Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-490-1112/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-07
Bylos Nr.
1-490-1112/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28455-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
G. G.
Advokatai
Albertas Kruminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-490-1112/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28455-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.2.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 7 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,sekretoriaujant Gintarei Jonušaitei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Alginai Giniotienei,

kaltinamajam G. G., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, ir 30 MGL dydžio bauda, Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2020 m. liepos 18 d. apie 13.09 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, vairavo tėvui V. G. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. G. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi. Nurodė, kad buvo išgėrę ir sugalvojo parsivežti detalių, važiavo su tėčiu, jam ir priklauso automobilis, vairuoti automobilio tėtis netrukdė, dėl to nieko nesakė. Kai išvažiavo iš aikštelės, juos ir pagavo. Nurodė, kad visą savaitę šventė savo gimtadienį, alkoholio buvo suvartojęs daug. Nurodė, kad teisės vairuoti neturi, moka vairuoti, nes tėtis nuo mažumės mokė. Automobilio vertė yra apie 300 Eur. Nurodė, kad buvo prieš tai teistas du kartus, vieną iš – už vairavimą išgėrus. Nurodė, kad nedirba, pajamų gauna iš pavienių darbų, anksčiau paskirtą baudą iš dalies sumokėjo iš našlaičio išmokos, o likusią dalį moka tėvas, dar liko apie 1100 Eur nesumokėta.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, G. G. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Teismo posėdžio metu transporto priemonės savininkas V. G. sutiko, kad transporto priemonė būtų konfiskuota, nurodė, kad važiavo kartu, abu buvo neblaivūs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. G. parodė, kad 2020 m. liepos 18 d., šeštadienį, apie pietų metą, būdami namuose (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi G. G. vartojo alkoholinius gėrimus - alų ir degtinę. Šventė sūnaus gimimo dieną. Negali pasakyti, kiek alkoholio dviese išgėrė, tačiau jis jautėsi stipriai apgirtęs. Sūnui buvo reikalingas laidas, kuris buvo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo jų gyvenamosios vietos apie 1,5 km atstumu. Jis siūlė sūnui eiti pėsčiomis, tačiau sūnus užsispyrė ir pasakė, kad važiuos automobiliu, nes jam, tėvui, skauda koją. Nurodė, kad prieš tris metus yra patyręs didelę traumą, buvo atlikta kojos operacija, po traumos požymiai iki šiol nepraeina. Jis matė, kad sūnus neblaivus, sakė sūnui, kad bus blogai, kad sulaikys policija, tačiau G. G. jo neklausė. Sūnus neatrodė stipriai girtas. Jis nebenorėjo su sūnumi ginčytis, sėdo kartu į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ir kartu išvažiavo. Automobilį vairavo sūnus G. G. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie sūnui nustatė neblaivumą didesnį nei 1,51 promilės (b. l. 36-39);

– 2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinėje keleivio vietoje ant žemės padėti šeši alaus buteliai (1 l talpos) (b. l. 9-16);

– iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 18 d. 13.07 val. alkoholio kiekio matuokliu G. G. nustatytas 2,32 promilių girtumas, 13.28 val. nustatytas 2,93 promilių girtumas (b. l. 19-21);

– 2020 m. liepos 18 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu pristatyta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: liudytojo V. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys ir kiti. G. G. buvo nustatytas vidutinis girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Praeityje du kartus teistas: 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 d. 30 MGL dydžio bauda, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas, taip pat Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą subendrinta bausme – 8 mėnesių laisvės atėmimas ir 30 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2020 m. gegužės 15 d. G. G. paleistas iš įkalinimo įstaigos (b. l. 49-52). Asmuo administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (b. l. 77-82), nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 83, 84). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – areštą, jos dydį nustatant lygų maksimaliam terminui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam G. G. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2020 m. liepos 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

G. G. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,32 promilės neblaivumas, neteisėti G. G. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus nebe pirmą kartą, teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas buvo tik neseniai pasibaigęs, todėl spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas prokuroro siūlomas maksimalus specialios teisės atėmimo terminas, t. y. 5 metams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas penkiems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas.

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Pagal pateiktą automobilio registracijos dokumentą minėto automobilio valdytoju-savininku yra V. G., kaltinamojo tėvas. Automobilio savininkas V. G. buvo kartu su kaltinamuoju G. G. nusikalstamos veikos darymo metu, leido jam vairuoti, todėl galima daryti išvadą, kad automobilio savininkas perleisdamas automobilį sūnui turėjo ir galėjo žinoti, kad šis automobilis bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei nenustačius šioje byloje BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagrindų, V. G. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), konfiskavimas laikytinas pagrįstu (BK 72 straipsnio 1, 2, 4 dalies 1 punktas).

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas ir 2020 m. liepos 18 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytas į (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. G. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.

G. G. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. G. poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant V. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. liepos 20 d. nutarimu G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir 2020 m. liepos 18 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu pristatytą į (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė