Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-36-966/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-01-20
Bylos Nr.
eAN2-36-966/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01175-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. D.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-36-966/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01175-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. atstovo advokato S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimo V. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. V. D. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta subendrinta 850 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2020 m. birželio 25 d., apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Landcruiser V8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso sustabdyti transporto priemonę, stabdomą naudojant raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinę sireną, išreiškiant per automobilio garsiakalbį reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Sustojus automobiliui, vairuotojas nedelsiant išlipęs iš transporto priemonės šalinosi link namų, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ,,pakelk rankas, kad matyčiau, padėk rankas ant kapoto“. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo ir garso įrašai – neabejotinai įrodo, kad V. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Spręsdamas administracinės nuobaudos klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad už analogiškus administracinius nusižengimus V. D. nebaustas, į tai, kad kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, įvertino padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalaus dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. atstovas advokatas S. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą V. D. atžvilgiu, jam nepadarius administracinio nusižengimo.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar V. D. vairuojamo automobilio stabdymas buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir atitinkantis ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Teismo buvo prašoma išreikalauti detalią tarnybinio automobilio ataskaitą, kurioje automatiškai fiksuojami visi automobilio veiksmai (švyturėlių, garsinių signalų įjungimo/išjungimo duomenys, automobilio judėjimas, laikas ir kt.), tačiau šis prašymas buvo nemotyvuotai atmestas teismui pasirinkus pasyvaus stebėtojo statusą. Todėl byloje neįmanoma tiksliai nustatyti, ar pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas ir ar atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Surašyto protokolo nepagrįstumą patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio ir pareigūno uniformoje esančio registratoriaus vaizdo įrašas. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl būtinų įrodymų išreikalavimo ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Nenurodė jokių motyvų, kodėl byloje nereikalingi duomenys apie stabdymo veiksmų atlikimą ir pagrindą.

3.2. Skunde nurodoma, kad teismas nutarimo išvadas grindė subjektyviais, prieštaringais ir vienas kitą paneigiančiais įrodymais, administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu ir protokolą surašiusių pareigūnų parodymais, kuriuos paneigia objektyvūs įrodymai (vaizdo įrašai) ir dėl kurių turinio teismas iš viso nepasisakė. Automobilio išorės vaizdo įrašas paneigia liudytojų I. S. ir G. L. parodymus dėl nepaklusimo reikalavimui sustoti laiko, administracinio nusižengimo protokole nurodytos stabdymo vietos (nusižengimo padarymo vietos). Administracinio nusižengimo protokole nurodytoje nusižengimo vietoje pareigūnai neatliko jokių stabdymo veiksmų. Automobilio vidaus vaizdo įrašas patvirtina, kad garsinė sirena buvo įjungta 03:37:29 ir išjungta po 2 sekundžių, tuo metu pareigūnai automobilio net nemato, prie jo nėra priartėję. Iki to laiko, kai V. D. įsuko į savo namo kiemą, garso signalas daugiau nebuvo įjungtas. Po sustojimo pareigūnės tarpusavyje kalbasi, kad garso signalas nebuvo įjungtas. Tai reiškia, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas ne pagal reikalavimus – nebuvo vieno iš privalomų veiksmų įjungti specialiuosius garso signalus. Šis pažeidimas nėra formalus. Per garsiakalbį 03:37:36 pareigūnų išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas tuo metu, kai V. D. automobilis buvo pasukęs į šalutinį kelią, o pareigūnai važiavo pagrindiniu keliu, pareigūnai stabdė automobilį, kuris važiavo kita gatve ir neprisiartinę prie stabdomos transporto priemonės galo. Toks reikalavimas sustoti taip pat buvo išreikštas ne pagal reikalavimus – neprivažiavus prie stabdomos transporto priemonės iš galo, dėl ko vairuotojas pagrįstai ir sąžiningai nesuprato ir negalėjo suprasti, kad yra stabdomas. Mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai pirmą kartą buvo įjungti tik 03:37:44. Duomenų, kad švyturėliai buvo įjungto anksčiau, nėra, nors pareigūnės teismo posėdyje nurodė, kad švyturėliai buvo įjungti tarnybinio automobilio apsisukimo momentu (03:37:10), o tai yra akivaizdžiai tikrovės neatitinkanti informacija. Po to, kai buvo įjungti švyturėliai, pirmą kartą reikalavimas sustoti per garsiakalbį išreikštas 03:37:49 ir 03:37:53. Garsinis signalas tuo metu neįjungtas. Taigi V. D. apie stabdomą transporto priemonę galėjo ir turėjo suprasti tik nuo momento, kai tarnybinis automobilis privažiavo prie jo vairuojamo automobilio galo, kai buvo įjungti švyturėliai ir kai buvo išreikštas reikalavimas per garsiakalbį „sustojam Toyota dešinėje“ (ne anksčiau kaip 03:37:49 – 03:37:53). Tuo metu V. D. jau atlieka kairį posūkį ir suka į šalutinę gatvę. Pradėjęs ir atlikdamas manevrą V. D. vertino, kad nėra saugu transporto priemonę stabdyti viduryje pradėto manevro, todėl užbaigė manevrą 7 sekundes važiuodamas gatve, kurioje yra jo namai ir sukdamas į savo namo kiemą (03:38:02). Įsukus į kiemą pareigūnai dirbtinai (formaliai) kartoja sustoti. Nuo to momento, kai V. D. galėjo suprasti apie stabdymą, iki įsukimo į kiemą, praėjo ne daugiau kaip keliolika sekundžių. Transporto priemonės stabdymas tokiomis aplinkybėmis laikytinas sustojimu, o ne pareigūnų reikalavimų sustoti nevykdymu.

3.3. Skunde pažymima ir tai, kad sustabdžius V. D. nebuvo nustatyti jokie KET ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Vairuotojas buvo blaivus, vairavo laikydamasis KET, leistino greičio neviršijo, su savimi draudžiamų daiktų neturėjo. Be to, vairuodamas transporto priemonę jis rodė posūkio signalus, laikėsi kelio ženklų/ženklinimo reikalavimų. V. D. neturėjo jokio motyvo ar intereso nestoti policijos pareigūnams, jeigu būtų supratęs, kad yra stabdomas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo neva sąmoningą ir tyčinį bėgimą nuo pareigūnų. Be to, pareigūnams buvo aišku, kur V. D. važiuoja, kur yra jo namai, matė, kad jis važiuoja nepažeisdamas KET reikalavimų, todėl dirbtinis (formalus) transporto priemonės stabdymas likus kelioms ar keliolikai sekundžių iki namų yra neteisėtas, perteklinis, provokuojantis ir neatitinkantis Instrukcijos reikalavimų. Prieš stabdant transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Įvertinus vietą, kurioje V. D. galėjo suprasti apie stabdymą, reikalavimas sustoti ir sustojimas saugumo reikalavimo neatitinka.

Šalies argumentai

3.4. Apeliantas nurodo, kad tikrovės neatitinka ir informacija, kad V. D. viešoje vietoje galimai tenkino lytinę aistrą ar padarė kitus teisė aktų pažeidimus, dėl ko, pasak pareigūnių, ir buvo stabdoma transporto priemonė. Tai yra šmeižimas. Byloje nėra duomenų apie tokių veikų ar kitų nusižengimų padarymą, V. D. nėra surašyti administracinio nusiengimo protokolai, neįteikti pranešimai apie įtarimus. Siekdami sukurti pretekstą transporto priemonės sustabdymui, pareigūnai nurodė neegzistuojančią priežastį. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas nepatikrino, duomenų iš protokolą surašiusios institucijos neišreikalavo, todėl byloje liko nenustatytas faktas, ar policijos pareigūnų atliktas stabdymas buvo teisėtas (turintis pagrindą). Policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl nusižengimo padarymo yra akivaizdžiai prieštaraujančios objektyviems įrodymams – pačių policijos pareigūnų darytiems ir į bylą pateiktiems vaizdo įrašams. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarime nurodė, kad vaizdo įrašai patvirtina V. D. kaltę. Nagrinėjamu atveju net nebuvo kartu įjungti švyturėliai ir specialieji garso signalai, todėl V. D. net neturėjo pagrindo spręsti, kad yra stabdomas ir sustoti. Jis ilgą laiką nesuprato ir negalėjo suprasti, kad yra stabdomas, iki kol neįsuko į gatvę, kurioje yra jo gyvenamoji vieta. Nuo pareigūnų jis nebėgo, jokių KET pažeidimų nepadarė, o supratęs, kad yra stabdomas, sustojo saugioje vietoje – savo namų kieme. V. D. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Tokias nutartis priima ir teismai analogiškose bylose.

3.5. Skunde taip pat teigiama, kad V. D., priešingai, negu nurodyta administracinio nusižengimo protokole, įvykdė visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, t. y. pakėlė rankas ir jas padėjo ant automobilio kapoto. Tuo pačiu V. D. nesišalino link namų, kaip nurodyta protokole. Tai matyti automobilio išorės vaizdo įraše ir pareigūno uniformos registratoriaus vaizdo įraše. Iš V. D. namų vaizdo apsaugos kameros įrašo matyti, kad išlipęs iš transporto priemonės, jis nesišalino link namų, o liko stovėti prie transporto priemonės. V. D. buvo sustabdytas nakties metu, nepagrįstas stabdymas nulėmė trumpalaikį V. D. pasimetimą, todėl pareigūnų reikalavimų įvykdymas per 2-4 sekundes nuo jų pareiškimo nelaikytinas sąmoningu teisės pažeidimu, o priešingai – laikytinas pareigūnų reikalavimų vykdymu. Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku – (duomenys neskelbtini), 03 val. 35 min. – pareigūnai jokių reikalavimų neišreiškė. Šie reikalavimai buvo pateikti (duomenys neskelbtini), 03:38:50, t. y. ne protokole nurodytoje vietoje ir ne protokole nurodytu laiku. Tai reiškia, kad V. D. buvo nubaustas už nusižengimą, kurio objektyviai nepadarė ir negalėjo padaryti.

3.6. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai buvo pasyvus proceso stebėtojas, neišreikalavo aktualių įrodymų, byloje esančią prieštaringą medžiagą ir abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Nutarime teismas nenurodė, kodėl V. D. išteisinantys objektyvūs įrodymai (vaizdo įrašai) net nebuvo analizuoti, aprašyti, įvertinti ir ištirti, kodėl teismas didesnę įrodomąją galią teikė subjektyviems policijos pareigūnų parodymams, o ne objektyviems vaizdo įrašams. Dėl to teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą.

Atsiliepimas

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko atsiliepime nurodoma, kad tenkinti prašymus, išdėstytus apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo, prašoma skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimas ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu nurodant, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino neteisingai, nesiėmė priemonių gauti bylos teisingam išsprendimui reikšmingus duomenis, dėl to nepagrįstai V. D. veiksmuose nustatė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymius.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Pripažinti, kad nagrinėjant V. D. administracinio nusižengimo bylą įrodymai buvo įvertinti nesilaikant nurodytų reikalavimų ar, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, turėję įtakos nutarime padarytų išvadų pagrįstumui, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

7. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos <...> pareigūno, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...> Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos <...> pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos <...> skiriamaisiais ženklais <...> pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

8. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui iš dalies tapatus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-637 (galiojo iki 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – Instrukcija), 25 punkte, kuriame nustatyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas, be kitų nurodytų būdų, duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

9. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarimą, apeliacinio skundo motyvus, ištyręs su apeliaciniu skundu pateiktus naujus duomenis (vaizdo įrašą), daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutarime visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad V. D. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto 426 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai.

10. Nors skunde teigiama, kad transporto priemonės stabdymas buvo neteisėtas (neturėjo teisinio pagrindo), neatitiko Instrukcijoje įtvirtintų reikalavimų, V. D. neturėjo ir negalėjo suprasti, kad yra stabdomas, o tai supratęs – iš karto sustojo saugioje vietoje (savo namo kieme), byloje esančių įrodymų visuma šiuos skundo argumentus paneigia. Teismo posėdyje kaip liudytojos apklausos policijos patrulės I. S. ir G. L. paaiškino, kad automobilis „Toyota Landcruiser“ buvo stabdomas įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą, taip pat per garsiakalbį aiškiai ne kartą išreiškus reikalavimą sustabdyti transporto priemonę dešinėje kelio pusėje. Liudytojos taip pat patvirtino, kad reikalavimo sustoti automobilio vairuotojas nevykdė, nuvažiavo apie 300-400 metrų ir sustojo tik savo namo kieme. Be to, liudytojos nurodė ir tai, kad automobilis „Toyota Landcruiser“ buvo stabdomas turint informaciją, kad jį vairuoja galimai neblaivus asmuo, ir siekiant šią informaciją patikrinti. Teismo posėdyje liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka vyriausiosios patrulės G. L. 2020 m. birželio 25 d. surašytame tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo užfiksuotas aplinkybes, kad automobilis buvo stabdomas įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį aiškiai ir garsiai duodant nurodymą sustabdyti transporto priemonę kelio dešinėje, vairuotojas reikalavimui nepakluso, apie nestojimą radijo ryšiu informuotas budėtojas, automobilis buvo stabdomas esant įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Tarnybinio automobilio vidaus ir išorės vaizdo įrašai, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdyje ir kuriais pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. D. administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi, taip pat patvirtina liudytojų nurodytas ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas automobilio „Toyota Landcruiser“ stabdymo aplinkybes – patrulių automobiliui apsisukus buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garsinis signalas, per garsiakalbį ne vieną kartą garsiai ir aiškiai reiškiamas reikalavimas automobilio Toyota vairuotojui sustoti kelio dešinėje, apie nestojimą radijo ryšiu informuojamas budėtojas, reikalavimas sustoti kartojamas per garsiakalbį, visą šį laiką patrulių automobilis važiuoja paskui stabdomą automobilį, automobilis „Toyota Landcruiser“ sustoja tik įvažiavęs į gyvenamojo namo kiemą.

11. Apeliaciniame skunde šios nutarties 10 punkte aptartų duomenų nelaikant V. D. kaltės įrodymu, akcentuojamas garsinio signalo naudojimo laikas (2 sekundės), neprisiartinimas prie automobilio galo, neatitikimai liudytojų parodymuose dėl garsinio signalo įjungimo laiko (apsisukant ar jau apsisukus), šias aplinkybes vertinant kaip neabejotinai įrodančias, kad V. D. vairuojamas automobilis buvo stabdomas pažeidžiant nustatytą tvarką. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šios apelianto akcentuojamos aplinkybės vis tik neteikia pagrindo spręsti apie Instrukcijoje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. Tarnybinio automobilio vaizdo įrašais nustatyta, kad garsinis signalas buvo įjungtas automobiliui jau apsisukus, tai patvirtino ir liudytoja I. S., teismo posėdyje nurodydama, kad apsisukus ir prisiartinus prie automobilio Toyota, buvo įjungtas garso signalas. Liudytoja G. L., nors ir nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar garsinis signalas buvo įjungtas iš karto apsisukus, ar prisiartinus prie Toyota automobilio, aplinkybei dėl garsinio signalo fakto bei jo įjungimo laiko esant neabejotinai ir aiškiai nustatytai, tai esminės reikšmės liudytojos parodymų patikimumui neturi, jos parodymai apie esmines automobilio Toyota stabdymo aplinkybes kitiems bylos įrodymams neprieštarauja. Sutiktina su apelianto nurodoma aplinkybe, kad vaizdo įrašai patvirtina, jog garsinis signalas buvo įjungtas tik vieną kartą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad automobilio „Toyota Landcruiser“ stabdymas (įjungus švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį kartojant reikalavimą sustoti kelio dešinėje) vyko nepertraukiamai, po garsinio signalo panaudojimo per garsiakalbį buvo išreikštas reikalavimas sustoti, kuris, vairuotojui nepaklusus, periodiškai buvo kartojamas dar ne vieną kartą. Liudytoja I. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nuspaudus kalbėjimą per garsiakalbį, garsinis signalas išsijungia, t. y. vienu metu ir naudoti garsinį signalą, ir kalbėti per garsiakalbį nėra galima. Liudytojos paaiškinimas yra logiškas, todėl juo netikėti, nesant objektyvių duomenų apie galimą liudytojos asmeninį suinteresuotumą šioje byloje, nėra pagrindo. Taigi nors garsinis signalas buvo įjungtas tik vieną kartą ir daugiau nebekartotas, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste tai nelaikytina esminiu Instrukcijos reikalavimų pažeidimu, dėl kurio stabdomo automobilio vairuotojas neturėjo ir negalėjo suprasti, kad yra stabdomas. Pagrindžiant šią išvadą taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. D. automobilis buvo stabdomas tamsiu paros metu, jokių kitų transporto priemonių kelyje tuo metu nebuvo, policijos patrulių automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais, su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, reikalavimas sustoti buvo ne kartą ir aiškiai kartojamas per garsiakalbį, nurodant sustoti būtent Toyota automobiliui, liudytojos patvirtino, kad stabdomas automobilis iš jų matymo lauko dingęs nebuvo, todėl skundo argumentai dėl V. D. negalėjimo ir neturėjo suprasti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų, atmetami, kaip nepagrįsti.

12. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suvokti uniformuoto policijos pareigūno teisėtą ir aiškiai išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau jo tyčia nevykdyti. Taigi, kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma, suprato, jog yra stabdomas, suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, sąmoningai nepakluso. Jeigu kaltininkas nesuvokia arba negali suvokti reikalavimo sustabdyti transporto priemonę dėl to, kad reikalavimas nebuvo aiškiai ir suprantamai išreikštas, atsakomybė pagal šią normą negali būti taikoma. Vertinamu atveju nors apeliaciniame skunde kategoriškai teigiama, kad V. D. ilgą laiką nesuprato, kad yra stabdomas, iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. vis tik suprato, jog policijos pareigūnai stabdo būtent jo vairuojamą automobilį. 2020 m. birželio 25 d. rašytame paaiškinime V. D. patvirtino, kad buvo stabdomas, gatvėje nestojo, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir planavo jį pateikti pareigūnams, taip taupydamas laiką, nematė nieko blogo pavažiuoti keliasdešimt metrų iki savo namo kiemo. Įvertinus V. D. paaiškinimų turinį kitų aptartų duomenų kontekste, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jokių objektyvių kliūčių V. D. pareigūnų reikalavimą sustoti įvykdyti taip, kaip tai numatyta KET 16 punkte (tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti), nebuvo (kitų transporto priemonių, kurių eismui būtų trukdoma, nebuvo, gatvė iš dviejų eismo juostų), dėl subjektyviosios ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios, jokių pagrįstų abejonių nekyla.

13. Dėl skundo argumento, kad policijos patrulių automobilis nebuvo prisiartinęs prie stabdomos transporto priemonės galo ir tai, apelianto įsitikinimu, laikytina Instrukcijos pažeidimu, pažymėtina, kad Instrukcijoje nėra numatyta, kokiu būtent atstumu policijos patrulis turi prisiartinti prie stabdomo automobilio. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal subjektyviosios pusės požymius yra siejamas su vairuotojo turėjimu ir galėjimu suprasti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų, manytina, kad policijos patrulių automobilis turėtų prisiartinti tokiu atstumu, kuris netrukdytų stabdomos transporto priemonės vairuotojui matyti automobilį su įjungtais švyturėliais ir girdėti garsinį signalą bei per garsiakalbį reiškiamą reikalavimą sustoti. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes jokių objektyvių kliūčių V. D. suprasti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų, nebuvo. Kaip minėta, jokių kitų transporto priemonių tuo metu kelyje nebuvo, patrulių automobilis su įjungtais švyturėliais, garsiniu signalu ir per garsiakalbį reiškiant reikalavimą sustoti važiavo paskui V. D. automobilį manevruodamas tomis pačiomis kryptimis, kaip ir V. D.. Esant tokioms aplinkybėms nėra įmanoma, kad V. D. pro galinio vaizdo matymo veidrodėlius nebūtų pastebėjęs policijos automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, važiuojančio būtent paskui jį. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad stabdant V. D. buvo naudojamos visos Instrukcijoje numatytos priemonės, laikytina, kad policijos pareigūnų veiksmai negalėjo būti V. D. suprantami kitaip, kaip tik teisėtas pareigūnų reikalavimas sustoti. Pats V. D. taip pat nepaneigė supratęs, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Taigi pripažinti, kad Instrukcijos reikalavimai aptartu aspektu buvo pažeisti, apygardos teismas neturi pagrindo.

14. V. D. rašytame paaiškinime nurodyta policijos pareigūnų reikalavimo sustoti nevykdymo priežastis jokios reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi, kadangi teisėto policijos pareigūno reikalavimo sustoti nevykdymo priežastis nėra būtinas ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis. Taip pat teisinės reikšmės V. D. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal minėtą ANK straipsnį neturi ir jo administracinės atsakomybės pagal šią teisės normą nešalina skunde minimos aplinkybės, kad kitų KET reikalavimų jis nepažeidė, buvo blaivus, jam jokie įtarimai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nepareikšti. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai jo padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK numatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Vertinamu atveju V. D. veikoje (nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) buvo nustatyti ir įrodyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymiai, todėl vien tai, kad informacija, dėl kurios buvo stabdomas automobilis (vairuoja galimai neblaivus asmuo), nepasitvirtino, savaime nereiškia, kad pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas nepagrįstai. Iš tikrųjų Instrukcijos 22 punkte nurodyti atvejai, kada policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, tačiau nei minėtoje Instrukcijoje, nei ANK ar kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kad transporto priemonės stabdymo ar vairuotojo tikrinimo priežasčiai nepasitvirtinus, policijos pareigūno teisėto reikalavimo sustoti nevykdžiusiam vairuotojui administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nėra galima.

15. Sutiktina su apeliantu, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas ir vieta ne visiškai tiksliai atitinka garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotą momentą, kai patrulių automobilis apsisuko ir pradėjo stabdyti V. D. vairuojamą transporto priemonę (įjungus švyturėlius, garso signalą bei per garsiakalbį kartojant reikalavimą sustoti). Tačiau įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas protokole yra nurodytas apytiksliai ir ženkliai nesiskiria nuo vaido ir garso įrašuose fiksuoto laiko, V. D. policijos pareigūnų pagal Instrukcijas išreikšto reikalavimo sustoti nevykdė tam tikrą laiko tarpą važiuodamas būtent (duomenys neskelbtini) g., aplinkybių, kad byloje nustatytu laiku važiavo (duomenys neskelbtini) g. pats V. D. neneigė, jos neginčijamos ir apeliaciniame skunde, paminėti netikslumai nelaikytini esminiais, sutrukdžiusiais V. D. suprasti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šie netikslumai taip pat nelaikytini teikiančiais pagrindą konstatuoti, kad V. D. yra nubaustas už administracinį nusižengimą, kurio nepadarė.

16. Įvertinęs aptartus duomenis ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo, V. D. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo, kurių apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia. Nutarime dėl V. D. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį yra motyvuotai pasisakyta, ištirti visi su šia veika susiję įrodymai, kurie įvertinti laikantis ANK reikalavimų. Nors skundžiamame nutarime nėra išsamiai aprašytas vaizdo ir garso įrašų turinys, kas akcentuojama ir skunde, tai vis tik nelaikytina esminiu pažeidimu, įtakojusiu nutarime padarytų išvadų pagrįstumą. Vaido įrašai teismo posėdžio metu buvo ištirti, juose užfiksuotą informaciją teismas vertino kartu su kitais įrodymais, o nutarime padarytos išvados dėl byloje suriktų įrodymų, tame tarpe ir vaizdo įrašų, vertinimo yra teisingos.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

17. Skundžiamu nutarimu V. D. pripažintas kaltu ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų „pakelk rankas, kad matyčiau“, „padėk rankas ant kapoto“. Apeliaciniame skunde policijos pareigūno reikalavimų teisėtumas nėra ginčijamas. Nesutikimas su teismo išvadomis, kad V. D. padarė šį administracinį nusižengimą, yra grindžiama tuo, kad V. D. reikalavimus vis tik įvykdė (pakėlė rankas ir jas padėjo ant kapoto), kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad jis nesišalino link namų, kaip tai nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, sutrukdžiusių teismui teisingai nustatyti faktines administracinio nusižengimo aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, nenustatė.

18. Administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Kad atsirastų administracinė atsakomybė pagal minėtą ANK straipsnį, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, reikalavimų teisėtumas vertinamu atveju nėra ginčijamas, o apygardos teismas aplinkybių, rodančių, kad reikalavimus davė tokios teisės neturintys asmenys ar tokie reikalavimai buvo neteisėti, nenustatė.

19. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo nutarime padarytos išvados dėl V. D. kaltės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą prieštarauja byloje esantiems įrodymas, su tokia apelianto pozicija nesutiktina. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. D. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi nuosekliais ir išsamiais liudytojų policijos pareigūnių I. S. ir G. L. parodymais, kuriais jos partvirtino tarnybiniame pranešime bei administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas aplinkybes, taip pat šias aplinkybes patvirtinančiu vaizdo ir garso įrašu, t. y. duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstas ir faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas dėl V. D. kaltės. Liudytojos policijos pareigūnės I. S. ir G. L. teismo posėdyje patvirtino tarnybiniame pranešime ir administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kad V. D. išlipus iš automobilio, buvo ne kartą pareikalauta pakelti rankas, padėti ant kapoto, tačiau šio reikalavimo iš karto V. D. nevykdė, šalinosi link namų ir tik pagrasinus, kad bus panaudotos specialios priemonės, asmuo reikalavimus įvykdė. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo bei garso įrašas (iš prie uniformos tvirtinamo vaizdo registratoriaus), kuriame fiksuotas vaizdas nors ir nėra itin geros kokybės, tačiau aiškiai girdisi pareigūnių kartojamas reikalavimas pakelti rankas ir padėti jas ant kapoto, nors ir nelabai aiškiai, bet matosi, kaip užrakinus automobilį (sumirksi automobilio žibintai) V. D. pasisuka eiti link namų ir tik pagrasinus panaudoti specialias priemones, V. D. atsisuka ir reikalavimus įvykdo. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnių reikalavimas buvo išreikštas aiškiai ir suprantamai, buvo teisėtas, į tai, kad šis reikalavimas nebuvo vykdomas iš karto, o buvo įvykdytas tik panaudojus psichologinį spaudimą (įspėjus, kad bus panaudotas ginklas), įvertinus ir tą aplinkybę, kad išlipęs iš automobilio ir pareigūnėms išreiškus reikalavimą V. D. bandė šalintis (sukosi eiti link namų), jo veiksmai visiškai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Apelianto pateiktas vaizdo įrašas iš V. D. namų kiemo vaizdo stebėjimo kameros šios išvados nepaneigia. Vaizdo įraše fiksuotas V. D. automobilio įsukimas į kiemą ir jo pastatymas, matosi, kaip iš automobilio išlipa V. D., užrakiną automobilį (sumirksi žibintai). Tolesnės aplinkybės įraše nefiksuotos. Tuo tarpu iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašo matyti, kad eiti link namų V. D. pasisuka būtent po to, kai užrakina automobilį. Taigi apelianto pateiktas vaizdo įrašas V. D. kaltės, priešingai, negu tvirtinama skunde, nepaneigia.

20. Apeliantas skunde, kaip ir dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, akcentuoja administracinio nusižengimo protokolo netikslumus dėl nusižengimo padarymo vietos ir laiko pažymėdamas, kad (duomenys neskelbtini) apie 03.35 val. pareigūnai jokių reikalavimų pakelti rankas ir jas padėti ant kapoto neišreiškė, todėl V. D. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį yra nubaustas už nusižengimą, kurio objektyviai nepadarė ir negalėjo padaryti. Su tokiu apelianto vertinimu nesutiktina. Iš tikrųjų byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne (duomenys neskelbtini), o V. D. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme po to, kai jis nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šios vietos bei laiko aplinkybės, administracinio nusižengimo protokole aprašant nusižengimų esmę, atskirai nėra išskirtos. Tačiau priešingai apelianto vertinimui, tai neteikia pagrindo konstatuoti esminį administracinio nusižengimo protokolo trūkumą ar V. D. suformuoto kaltinimo esminį ydingumą. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes V. D. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pakelti rankas ir jas padėti ant kapoto nevykdė iš karto po to, kai nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šie abu nusižengimai sekė nepertraukiamai vienas po kito, administracinio nusižengimo byloje informacijos (duomenų), kad protokole pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį suformuluotas kaltinimas V. D. buvo neaiškus, jis nesuprato kuo kaltinamas, nėra. Atsižvelgiant į tai, apelianto akcentuojamos aplinkybės nelaikytinos esminėmis, sutrukdžiusioms teismui teisingai nustatyti faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, nors skunde ir akcentuodamas protokolo netikslumus tiek dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, tiek dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, vis tik nenurodo jokių svarių argumentų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad minėti netikslumai ir tikrųjų pažeidė V. D. procesines teises jam nesuprantant pareikšto kaltinimo esmės ir negalinti tinkamai gintis, ar sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tinkamai nustatyti faktines administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, teisingai pritaikyti įstatymą ir priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Patikrinus skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, aplinkybės, sąlygojusios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimus (suvaržymus) ar nulėmusios neteisingo procesinio sprendimo priėmimą, taip pat nenustatytos.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog V. D. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. pareigūnėms pareikalavus pakelti rankas ir jas padėti ant kapoto, šių reikalavimų nedelsiant nevykdė, jo veika pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai. Tai, kad panaudojus psichologinį spaudimą šiuos reikalavimus V. D. galiausiai įvykdė, jo kaltės nešalina, kadangi, kaip minėta, reikalavimas turi būti vykdomas nedelsiant, o vertinamu atveju aplinkybės, dėl kurių reikalavimą įvykdyti nedelsiant V. D. objektyviai neturėjo galimybės, nėra nustatytos. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl kitų skundo argumentų.

22. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl teismo vaidmens renkant įrodymus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės turinčių įrodymų, o prieštaringą bylos medžiagą ir abejones vertino administracinė atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai.

23. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat teismų praktiką, bylą nagrinėjančiam teismui yra priskiriamas aktyvus vaidmuo įrodymų rinkimo procese, vis tik tai nereiškia, kad teismas privalo tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl naujų įrodymų, kurių nėra byloje, gavimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta ir ištirta tiek įrodymų, kad jų pakaktų daryti neabejotinas išvadas tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek dėl asmens kaltės.

24. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas dėl prašymų išreikalauti papildomus įrodymus atskirai nepasisakė. Tačiau iš 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. spalio 7 d. informacinių pažymų apie teismo posėdį bei posėdžių garso įrašų matyti, kad V. D. atstovo advokato pareikšti prašymai dėl naujų įrodymų rinkimo buvo apsvarstyti, dėl jų buvo priimtos protokolinės nutartys nurodant argumentus, kodėl teismas sprendžia, kad išreikalauti advokato prašomus duomenis vertinamu atveju nėra pagrindo. Nesutikti su prašymų atmetimo motyvais apygardos teismas neturi pagrindo. Šioje byloje V. D. inkriminuotų administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės yra aiškios, o byloje surinkti įrodymai, jų visuma, leido teismui argumentuotai pasisakyti dėl V. D. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Priešingai apelianto teiginiams, skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad teismas savo išvadas grindė ne prielaidomis ar prieštaringais įrodymais, o patikimais, įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais duomenimis, juos įvertino nepažeisdamas ANK reikalavimų, skundžiamas nutarimas yra pakankamai motyvuotas, esminiai procesiniai pažeidimai tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyti. Taigi skundžiamas nutarimas teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinka.

25. Nors apeliaciniame skunde paskirtos administracinės nuobaudos klausimas nėra keliamas, apeliaciniame skunde ginčijant teismo išvadas dėl V. D. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir teigiant, kad V. D. nubaustas nepagrįstai, atskirai pasisakytina ir dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

26. Išanalizavus administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, darytina išvada, kad V. D. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta bei yra adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudos skyrimo pagrindus, todėl ją keisti nėra pagrindo. Skundžiamu nutarimui V. D. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 506 straipsnio 4 dalį buvo paskirtos minimalaus dydžio baudos, taip pat minimaliam terminui skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Minimalaus dydžio baudų ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimą teismas motyvavo tuo, kad atsakomybę lengvinančios ir/ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos, nors V. D. baustas administracine tvarka, už analogiškus administracinius nusižengimus vis tik nebaustas. Taip pat buvo atsižvelgta į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes – nusižengimai padaryti nakties metu, eismas nebuvo intensyvus, sunkios pasekmės dėl neteisėtų V. D. veiksmų nekilo. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendė, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. D. už padarytus administracinius nusižengimus paskyrus minimalaus dydžio baudas ir minimaliam terminui paskiriant administracinio poveikio priemonę. Nesutikti su tokia išvada apygardos teismas neturi pagrindo.

27. Įvertinus paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta subendrinta 850 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant ANK reikalavimų, faktinės administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės nustatytos ir įstatymas V. D. pritaikytas teisingai. Administracinė nuobauda paskirta ir individualizuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. atstovo advokato S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė