Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-08-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1152-232/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-10
Bylos Nr.
e2A-1152-232/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas
I. A., A. A.
Kategorijos
  • 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Civilinės bylos numeris e2A-1152-232/2017
Teisminio proceso numeris 2-39-3-00473-2016-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą, pareikštą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams I. A. ir A. A. (A. A.) dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Proceso pirmosios instancijos teisme esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų I. A. ir A. A. (toliau – ir atsakovė; atsakovas; kartu – atsakovai) 225,98 Eur skolą, 1 437,68 Eur delspinigius, 22,60 Eur baudą, 17,69 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos pažymas atlyginimą ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas.Ieškiniu, be kita ko, nurodo, jog uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas, veikdamas abiejų atsakovų vardu ir interesais, 2006 m. vasario 4 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ šia sutartimi perdavė atsakovams valdyti ir naudoti skalbimo mašiną „HAROOW“. Atsakovai, savo ruožtu, įsipareigojo mokėti turto išpirkimo įmokas ir palūkanas. Atsakovai tinkamai nevykdė sutarties – sumokėjo tik dvi pirmąsias eilines įmokas. Taip susidarė 225,98 Eur skola pagal sutartį. Uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė 2009 m. kovo 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė šia sutartimi, be kitų reikalavimo teisių, perėmė reikalavimo teises į atsakovus, atsiradusias pagal 2006 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartį. Sutarties 11.1 punktas numato atsakovų prievolę netinkamo sutarties vykdymo atvejais mokėti 0,2 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Taip už 3 681 pradelstą atsiskaityti dieną susidarė 1 663,66 Eur delspinigiai. Atsakovai 2016 m. balandžio 13 d. sumokėjo 225,98 Eur delspinigius. Todėl liko nesumokėti 1 437,68 Eur delspinigiai.Atsakovai prašo atmesti ieškinį. Atsikerta, jog sumokėjo pagrindinę skolą pagal sutartį. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šis mokėjimas yra skirtas delspinigiams padengti. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai (1 663,66 Eur) yra neprotingai dideli. Todėl teismas turi sumažinti delspinigius. Be to, ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių ir baudos priteisimo pareikšti. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti šiuos reikalavimus.Ieškovė vėliau pareiškė, jog atsisako ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalies (1 354,97 Eur) ir reikalavimo dėl baudos priteisimo, prašydama šia apimtimi nutraukti bylą.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 82,71 Eur delspinigius, 5,88 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos pažymas atlyginimą ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas; atmetė ieškovės reikalavimą dėl 225,98 Eur skolos priteisimo. Be to, teismas nutraukė bylos dalį pagal ieškovės reikalavimus dėl 1 354,97 Eur delspinigių ir 22,60 Eur baudos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2006 m. vasario 4 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ šia sutartimi perdavė atsakovui valdyti ir naudoti skalbimo mašiną „HAROOW“. Atsakovas, savo ruožtu, įsipareigojo sutarties numatytu terminu atsiskaityti už perduotą turtą. Uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė 2009 m. kovo 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė šia sutartimi įgijo reikalavimo teisę į skolą, atsiradusią pagal 2006 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartį.Teismas taip pat nustatė, jog 2016 m. balandžio 4 d. buvo išduotas teismo įsakymas pagal ieškovės pareiškimą, kuriuo ieškovei, be kita ko, priteista solidariai iš atsakovų 225,98 Eur skola, 1 635,19 Eur delspinigiai ir 22,60 Eur bauda. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, pateikė prieštaravimus, 2016 m. balandžio 12 d. sumokėjo ieškovei teismo įsakymu priteistą 225,98 Eur skolą. Sprendimu atmestas ieškovės argumentas, jog atsakovų mokėjimu, atliktu po teismo įsakymo išdavimo, buvo, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.54 straipsniu, padengti delspinigiai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Civilinio kodekso 6.54 straipsnio nuostatos taikomos, jeigu prievolė yra vykdoma. Tais atvejais, kuriais prievolė nėra įvykdyta ir yra priimtas teismo sprendimas dėl priverstinio prievolės vykdymo, negali būti vadovaujamasi įmokų paskirstymo nuostatomis, nes taip būtų keičiamas teismo procesinis sprendimas. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu priteisė ieškovei 225,98 Eur skolą. Atsakovai nurodė būtent tokią mokėjimo paskirtį, atlikdami mokėjimą. Todėl laikytina, jog atsakovai padengė skolą. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atmetė ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų atsikirtimą dėl pernelyg didelių delspinigių, pripažindamas, jog ieškovei priklauso 82,71 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos (taikant sutarties 11.1 punktu numatytą delspinigių normą (0,2 procento)).Ieškovė pateikė dvi Gyventojų registro tarnybos pažymas. Vienos pažymos kaina – 2,90 Eur, prašymo užpildymo kaina – 0,24 Eur. Todėl teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 5,88 Eur išlaidų už šias pažymas atlyginimą.Teismas kartu patenkino ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo: patenkinti šį reikalavimą ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 225,98 Eur skolą. Ieškovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl Civilinio kodekso 6.54 straipsnio nuostatų, numatančių įmokų paskirstymo tvarką, netaikymo (nutarties 9 punktas) prieštarauja Civilinio kodekso normoms ir teismų praktikai. Šalys, pasinaudodamos Civilinio kodekso 6.54 straipsnio numatyta galimybe, sutartimi nustatė įmokų kreditoriui paskirstymo tvarką. Remiantis šia tvarka, paeiliui dengiami: delspinigiai, baudos, palūkanos, pridėtinės vertės mokestis, kiti mokesčiai, pagrindinė skola (sutarties 2.4 punktas). Sutartimi numatyta įmokų paskirstymo tvarka nebuvo pakeista. Vadinasi, ši tvarka turi būti taikoma ir prievolių nevykdymo atvejais. Sutartis aiškiai numatė, jog įmokomis pirmiausia dengiami delspinigiai. Todėl atsakovai privalėjo suvokti, kad mokėjimas bus paskirstytas delspinigiams, o ne pagrindinei skolai, padengti. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutartimi numatytos įmokų paskirstymo tvarkos. Atsakovai prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti nurodo, jog Civilinio kodekso 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalys numato, kaip turi elgtis kreditorius, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Ieškovė nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise (Civilinio kodekso 6.54 straipsnio 5 dalis) – priėmė atsakovų mokėjimą, kuriuo šie aiškiai nurodė, jog dengia pagrindinę skolą. Vadinasi, atsakovų įmokos paskirstymas delspinigiams dengti yra nepagrįstas. Atsakovai taip pat nurodo, jog 2016 m. lapkričio 30 d., tai yra po skundžiamo sprendimo priėmimo, sumokėjo ieškovei 97,02 Eur, tai yra 82,71 Eur delspinigius, 5,88 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos pažymas atlyginimą ir procesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė ir uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Apeliantė šia sutartimi įgijo materialines subjektines teises į atsakovus, atsiradusias pagal 2006 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartį, tarp šių materialinių subjektinių teisių – teisę į 225,98 Eur skolos padengimą. Apeliantė, siekdama gauti teisminį perimtų materialinių subjektinių reikalavimų patvirtinimą, pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 225,98 Eur skolą, 1 635,19 Eur delspinigius, 22,60 Eur baudą, 17,69 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos pažymas atlyginimą ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu patenkino apeliantės materialinius subjektinius reikalavimus. Atsakovai, nesutikdami su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškė prieštaravimus. Tada apeliantė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 225,98 Eur skolą, 1 437,68 Eur delspinigius, 22,60 Eur baudą, 17,69 Eur išlaidų už pažymas atlyginimą ir procesines palūkanas. Apeliantė ieškiniu paaiškino, jog sumažino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes atsakovai 2016 m. balandžio 12 d. atliko mokėjimą, kuris sudaro 225,98 Eur. Vėliau apeliantė pareiškė, jog atsisako reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalies (1 354,97 Eur) ir reikalavimo dėl 22,60 Eur baudos priteisimo.Pirmosios instancijos teisme kilo ginčas, kaip turi būti paskirstyta atsakovų įmoka, atlikta po teismo įsakymo išdavimo. Apeliantė teigia, jog ši įmoka buvo paskirstyta delspinigiams dengti, atsakovai nurodo, kad atliko mokėjimą pagrindinei skolai padengti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog ginčo įmoka buvo padengta pagrindinė skola, atsiradusi pagal 2006 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartį. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutartimi numatytos įmokų paskirstymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčijamos teismo išvados pagrįstumo. Kaip nustatyta, apeliantė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovų 225,98 Eur skolą ir 1 635,19 Eur delspinigius. Atsakovai pateikė prieštaravimus, kuriais aiškiai pareiškė, jog nesutinka su visais apeliantės materialiniais subjektiniais reikalavimais. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs šiuos atsakovų prieštaravimus, pasiūlė apeliantei pareikšti ieškinį ir, apeliantei pateikus ieškinį, panaikino teismo įsakymą. Atsakovai, nors ir pareiškė, jog nesutinka su visais apeliantės materialiniais subjektiniais reikalavimais, 2016 m. balandžio 12 d., kurią buvo parengti ir prieštaravimai dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, sumokėjo apeliantei (tarpbankiniu pervedimu) 225,98 Eur. Ši įmoka nebuvo pakankama visiems materialiniams subjektiniams reikalavimams padengti. Todėl ir iškilo įmokos paskirstymo apeliantės reikalavimams dengti klausimas.Civilinio kodekso 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymo tvarką. Šio straipsnio pirmoji dalis numato, jog šalys gali susitarti ir dėl kitokios, negu nustato aptariama teisės norma, įmokų paskirstymo tvarkos. Išperkamosios nuomos sutarties šalys, pasinaudodamos įstatymo numatyta galimybe, susitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal šios sutarties 2.4 punktą pirmiausia dengiami delspinigiai, baudos, toliau – palūkanos, pridėtinės vertės mokestis, kiti mokesčiai, galiausiai – pagrindinė prievolė (turto išpirkimo įmokos). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įmokų paskirstymo tvarka, kurią numato įstatymas ar sutartis, taikoma, jeigu yra vykdoma prievolė. Tais atvejais, kuriais prievolė nėra įvykdyta ir yra priimtas teismo sprendimas dėl priverstinio prievolės vykdymo, negali būti vadovaujamasi įmokų paskirstymo nuostatomis, nes taip būtų keičiamas teismo procesinis sprendimas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Įmokų paskirstymo tvarka, kurią numato įstatymas ar sutartis, taikoma, iki sutartis pasibaigia tinkamu įvykdymu, tai yra skolininkas įvykdo visas prievoles, kylančias pagal sutartį, įskaitant ir priverstinį kreditoriaus reikalavimų vykdymo procesą (Civilinio proceso kodekso 758 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 punktas). Nebent teismas nustatytų kitokią, negu numato įstatymas ar sutartis, įmokų paskirstymo tvarką. Kaip minėta, teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog atsakovų mokėjimu (nutarties 21 punktas) buvo padengta pagrindinė skola. Atsakovai, kitaip negu nustatė pirmosios instancijos teismas, atlikdami mokėjimą, nepareiškė, jog mokėjimas yra atliekamas skolai dengti. Atsakovai, atlikdami aptariamą mokėjimą, tiesiog nurodė (2016 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymo skiltis „Mokėjimo paskirtis“) savo asmens duomenis (vardus ir pavardes, atsakovo asmens kodą, atsakovės gimimo datą) ir civilinės bylos, pradėtos pagal apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, numerį. Atsakovai laikosi pozicijos, jog mokėjimas buvo atliktas pagrindinei skolai padengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, kad atsakovai, atlikdami ginčo mokėjimą, pasiūlė apeliantei pakeisti sutartimi nustatytą įmokų paskirstymo tvarką (atliekamą mokėjimą paskirstant pagrindinei skolai dengti), nebūtų pagrindo išvadai, jog apeliantė sutiko su atsakovų siūlymu ir taip šalių susitarimu buvo pakeista įmokų paskirstymo tvarka, daryti. Apeliantė, atsakovams pateikus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir atlikus ginčo mokėjimą, pateikė ieškinį, kuriuo aiškiai pareiškė, jog atsakovų įmoka paskirstyta delspinigiams dengti, taip akivaizdžiai parodydama, kad nesutinka keisti įmokų paskirstymo tvarkos, numatytos išperkamosios nuomos sutartimi. Vadinasi, šalių sulygta įmokų paskirstymo tvarka nebuvo pakeista. Todėl apeliantė, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, pagrįstai paskirstė atsakovų įmoką delspinigiams dengti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė apeliantės materialinį subjektinį reikalavimą dėl skolos priteisimo. Vadinasi, egzistuoja pagrindas skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti. Atsakovai nurodo, jog įvykdė apeliantės materialinius subjektinius reikalavimus, kurie patenkinti pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė duomenis šiai aplinkybei pagrįsti. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti šie materialiniai subjektiniai reikalavimai, nebuvo apeliacinio apskundimo objektu. Apeliacinis skundas buvo pareikštas tik dėl tos sprendimo dalies, kuria išspręstas apeliantės materialinis subjektinis reikalavimas dėl skolos priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek šiuo sprendimu išspręstas apeliantės reikalavimas dėl skolos priteisimo, patenkindamas šį apeliantės materialinį subjektinį reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai keičiasi ir suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantė, reikšdama ieškinį, sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Kaip nustatyta, apeliantė atsisakė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalies ir reikalavimo dėl baudos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė šių reikalavimų atsisakymą, nutraukė bylos dalį pagal šiuos materialinius subjektinius reikalavimus ir nutarė grąžinti apeliantei 23,25 Eur žyminį mokestį (tris ketvirtąsias žyminio mokesčio, sumokėto už atsisakytuosius reikalavimus, dalis). Vadinasi, liko nepaskirstyta žyminio mokesčio dalis, kuri pinigine išraiška sudaro 7 Eur (38 Eur – 31 Eur). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra patenkinti apeliantės reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, reikalavimo dėl išlaidų už pažymas atlyginimo dalis (5,88 Eur). Vadinasi, patenkinta ieškinio dalis sudaro 96 procentus ((314,57 Eur / 326,38 Eur) x 100 procentų). Todėl apeliantei priklauso 6,72 Eur žyminio mokesčio išlaidų kompensacija. Atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliantei priteisiamas iš atsakovų (lygiomis dalimis) 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio – atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 330 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai yra 15 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 315 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovai patyrė 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai patenkino ieškovės apeliacinį skundą. Todėl ieškovei priteisiamas iš atsakovų (lygiomis dalimis) 330 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ reikalavimas dėl skolos priteisimo: patenkinti šį reikalavimą ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ solidariai iš A. A. (A. A.) ir I. A. 225,98 Eur skolą.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme:

priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš A. A. ir I. A. (lygiomis dalimis) 6,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš A. A. ir I. A. (lygiomis dalimis) 330 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja Liuda Uckienė