Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-30 · Administracinė byla Nr. A-143-156-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-30
Bylos Nr.
A-143-156-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Trečiasis asmuo
L. M.
Administracinė byla Nr. A143 – 156/2010Procesinio sprendimo kategorija 26; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Aivei Medeišytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. M., L. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tez Tour“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Tez Tour“, apeliantas) skundu (b. l. 32 – 34), kurį patikslino (b. l. 6 – 8, 105 – 107), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-122 ir įpareigoti atsakovą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) panaikinti viešą paskelbimą apie nutarimo neįvykdymą interneto svetainėje www.vartotojoteises.lt; 2) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas nurodė, kad tarp UAB „Tez Tour“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų L. M. bei L. M. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) buvo sudaryta turizmo paslaugų sutartis Nr. 94222, kuria UAB „Tez Tour“ įsipareigojo suteikti vartotojams vežimo bei apgyvendinimo paslaugas viešbutyje „Sunny Days El Palacio“ Egipte. Atsakovas 2008 m. kovo 4 d. gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl UAB „Tez Tour“ organizuotos turistinės kelionės į Egiptą, turizmo paslaugų teikimo sutarties nesilaikymo, teikiant apgyvendinimo paslaugą, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2008 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10-98, kurį jis apskundė Komisijai. Komisija 2008 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2008/05-4R-122 nusprendė bylą pagal jo skundą nutraukti kaip nežinybingą ir nurodė, kad skundžiamas atsakovo nutarimas neatitinka individualaus teisės akto požymių, o yra tik rekomendacinis aktas, nesukeliantis teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisėms ir jų nepažeidžia. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Komisijos vertinimu, teigė, jog už atsakovo nutarimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintų rekomendacinių nurodymų nesilaikymą jam gali būti taikoma Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sankcija – viešas paskelbimas apie tai Tarnybos interneto tinklalapyje. Ši sankcija, nors savo esme yra auklėjamoji, tačiau sukelia neigiamų teisinių pasekmių, t. y. neigiamą visuomenės vertinimą, klientų abejojimą UAB „Tez Tour“ patikimumu. Pažymėjo, kad Komisija atsiribojo nuo jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo ir apskritai nevertino 2008 m. birželio 2 d. skunde išdėstytų atsakovo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą pagrindžiančių aplinkybių. Tarnybos paskelbimas internete apie nevykdomą nutarimą neatitinka teisėtumo reikalavimo, kadangi viešas paskelbimas buvo atliktas priėmus nutarimą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to, rekomendacinis. Atsakovas buvo informuotas apie atsisakymą įvykdyti nutarimą bei numatomą jo apskundimą, tačiau apie nutarimo neįvykdymą paskelbė interneto tinklalapyje, todėl tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, pažeidžia UAB „Tez Tour“ teises ir interesus, prieštarauja teisinės atsakomybės principams bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 61 – 63, 116 – 118) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, 2008 m. kovo 4 d. gavęs vartotojų L. M. ir L. M. prašymą dėl pareiškėjo organizuotos turistinės kelionės į Egiptą, turizmo paslaugų teikimo sutarties nesilaikymo, teikiant apgyvendinimo paslaugą, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir įvertinęs jame išdėstytas aplinkybes, kreipėsi į pareiškėją, siūlydamas ginčą išspręsti taikiai. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2008 m. kovo 21 d. rašte Nr. 1-1188 nurodytą informaciją, kad jis sutinka tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžinti dalį už kelionę sumokėtų pinigų, t. y. 383 Lt, 2008 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 4-1671 kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis, prašydama nurodyti, ar jie sutinka su pareiškėjo pateiktu pasiūlymu. 2008 m. balandžio 25 d. buvo gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų raštas, kuriame jie nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pateikta kompensacija. Kadangi abipusis sprendimas dėl taikaus ginčo išsprendimo nebuvo priimtas, Tarnyba 2008 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10-98. Teigė, kad priimtas nutarimas yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, t. y. nutarimas neįgijo jokios įpareigojančios galios pareiškėjo atžvilgiu, galinčios daryti įtaką jo teisiniam statusui taip, kaip jam įtaką gali daryti individualus administracinis aktas. Nutarimu nesiekiama priverstinio pareiškėjo teisių apribojimo ar suvaržymo, o siekiama tik paviešinti nutarimo neįvykdymo faktą. Nurodė, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčą nagrinėjant Komisijoje, tiek po Komisijos sprendimo priėmimo. Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. ir 2006 m. gegužės 31 d. nutarimus, Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnio 5 dalies nuostatas, atsakovo manymu, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, todėl netikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 136 – 139) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad, pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, atsakovas, be kitų nustatytų funkcijų, atlieka vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka funkciją, užtikrina vartotojų teisių apsaugą, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones. Šioms funkcijoms įgyvendinti Tarnybos direktorius iš Tarnybos struktūrinių padalinių vadovų sudaro kolegialų organą – komisiją, kuri savo veikloje, be kitų teisės aktų, vadovaujasi darbo reglamentu. Komisija, išnagrinėjusi vartotojo prašymą ir atsižvelgusi į nagrinėjant ginčą nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, nutarimu priima vieną iš šių sprendimų: patenkinti vartotojo reikalavimus, iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, atmesti vartotojo prašymą. Teismas konstatavo, kad Tarnybos priimtas nutarimas yra rekomendacinis teisės aktas, tai matyti ir iš jo rezoliucinės dalies – rekomenduoti pareiškėjui grąžinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims dalį kelionės kainos. Jis neturi jokios įpareigojančios galios pareiškėjui ir neatitinka individualaus teisės akto požymių, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Kadangi ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjant vartotojo skundą atsakovo priimtas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teisinių pasekmių nesukelia, neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir jų nepažeidžia. Jei po atsakovo sprendimo priėmimo šalys nepasinaudoja jame išdėstytomis rekomendacijomis dėl ginčo išsprendimo ar kitu būdu pačios neišsprendžia ginčo, vartotojas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo sprendimo iš esmės. Teismas pažymėjo, kad paslaugų teikimas yra civilinės teisės dalykas. Rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.754 straipsnio 2, 5 dalimis ir pabrėžė, jog tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo ginčas ne teismine tvarka nebuvo išspręstas ir atsakovui tiriant vartotojo skundą šalys geruoju nesusitarė, todėl tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas 2008 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 10-98, veikė pagal savo kompetenciją ir atliko įstatymo jam pavestas funkcijas. Kadangi ginčas kilo dėl nutarime nustatytų faktų pagrįstumo ir pats ginčas tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio nuostatas gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, teismas konstatavo, kad administracinis teismas nenagrinėja rekomendacinio pobūdžio nutarime nustatytų faktų ir aplinkybių teisėtumo kaip nepriskirtinų nagrinėti administraciniam teismui. Teismas konstatavo, kad Komisija 2008 m. birželio 20 d. sprendimu pagrįstai nutraukė bylą kaip nežinybingą. Teismas nepatenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 2008/05-4R-122 ir įpareigoti atsakovą panaikinti viešą paskelbimą apie nutarimo neįvykdymą interneto svetainėje, nes įstatymų leidėjas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatė Tarnybai pareigą apie savo atliktus tyrimus dėl gautų vartotojų skundų ir rekomendacinio pobūdžio nutarimų neįvykdymo skelbti savo interneto svetainėje. Todėl, siekdama vykdyti Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą pagrindinį ir svarbiausią uždavinį – užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, gindama vartotojų interesus ir teises, Tarnyba veikė teisės aktuose nustatyta tvarka ir pagal jai suteiktus įgaliojimus. Teismas nurodė, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta, jog Tarnybos pagrindinis uždavinys – valstybės politikos vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinimas ir vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas. Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė gina vartotojo interesus, įtvirtina įpareigojimą valstybei imtis visų įmanomų priemonių kuo veiksmingiau apsaugoti vartotojų teises. Be to, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta Tarnybos funkcija nagrinėti vartotojų skundus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio ginčų nagrinėjimo tvarką, 4 ir 7 punktų nuostatas, ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę, pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjant ginčą paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas. Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino minėtą teisės normą, siekdamas didesnės vartotojų teisių apsaugos, ir suteikė atsakovui teisę apie Tarnybos atliekamus tyrimus ir veiklos rezultatus skelbti savo interneto svetainėje. Be to, apie nutarimo neįvykdymą paskelbus atsakovo svetainėje siekiama ne pareiškėjo teisių apribojimo, o pateikiama informacija apie įmones, neįvykdžiusias vartotojų reikalavimų. Todėl atliktų tyrimų ataskaitos ir nutarimo neįvykdymo fakto paskelbimą atsakovo svetainėje teismas vertino kaip atsakovo veiklos ataskaitos pateikimo būdą. Pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas savo funkcijas, veikė teisės aktuose nustatyta tvarka, nepažeisdamas tyrimo procedūrų. Dėl šios priežasties prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas nepatenkino.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 143 – 145) prašo: 1) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Tarnybą panaikinti viešą paskelbimą apie nutarimo neįvykdymą interneto svetainėje www.vartotojoteises.lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalimi, tokio pobūdžio bylos priskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

2. Atsakovo paskelbimas internete apie nevykdomą nutarimą neatitinka teisėtumo reikalavimo, kadangi viešas paskelbimas buvo atliktas priėmus nutarimą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, be kita ko, rekomendacinis. Tarnyba buvo informuota apie atsisakymą įvykdyti jos nutarimą bei numatomą jo apskundimą, tačiau apie nutarimo neįvykdymą paskelbė interneto tinklalapyje.

3. Nors Tarnybos priimami sprendimai yra rekomendaciniai teisės aktai, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta sankcija, nors savo esme ir yra auklėjamoji, sukelia neigiamas teisines pasekmes jo atžvilgiu – neigiamą visuomenės vertinimą, klientų abejojimą jo patikimumu ir pan. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sankcijos negali būti taikomos už rekomendacinių nurodymų nesilaikymą.

4. Viešas paskelbimas apie rekomendacinio pobūdžio nutarimą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jo teises ir interesus, prieštarauja teisinės atsakomybės principams bei Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152 – 155) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Tarnybos komisija 2008 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 10-98 priėmė išsamiai ištyrusi ginčo aplinkybes, rašytinius įrodymus bei vadovaudamasi tvarka, nustatyta Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, motyvai, argumentai ir teisės aktai, kuriais buvo vadovaujamasi, išdėstyti šiame nutarime.

2. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti garantuojamos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad vartotojų teisių apsauga yra viena iš svarbiausių ekonominės ir socialinės politikos sričių. Vadovaujantis Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalimi, tam, jog vartotojas galėtų pasirinkti tinkamiausią, kokybiškiausią prekę ar paslaugą už jam prieinamą kainą, reikalingas tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas jo informavimas. Bendrą vartotojų teisę į informaciją įtvirtina Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis. Atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš formų gauti informaciją. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, todėl netikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą.

3. Tarnybos priimtas nutarimas yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Nutarimo rezoliucinės dalies nuoroda, patvirtinančia, jog UAB „Tez Tour“ neįvykdžius sprendimo apie tai bus viešai paskelbta Tarnybos interneto tinklalapyje, nesiekiama priverstinio nutarimo įvykdymo bei nutarimo neįvykdžiusio subjekto teisių apribojimo ar suvaržymo, o siekiama tik paviešinti nutarimo neįvykdymo faktą. Pareiškėjo paaiškinimas, jog Tarnybos komisijos priimtas nutarimas sukelia neigiamas pasekmes, yra nepagrįstas, nes tai tegali būti vertinama kaip prielaida, kad ateityje gali atsirasti turtinė žala. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-182/2009. Tarnybos surinkti bei priimtame nutarime aptarti įrodymai gali būti vertinami ginčo šalims kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skundžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 10-98, kuris buvo priimtas išsprendus ginčą tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų L. bei L. M. (vartotojų) ir UAB „Tez Tour“ (turizmo paslaugų teikėjo).

Kolegija pažymi, kad vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis apibrėžia, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją nustato, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (atsakovo) funkcija spręsti vartotojų skundus ne teisme. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 4 ir 7 punktų nuostatas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip ginčą nagrinėjanti institucija, išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus ir pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir paslaugų teikėjui sutaikinti, siūlo ginčą išspręsti taikiai. Jeigu užbaigti ginčo taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo. Išsprendusi ginčą, institucija gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo prašymą (Įstatymo 27 str. 1 d.). Institucijos sprendime nurodoma sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus paskelbta šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka (Įstatymo 27 str. 3 d. 10 p.).

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo nutarimo matyti, kad jis buvo priimtas laikantis minėtų teisės akto nuostatų, t. y., nepavykus pasiekti taikaus ginčo išsprendimo, skundžiamu nutarimu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, iš dalies patenkindama vartotojų skunde išdėstytus reikalavimus, rekomendavo UAB ,,Tez Tour“ (pareiškėjui) iki tam tikros datos (2008-05-19) kompensuoti vartotojams turtinę žalą dėl netinkamai suteiktos apgyvendinimo paslaugos (grąžinti 594 Lt už kelionę sumokėtų pinigų), įpareigojo pareiškėją pranešti apie sprendimo įvykdymą ar atsisakymą jį vykdyti ir informavo pareiškėją apie Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (b. l. 14-19).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu nustatyta teisė ir pareiga formuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas analogiškus ginčus, jau ne kartą yra konstatavęs, kad tokie valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai, priimti išnagrinėjus vartotojų skundus neteismine tvarka, yra rekomendacinio pobūdžio, jie paslaugos teikėjui (pareiškėjui ,,Tez Tour“) nėra privalomi. Toks Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas nėra individualus teisės aktas (žr. 2009 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-182/2009; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-829/2009; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-375/2009; 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-119/2010).

Apeliantas pagrįstai nurodo Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> .Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismų ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“. Kolegija pažymi, kad paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo.

Paskelbimas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto puslapyje apie tai, jog UAB ,,Tez Tour“ neįvykdė šios tarnybos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 10-98 (kuriuo, kaip paminėta auksčiau, buvo nutarta iš dalies patenkinti vartotojų skunde išdėstytus reikalavimus bei rekomenduoti pareiškėjui vartotojams kompensuoti ne mažiau kaip 14 proc., t. y. 594 Lt už kelionę sumokėtų pinigų), vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostata, nelaikytina atsakovo sankcija pareiškėjui. Kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad tokiu skelbimu nėra siekiama priverstinio Komisijos nutarimo įvykdymo ar kitokio nutarimo neįvykdžiusio subjekto teisių apribojimo ar suvaržymo. Tokiu skelbimu yra tik paviešinamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimto rekomendacinio pobūdžio nutarimo neįvykdymo faktas, kuris objektyviai atitinka tokią aplinkybę. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovo priimtas nutarimas ir jo paskelbimas sukėlė jam kokias nors teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įpareigojimą valstybei imtis visų įmanomų priemonių kuo veiksmingiau apsaugoti vartotojų teises, teismui pagrįstų abejonių dėl Įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalies konstitucingumo nekyla, todėl, pasinaudodama ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta diskrecijos teise, kolegija pareiškėjo atstovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmeta.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Teisinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo, reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Įstatymo 29 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo.

Kadangi skundžiamas atsakovo nutarimas nėra individualus teisės aktas, o tarp pareiškėjo ir vartotojų kilęs ginčas dėl sutarties sąlygų vykdymo yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Teismo sprendimas naikinamas, o administracinė byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisAnatolijus BaranovasRičardas Piličiauskas