Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Kreditorius) atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. būdamas UAB (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį tai yra, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimais patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės banko sąskaitos išrašas ir avanso apyskaita laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., patvirtina, kad Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas A. J. pažeidė Kreditoriaus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbiami)vadovu nuo 2016 m. birželio 2 d. paskirtas A. J.. Vadovaujantis mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. sausio 27 d. duomenimis, B. K. turi 57 738,26 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2021 m. spalio 11 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2021 m. lapkričio 11 d., surašant 2021 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-3154. Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrintas UAB (duomenys neskelbiami) mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pagal Bendrovės pateiktus banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2021 m. birželio 1 d. buvo 58 979,89 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. gauta 125 333,25 Eur, išlaidos 184 311,25 Eur. Lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje 1,89 Eur. Iš sąskaitos mokėta: 49 646,49 Eur Kreditoriui bei 28 307,56 Eur nurašyta pagal Kreditoriaus nurodymus. Atlikti didesni mokėjimai kitiems kreditoriams – 2021 m. liepos 30 d. atlikti mokėjimai: 1 100,00 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“, 1 210,00 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbiami)“, 1 823,47 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“, 1 986,30 Eur UAB „(duomenys neskelbiami)“. Mokestinė nepriemoka 2021 m. liepos 30 d. sudarė 20 954,84 Eur. 2021 m. rugpjūčio 10 d. atlikti mokėjimai – 13 30,00 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“, 1 012,00 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbiami)“, 1 142,24 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“. Mokestinė nepriemoka 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarė 20 986,19 Eur. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sumokėta 5 500,00 Eur UAB „(duomenys neskelbiami)“. Mokestinė nepriemoka 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarė 20 986,19 Eur. Pagal A. J. avansines apyskaitas nustatyta, kad 2021 m. birželio 1 d. Bendrovė atskaitingam asmeniui buvo skolinga 14,71 Eur. Per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atskaitingas asmuo gavo 169,71 Eur, išleido 155,00 Eur. Lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 0,00 Eur. Išlaidos: 150,00 Eur atskaitingas asmuo A. J. 2021 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbiami)“. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė 20 986,19 Eur. Pradėjus operatyvų patikrinimą Bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. spalio 11 d. buvo 80 657,62 Eur. Pabaigus operatyvų patikrinimą 2021 m. lapkričio 11 d. mokestinė nepriemoka sudarė 69 327,84 Eur. Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė vykdydama nurodytus mokėjimus pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai per atskaitingą asmenį buvo atlikti kitiems kreditoriams Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Tokias savo veiksmais Bendrovė pažeidė Kreditoriaus teises, nes tuo metu, kai buvo vykdomi šie mokėjimai UAB „(duomenys neskelbiami)“ turėjo mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybių biudžetams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vadovu nuo 2016 m. birželio 2 d. paskirtas A. J.. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovėje buvo vykdomi mokėjimai už prekes, paslaugas, tačiau susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo dengiama tik dalinai. Šiais savo veiksmais Bendrovės vadovas A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas – mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta Kreditorius prašo UAB „(duomenys neskelbiami)“, vadovui A. J., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį – 2 200 eurų dydžio baudą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų UAB „(duomenys neskelbiami)“ duomenų išrašas (b. l. 4-7), Valstybinės mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos balansų kopijos (b. l. 8-14), 2021 m. lapkričio 11 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-3154 kopija (b. l. 15-19), operatyvaus patikrinimo dokumentai (b. l. 20-32), gyventojų registro išrašas (b. l. 33).

Valstybinės mokesčių inpekcijos atstovas palaikė teismui pateiktą pareiškimą ir prašė jį patenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad Kreditorius atliko UAB „(duomenys neskelbiami)“ operatyvinį patikrinimą, kadangi Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką. Patikrinimas atliktas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Atlikus operatyvų patikrinimą ir jį užbaigus 2021 m. lapkričio 11 d. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ vykdė atsiskaitymus nesilaikydama CK įtvirtinto grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Mokėjimai biudžetui yra trečioje eilėje, o Bendrovė atliko mokėjimus ketvirtoje eilėje esantiems kreditoriams. Kadangi UAB „(duomenys neskelbiami)“ vadovas A. J. neužtikrino, kad būtų laikomasi minėto eiliškumo, savo tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl teismo prašo skirti šio straipsnio sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, kadangi UAB „(duomenys neskelbiami)“ vis dar yra skolinga valstybės biudžetui apie 58 000 eurų. Neginčijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad minėti mokėjimai nebuvo panaudoti asmeninėms lėšoms, tačiau atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo atlikti laiku, pagal įstatyme numatytą eilę, kurios reikia laikytis, todėl teismo prašo pareiškimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

3. trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu.

Taigi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju tai, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta informacija, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ mokestinė nepriemoka pradėjus Bendrovės operatyvų patikrinimą 2021 m. spalio 11 d. buvo 80 657,62 Eur, o pabaigus operatyvų patikrinimą 2021 m. lapkričio 11 d. sudarė 69 327,84 Eur. Pagal Bendrovės pateiktus banko atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2021 m. birželio 1 d. buvo 58 979,89 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. gauta 125 333,25 Eur, išlaidos 184 311,25 Eur. Lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje 1,89 Eur. Iš sąskaitos mokėta: 49 646,49 Eur Kreditoriui bei 28 307,56 Eur nurašyta pagal Kreditoriaus nurodymus. Atlikti didesni mokėjimai kitiems kreditoriams – 2021 m. liepos 30 d. atlikti mokėjimai: 1 100,00 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“, 1 210,00 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbiami)“, 1 823,47 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“, 1 986,30 Eur UAB „(duomenys neskelbiami)“. Mokestinė nepriemoka 2021 m. liepos 30 d. sudarė 20 954,84 Eur. 2021 m. rugpjūčio 10 d. atlikti mokėjimai – 13 30,00 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“, 1 012,00 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbiami)“, 1 142,24 Eur sumokėta MB „(duomenys neskelbiami)“. Mokestinė nepriemoka 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarė 20 986,19 Eur. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sumokėta 5 500,00 Eur UAB „(duomenys neskelbiami)“. Mokestinė nepriemoka 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarė 20 986,19 Eur. Pagal A. J. avansines apyskaitas nustatyta, kad 2021 m. birželio 1 d. Bendrovė atskaitingam asmeniui buvo skolinga 14,71 Eur. Per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atskaitingas asmuo gavo 169,71 Eur, išleido 155,00 Eur. Lėšų likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo 0,00 Eur. Išlaidos: 150,00 Eur atskaitingas asmuo A. J. 2021 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbiami)“. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2021 m. rugpjūčio 18 d. Kreditoriui sudarė 20 986,19 Eur. Nurodytos aplinkybės ir byloje Kreditoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad Bendrovėje buvo vykdomi mokėjimai už prekes, paslaugas, tačiau susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo dengiama tik dalinai. Taigi Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. teismo posėdyje nurodė, kad mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė, todėl, kad Bendrovės turtas buvo įkeistas kreditoriui hipoteka, be to, mokėjimai buvo atliekami Bendrovės įrenginėjamo objekto rangovams, tikintis, kad rangovams sumokėjus mažesnes įmokas, Bendrovės klientai, kurie pagal sutartis įsipareigojo atsiskaityti už įrenginėjamus objektus sumokės didesnes įmokas ir taip bus galima padengti įsiskolinimą Kreditoriui. Be to, Bendrovė tikisi parduoti likusį paskutinį įrengtame objekte esantį butą ir taip galutinai atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija. Pripažino, kad atlikdami mokėjimus rangovams, žinodamas apie turimą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, jis pažeidė kreditorių reikalavimų eiliškumą. Nors A. J. nurodė, kad mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo dengiama, tačiau ji buvo dengiama tik dalinai. Kreditoriaus atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ vis dar yra skolinga valstybės biudžetui apie 58 000 eurų. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad Bendrovė laikotarpiu – nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tačiau pažeisdama įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, pirmiau nusprendė patenkinti žemesnės eilės kreditorių reikalavimus.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad aptariamu laikotarpiu – nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., UAB „(duomenys neskelbiami)“ susidariusi finansinė situacija lėmė tai, kad bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir A. J., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti trečiosios eilės kreditoriaus – šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Šiuo atveju pirmesni reikalavimai, nei mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo tik darbuotojų darbo užmokestis.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo duoti paaiškinimai, bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, kai 2021 m. spalio 11 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 80 657,62 Eur, o 2021 m. lapkričio 11 d. sudarė 69 327,84 Eur. Pareiškime nurodyta, kad 2022 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 57 738,26 Eur sumą.

Darytina išvada UAB „(duomenys neskelbiami)“ vadovas suvokė, jog neturėdamas pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausia tenkino žemesnės eilės kreditorių reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtino ir pats A. J., kuris analizuojamu laikotarpiu buvo Bendrovės vadovu. Bendrovė analizuojamu laikotarpiu nusprendė nepaisyti kreditorių reikalavimų eilės ir tenkinti žemesnės eilės kreditorių reikalavimus, tokiu būdu tikėdamiesi įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus rangovams bei prievoles savo klientams, tačiau didindami skolą valstybei. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus, todėl žalos padarymas aukštesnės eilės kreditoriams nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis.

Šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatyme esant numatytai mokesčių mokėtojo ir mokestį išskaičiuojančio asmens – UAB „(duomenys neskelbiami)“, pareigai pagal mokesčio įstatymą sumokėti mokestį, o analizuojamu laikotarpiu šio juridinio asmens vadovui – A. J., Akcinių bendrovių įstatyme esant numatytai pareigai organizuoti bendrovės veiklą taip, kad būtų laikomasi įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų bei imperatyvių teisės nuostatų, nei pati Bendrovė, nei jos vadovas neturi teisės perleisti šių pareigų kitiems asmenims, be to, kaip minėta, jokie Bendrovės ir trečiųjų asmenų susitarimai negali nei pakeisti imperatyvių teisės normų reikalavimų, nei panaikinti teisės aktuose nustatytų bendrovės bei Bendrovės vadovo pareigų santykiuose su kitais (trečiaisiais) asmenimis bei valstybės institucijomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. J. būdamas UAB „(duomenys neskelbiami)“ vadovu, atsakingu už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu nevykdydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo ir pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. J. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu ir netraukti A. J. administracinėn atsakomybėn ar kitais pagrindais nuo jos atleisti.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

A. J. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Tačiau nagrinėjamu atveju skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, į A. J. asmenybę, jis dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. prisipažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant A. J. minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-57-720/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.