Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Indirai Kišmachovaitei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiems E. Ž. ir V. B., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-10-18 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d.;

2) 2005-01-17 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.,

3) 2009-06-23 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

4) 2012-12-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – 5 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs,

5) 2013-07-02 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 178 str. 2 d., - laisvės apribojimą 1 m. (vieneriems metams); įpareigoti tris mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p.), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 286 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2014-01-07 apie 22.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute esančiame adresu(duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų pareigūnų reikalavimų, panaudodamas fizinį smurtą prieš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-to būrio patrulius V. B. ir E. Ž. – suduodamas smūgį ranka D. B. į kairį petį bei sugriebdamas E. Ž. už striukės ir tempdamas žemyn bei bandydamas parversti jį ant žemės, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str.

Kaltinamasis D. K. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2014 m. sausio 7 d. buvo jo išleistuvės ir jis su draugais susimušė namuose, adresu(duomenys neskelbtini). To vyro moteris iškvietė policiją, atvažiavus policija bandė jį suimti, bet jis nenorėjo išvažiuoti, pradėjo šakotis. Kaip sudavė pareigūnams, nepamena dėl girtumo, bet sugyventinė sakė, kad jis sugyventinę laikė už rankų, šalia buvo pareigūno ranka ir jis smogė per ranką. Pripažįsta, kad pareigūnui V. B. smogė ranka per petį, o E. Ž. už striukės tempė ant žemės. Gailisi dėl savo elgesio, pareigūnų atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė visiškai įrodyta:

nukentėjusiojo E. Ž. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad 2014-01-07 apie 22.30 val. gavo iškvietimą, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra nukentėjusi nėščia moteris. Atvykus į iškvietimą moteris paaiškino, kad jai spyrė į galvą ar į pilvą ir kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) bute. Jiems priėjus prie buto, iš pradžių durų nedarė, o vėliau duris atidariusi kaltinamojo sugyventinė šaukdama teigė, kad niekas nieko nemušė. Įėjus į butą ten šviesos nebuvo, todėl naudojosi žibintuvėliais. Pamatė kaltinamąjį pasislėpusį už buto durų. Paaiškinus, kad jis yra įtariamas moters sumušimu ir turi jį pristatyti į komisariatą., asmuo su kaltinimais nesutiko, jo sugyventinė atsistojo ir pasakė, kad vyro niekur neatiduos. Jie ją patraukėme į šoną ir bandė sulaikyti kaltinamąjį, tačiau jis, bandant paimti už rankų, su dešine ranka smūgiavo V. B. link veido, bet pataikė į petį. Kai kolega pasitraukė, jis tada griebė jam už rankos ir bandė nutempti ant žemės. Kaltinamąjį parsigriovus ant žemės ir bandant sulaikyti, jis aktyviais savo veiksmais vengė sulaikymo, todėl panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser“, uždėjo antrankius ir pristatė į komisariatą;nukentėjusiojo V. B. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad 2014 m. sausio 7 d. vakare gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini)namo moteris skambina ir prašo pagalbos. Atvykus stovėjo moteris ir du vyriškiai, kurie paaiškino, kad bute įvyko muštynės ir buvo sumuštas vienas vyriškis ir moteris, gynusi savo sugyventinį. Jie nurodė (duomenys neskelbtini) butą, kur yra tariamai nusikaltimą padaręs asmuo. Jie skambino į duris, tačiau niekas jų neatidarė. Vėliau duris atidarė įtariamojo sugyventinė, kuri aiškino, kad bute nieko nėra. Įėjus į butą, elektros nebuvo, pašvietę su žibintuvėliais, kaltinamąjį rado pasislėpusį už durų. Pasakius, kad jis sulaikomas už padarytą nusikaltimą, asmuo atsisakė vykti. Bandant jį sulaikyti už rankų, pilietis smogė jam į galvą, bet jis išvengė smūgio, traukėsi, todėl pataikė į petį. Tada kaltinamasis puolė E. Ž. už striukės ir tempė į apačią. Jis paėjęs iš kitos pusės, užlaužė rankas, tačiau kaltinamasis išsprūdo, muistėsi, nepavyko užlaužti rankų. E. Ž. išsitraukė „Taser“ ir panaudojo jį, po to kaltinamasis nurimo ir uždėjo jam antrankius;

- 2014-01-07 tarnybiniais Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulių E. Ž. ir V. B. pranešimais, kad bandant asmenį sulaikyti bei einant link įtariamojo, pastarasis dešinės rankos kumščiu smūgiavo V. B. į galvą, o šiam atšokus atgal, gavo smūgį į kairį petį. Po to jis patrulį E. Ž. bandė nuversti ant žemės griebdamas jam už striukės ir tempdamas žemyn. Prieš įtariamąjį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, tačiau asmuo vis tiek neleido būti sulaikomas, todėl kelis kartus patrulis E. Ž. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą TASER X26 kaip elektrošoką, po to uždėjo antrankius (b.l.2,3);

- prietaiso Taser Nr. XOO-283013 panaudojimo ataskaita kurioje nurodyta, kad 2014-01-07 22:50 val., (duomenys neskelbtini), patrulis E. Ž. prieš D. K. panaudojo prietaisą Taser X26. (b.l.5);

- iš liudytojų L. G., V. P. ir R. L., parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės yra tapatūs, matyti, kad 2014-01-07 apie 22:30 val. jie visi prie naktinės parduotuvės, esančios M. Riomerio g. susitiko pažįstamą D. K.. Visi nusipirko degtinės ir sutarė nueiti pas jį į namus, adresu(duomenys neskelbtini). Nuėjus pas jį į namus juos pasitiko D. K. sugyventinė Ž. P., kuri buvo neblaivi. Visi susėdo kambaryje, visi vyrai gėrė degtinę. Begeriant Ž. P. pradėjo priekaištauti kaltinamajam, kad jam labiau rūpi draugai, o ne ji. D. K. puolė ant lovos kur sėdėjo Ž. ir ją užgulė. Ar jis sudavė Ž. smūgius ji nematė. V. P. pripuolė prie D. ir bandė jį atitraukti nuo Ž., o šis atsisukęs smogė jam kumščiu į veido sritį. Ž. atsikėlė ir stūmė V. P. į kitą kambarį, o tuo metu priėjęs R. L., pagriebė V., kad jo niekur nevestų ir tada D. kirto R. į veido sritį ir jie abu susikibo. Tai pamačiusi ji pribėgo prie jų ir bandė išskirti. D. kirto jai delnu į veidą ir spyrė koja R., bet pataikė jai į pilvą. Jie išbėgo į lauką ir paskambino policijos pareigūnams. Jiems nuėjus į butą liko laukti lauke, todėl kas vyko viduje nematė. Pareigūnai išsivedė antrankiais surakintą D. ir įsisodino į tarnybinį automobilį (b.l.6-11.);

- iš liudytojo Ž. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad su D. K. gyvena jau apie 8 metus, kartu su juo augina bendrus vaikus D. K. 4 m. ir T. K. 5 m. Gyvena adresu(duomenys neskelbtini), D. tėvo bute. 2014-01-07 apie 21 val. D. grįžo į namus išgėręs, kartu su juo dar atėjo ir jo draugai R., V. ir L., pavardžių nežino. Ji su D. apsipyko, dėl to, kad jis grįžo išgėręs. Tarp V. ir D. kilo konfliktas, jie pradėjo muštis, tada R. laikė D., kad jis nesimuštu, L. tuo metu irgi buvo tarp vyrų. Kad L. spirtų D. į pilvą to nebuvo, D. smūgiavo rankomis. Pasibaigus muštynėms D. juos išvarė iš namų. Kai atvyko pareigūnai, tik tada sužinojo, kad juos iškvietė L.. Į butą pareigūnų ji nenorėjo įleisti, bijojo dėl D., kad jo neišvežtų. Įėjus pareigūnams į butą D. pasislėpė už durų, bet pareigūnai jį pamatė. Ji atsistojo prie D., jis ją apsikabino, pareigūnai jį norėjo nuo jos atplėšti, tada D., vienam iš pareigūnų sudavė smūgį per ranką. Atplėšus D. nuo jos, jis vis tiek nenorėjo būti sulaikomas, stumdėsi, pareigūnai jį paguldė ant žemės ir panaudojo elektrošoką, po ko jis apsiramino. D. uždėjo antrankius ir jis buvo išvežtas į Dainavos PK; (b.l.12,13)

- asmens blaivumo testu Nr. 0833 nustatyta, kad 2014-01-07 23:05:31 val. D. K. nustatytas 3,40 % (promilių) girtumas (b.l.32);

2014-01-07 D. K. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2013-01-09 iš sulaikymo paleistas (b.l.25,28);

2014-01-09 D. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 29,30).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliai E. Ž. ir V. B., kuriems buvo pasipriešinta, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamo veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

D. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, būdamas teistas 5 kartus, dėl ko darytina išvada, kad D. K. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad D. K. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

2013-07-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu D. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė nebuvo pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, todėl šiuo nuosprendžiu skirti D. K. kitos nei terminuotas laisvės atėmimas rūšies bausmę nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 286 str. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, augina du mažamečius vaikus, juos išlaiko, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos D. K., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Turtui areštas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. K., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2013-07-02 Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014-01-07 iki 2014-01-09 (dvi dienas).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.