Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. R. (toliau –nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. R. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu skirta bausme, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, subendrinus bausmes, skirtas pagal 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžius, 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 1 d. perkvalifikavus į BK 183 straipsnio 1 dalį, bausmės nekeičiant, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi paskirta, 4 metų laisvės atėmimo bausme.

6. Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. pranešimu proceso dalyviai buvo informuoti apie nuteistojo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjančią teisėją.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą ir netaikydamas nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis E. R. ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Abejonių teigiamais nuteistojo E. R. asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi Komisijos nutarime, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad būdamas laisvėje nuolatos dirbo, lygtinio paleidimo metu taip pat galėtų grįžti dirbti į buvusią darbovietę, kad bausmės vykdymo metu deda visas pastangas, šias aplinkybes patvirtina ir 2024 m. gruodžio 10 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.

11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

12. Kad nuteistasis E. R. dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriamų itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės (siejama su elgesiu iki bausmės atlikimo); būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (šis veiksnys šiuo metu yra valdomas); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (siejamas su nuteistojo praeitimi ir elgesiu būnant laisvėje); ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys (siejamas su elgesiu būnant laisvėje); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, ne visada gebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Taigi akivaizdu, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar priskiriama vidutinei ne vien dėl nekintančio statinio dinaminio veiksnio „kriminalinė istorija“. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistajam nustatyti keli apsauginiai veiksniai, mažinantys riziką pakartotinai nusikalsti (patvirtina gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais bei bausmės atlikimo metu demonstruojama motyvacija darbinei veiklai), neatsveria nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, demonstruodamas nuoseklų teigiamą elgesį.

13. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad E. R. laisvėje yra turėjęs darbinio nestabilumo laikotarpių, jam ne visada sekėsi išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, tam tikru laikotarpiu stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, teismo išlaidomis, administracinėmis baudomis, kuriuos dengė iš gaunamo atlyginimo, todėl nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, o pastovaus pajamų šaltinio neturėjimas gali veikti kaip pakartotinį nusikalstamumą skatinantis veiksnys. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, ne visada sugebėdavo save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Be to, nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nagrinėjant nuteistojo nusikaltimų istoriją, pastebima, jog paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis atliko su asmenimis, su kuriais susipažino, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar įtakai veiksnius spręstina, jog ateityje nuteistasis gali patirti sunkumų: gali pasiduoti neigiamai įtakai ir tai siejasi su jo finansine padėtimi. Be to, nuteistasis turėjo problemų su alkoholio vartojimu, pats nuteistasis teigia, kad pradėjo alkoholį vartoti nuo 14 metų, taip pat ir trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholinius gėrimus, šiuo metu nuteistajam trumpalaikės išvykos uždraustos iki 2025 m. vasario 29 d. Pats nuteistasis kaip neigiamą savo savybę įvardija silpną savo valią atsispirti kitų žmonių neigiamai įtakai, ypatingai neigimai vertina savo poelgius, jog neįvertino gyvenimo pokyčių. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis savimi pasitiki, nurodo, jog nėra kvailas, geba prisitaikyti esamoje situacijoje, kas leidžia daryti prielaidą, jog nuteistojo požiūris į save jam nesukelia sunkumų, tačiau savęs vertinimas ne visada remiasi visuomenėje vyraujančiomis socialiomis normomis. Nuteistasis įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo veiksmų pasekmių arba yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Pažymima ir tai, kad nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų, nuteistasis nurodo, kad pinigų trūkumas yra problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Nuteistojo asmens situacijos ir savęs analizė gana paviršutiniška, buitinio lygmens, o spręsdamas turimas problemas, pasirenka netinkamas strategijas, pavyzdžiui, spręsdamas finansines problemas ir pajamų trūkumą – sukčiauja. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pirminio vertinimo metu buvo stebimas nuteistojo gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, kuris buvo labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius, be to, nuteistasis ne visai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmių aukoms ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau nei kitiems. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad vertinimo metu išryškėjo tai, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, pasiduoti jų neigiamai įtakai, tačiau labai tikėtina, kad ir pats gali būti nusikalstamų veikų aktyvatorius. Nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau stengiasi ją minimalizuoti ir ieško tą pateisinančių priežasčių. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, kurie yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nors nuteistasis deklaruoja teigiamą požiūrį į priežiūrą, tačiau nusikalstamumo istorijoje yra faktų, kai nesibaigus bausmės atlikimo visuomenėje terminui, nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, ką pagrįstai akcentavo ir Kauno apylinkės teismas. Nors nuteistojo teigimu, pastarąją aplinkybę Kauno apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino, nes dar dviem atvejais, kai jo atžvilgiu buvo taikomas tiek lygtinis paleidimas, tiek atidėjimas, nuteistasis jų sąlygų nepažeidė, vis dėlto nuteistasis po to savo elgesio teigiama linkme nekeitė, vėl nusikalto, be to, dar net 2024 metais fiksuotas ir pažeidimo padarymo faktas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, kas tik sustiprina teismo vertinimą, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra pakankamai pozityviai pakitęs. Nuteistasis supranta, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio dėl naudos kitiems asmenims. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, 3 kartus buvo skatintas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas baudžiamojo poveikio priemones, o nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti dalinai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad vertinimo metu asmuo yra pozityviai nusiteikęs, apie savo praeitį faktus pateikia nuosekliai, tačiau atsargiai, kontroliuodamas teikiamos informacijos pobūdį bei informacijos sklaidos pasekmes vertinimo rezultatui.

14. Taigi, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, nes remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. gruodžio 10 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis dar visai neseniai, t. y. 2024 m. vasario 29 d. gavo nuobaudą už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą (b. l. 48-49). Nors minėta nuobauda 2024 m. gegužės 15 d. ir buvo panaikinta, skatinant nuteistąjį už gerą elgesį, sąžiningą darbą, tačiau ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias priešingai, nei nurodo nuteistasis, teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

16. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis pirmą kartą buvo nuteistas 18 metų amžiaus už plėšimą bei nusikaltimą žmogaus sveikatai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturiolika nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu ir neteisėtu elektroninių duomenų perėmimu bei panaudojimu ir svetimo turto pasisavinimu, taip pat kad jau ketvirtą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kad anksčiau teistas septynis kartus, kad paskutiniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio (sukčiavimai, vagystės, neteisėtas elektroninių duomenų naudojimas) dalis, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o pasikartojančio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kuri vis dar yra ženkli (Komisijos posėdžio dienai – 1 metai 10 mėnesių 25 dienos), įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.

18. Aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo E. R. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą ir netaikydamas nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.