Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-02 · Civilinė byla Nr. 2S-228-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-02
Bylos Nr.
2S-228-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
IĮ A. Korvel firmos
Ieškovas
UAB „Via Logica“
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Margarita AmbrazaitienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo IĮ A. Korvel firmos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13432-465/2008 pagal ieškovo UAB „Via Logica“ ieškinį atsakovui IĮ A. Korvel firmai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Via Logica“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 29500 Lt dydžio įsiskolinimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, taip pat pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose ar pas atsakovą, ar pas trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimo ribose. Nesant pakankamai atsakovo turto ieškinio reikalavimams užtikrinti, prašė ieškinio reikalavimo ribose areštuoti atsakovo savininkui A. K. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimą prašė spręsti nepranešus atsakovui. Nurodė, kad atsakovas ar jo savininkas gali perleisti turimą turtą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovo reikalavimo suma yra itin didelė, atsakovas gera valia negrąžina pinigų ieškovui, vengia klausimą spręsti taikiai, elgiasi nesąžiningai, todėl yra didelė rizika, kad atsakovas vengs vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat susijęs su siekiu užtikrinti, kad atsakovo turto sudėtis, forma ir kokybė nesumažėtų ir kad būtų reali galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas gali patirti neigiamų pasekmių dar ir dėl to, kad nėra žinoma tiksli atsakovo ir jo savininko finansinė padėtis. Pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali padaryti šių priemonių taikymą nebeįmanomu, kadangi atsakovas gali siekti perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (LR CPK 144 str., 145 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-01-03 nutartimi nutarė areštuoti atsakovui IĮ A. Korvel firmai nuosavybės teise priklausantį turtą 29500 Lt ribose, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o, nesant pakankamai atsakovo turto, areštuoti A. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, neviršijant 29500 Lt sumos. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovas neįsipareigojo atlyginti galimų atsakovo ar jo savininko nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė ieškovo prašymą areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovui ar jo savininkui priklausančiose sąskaitose. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, konstatavo, jog areštuotinas atsakovo turtas reikalavimo ribose, tai yra 29500 Lt sumai, o jo nesant - areštuotinas atsakovo savininkui A. K. nuosavybės teise priklausantis turtas reikalavimo sumai (LR CPK 145 str. 1 d. 3 p., 147 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas IĮ A. Korvel firma pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-03 nutartį. Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Skundžiamoje nutartyje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos A. K. , kuris šioje byloje nėra nei atsakovas, nei kitas dalyvaujantis byloje asmuo, todėl minėta teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.

2) Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, t.y. teismo nutartis yra nemotyvuota. Tai taip pat sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas arba sudėtingas. Šioje byloje negali susiklostyti situacija, kai sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi atsakovas sėkmingai vykdo komercinę veiklą ir būtų pajėgus sumokėti reikalaujamą sumą.

3) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kadangi apsaugo tik ieškovo interesus, neįvertinus galimų pasekmių atsakovui rimtumo, t.y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia CPK 145 str. 2 d. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neproporcingumą, neteisėtumą ir nepagrįstumą šioje byloje patvirtina ir tai, kad ieškinys yra pareikštas nesąžiningai. Ieškovas ieškinyje nuslėpė esminę aplinkybę, kad atsakovo prievolė ieškovui pagal kreditinę sąskaitą sumokėti 29500 Lt yra pasibaigusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu.

4) Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovo prašymas areštuoti atsakovui ir A. K. priklausančias pinigines lėšas yra atmestas, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad areštuojamas atsakovui ir A. K. priklausantis turtas, t.y. areštuotos ir piniginės lėšos. Dėl šios priežasties teismo nutartis yra nelogiška ir pripažintina neteisėta (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p., 338 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Via Logica“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-225-43/2008 ieškovui UAB „Via Logica“ buvo iškelta bankroto byla, todėl dar ir dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra labai svarbus ir aktualus, nes šioje civilinėje byloje patenkinus ieškovo ieškinį ir iš atsakovo priteisus 29500 Lt, bankroto byloje bent dalinai būtų patenkinti ieškovo kreditorių interesai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien didelė ieškinio suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio suma yra didelė, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Kolegija konstatuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams ir neviršija ieškinio sumos. Apelianto argumentai, kad jis sėkmingai vykdo komercinę veiklą ir yra pajėgus sumokėti reikalaujamą sumą, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes tai nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Atsakovas IĮ A. Korvel firma yra individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (LR CK 2.50 str. 4 d.) ir už tokio juridinio asmens prievoles, kai tam neužtenka paties juridinio asmens turto, turi atsakyti juridinio asmens dalyvis. Ši aplinkybė nulemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Tokiu būdu teismas pagrįstai taikė atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui areštą 29500 Lt ribose ir, tik nesant ar nepakankant tokio turto, - atsakovo savininkui A. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui, neviršijant 29500 Lt sumos. Aplinkybė, kad skundžiamojoje teismo nutartyje nenurodyta, koks konkretus atsakovo turtas yra areštuojamas, nėra teisinė kliūtis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes įstatymų leidėjas numatė galimybę areštuoti atsakovo turtą, pavedant jį surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįsipareigojo atlyginti galimų atsakovo ar jo savininko nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir siekdamas suderinti šalių interesus: užtikrinti ieškovo reikalavimo įvykdymą ir kuo mažiau suvaržyti atsakovo finansinę – komercinę veiklą, pagrįstai atmetė ieškovo prašymą areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovui ar jo savininkui priklausančiose sąskaitose. Tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad areštuojamas atsakovui ir A. K. priklausantis turtas, nereiškia, kad galima areštuoti sąskaitas bankuose, nes nėra formuluotės apie turto, esančio pas trečiuosius asmenis, areštą.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia ginčo išsprendimo iš esmės. Dėl šios priežasties kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir šalių tarpusavio atsiskaitymais, kadangi ieškinio pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės atitinka LR CPK 291 str. reikalavimus. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes šiuo atveju dėl didelės ieškinio sumos buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius