Utenos apylinkės teismo nutartis

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-4691-356/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2-4691-356/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
M. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4691-356/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01187-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.8.5.; (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 21 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. ir atsakovės M. J. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4691-356/2018, pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei M. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. J. ieškiniu prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2017-02-02 civilinėje byloje Nr. 2YT-233-839/2017, nustatytą nuolatinę nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir ją nustatyti kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės M. J. nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas 200 EUR dydžio periodines išmokas iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės M. J. išlaikymo skolą – 3 800 EUR už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 16 d.

Atsiliepimas

Atsakovė M. J. prašė ieškovo reikalavimus atmesti, priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimo išlaidas.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone, išvada siūlė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, sudarant galimybę motinai dalyvauti sūnaus auklėjime ir išlaikyme bei bendrauti su sūnumi kiek tai neprieštaraus jo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Nagrinėjamu atveju rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. J. ir M. J..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje yra pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu tėvai.

Šalys – ieškovas R. J. ir atsakovė M. J. – atsižvelgdami į faktiškai susiklosčiusią padėtį; sūnaus poreikius; savo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl sūnaus M. gyvenamosios vietos, teiktino išlaikymo formos, dydžio bei laikotarpio, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, 2018-12-21 sudarė taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims taip pat žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo forma ar dydis, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti keičiami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 – 3.170 straipsniais, 3.201 straipsnis). Šalys taip pat pareiškė, kad taikos sutartis yra sudaryta laisva abiejų šalių valia, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti taikos sutartį. Visos taikos sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos. Šalys taikos sutartį buvo sudarę 2018-11-12, tačiau iki šiol iš esmės pasikeitė aplinkybės, todėl minėtą taikos sutartį 2018-12-21 šalys patikslinto ir prašė patvirtinti būtent 2018-12-21 pateiktą taikos sutartį.

Institucijos atstovės nuomone, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja vaiko interesams.

Šalys taikos sutartį sudarė teismui nepradėjus bylos žodinio nagrinėjimo iš esmės, todėl atsižvelgdamos į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, į CPK 141 straipsnio nuostatas, iš dalies susitarė dėl kitokių reikalavimų, nei buvo pareiškęs ieškovas, tačiau betarpiškai susijusių su šalių nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, atsižvelgę į per bylos nagrinėjimo laikotarpį susiklosčiusias kitokias faktines aplinkybes, nei buvo iki pareiškiant ieškinį. CPK 141 straipsnis teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką šalims suteikia.

Šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad nereikalaus viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, todėl teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Rengiantis civilinės bylos žodiniam nagrinėjimui susidarė 3,55 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovas prašė grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį, ją teismui patvirtinus, yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovas ieškinį dalyje dėl reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą apmokėjo 75 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta 2018-07-09, Perlo paslaugos), taikos sutartimi šis reikalavimas nebuvo sprendžiamas, nes ieškinio reikalavimai šalių susitarimu buvo pakeisti, šalys išsprendė klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuris nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas, todėl neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Ieškinys dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį privalo būti apmokėtas 15 EUR žyminiu mokesčiu (200 EUR – 150 EUR = 50 EUR x 12 mėn. = 600 EUR x 3 proc. = 18 EUR x 75 proc. = 13,50 EUR (ne mažiau kaip 20 EUR x 75 proc. = 15 EUR). Taigi ieškovui grąžintina žyminio mokesčio suma būtų 71,25 EUR (75 EUR – 15 EUR = 60 EUR + 11,25 (15 EUR x 75 proc.), t.y. 75 proc. nuo 15 EUR sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis) ir 60 EUR, nes buvo sumokėta daugiau, negu numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusius ginčus dėl nepilnamečio vaiko, sudarė taikos sutartį, pripažintina, kad valstybei 3,55 EUR dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalo padengti lygiomis dalimis – po 1,77 EUR.

Kadangi įmokų kodai sutampa, iš ieškovui grąžintinos 71,25 EUR žyminio mokesčio sumos, išskaičiuotina 1,77 EUR suma, grąžintina likusi dalis – 69 EUR žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma (1,77 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi Nr. e2-4691-356/2018 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu R. J., gim. (duomenys neskelbtini); iš atsakovės M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 150,00 EUR dydžio periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo; iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4691-356/2018, sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (antstolė A. M., išieškoma iš R. J. pagal Utenos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2YT-233-839/2017).

Taikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas paliktina galioti, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikino materialinio išlaikymo priteisimo paliktinos galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nutarčiai, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 94 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 – 295 straipsniais

nutaria:

1. Patvirtinti šalių – ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – sudarytą taikos sutartį tokio turinio:

1.1. Ieškovas R. J. atsisako ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes šiuo metu vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini).

1.2. Kadangi šalys susitarė šia taikos sutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria vaikas nemažą laiko dalį praleis su tėvu, todėl susitaria pakeisti 2017 m. vasario 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-233-839/2017, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą, kuriame nurodyta, kad: „Šalys sutaria, kad tėvas R. J. sūnui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 200 eurų, pradedant nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus M. J. pilnametystės (duomenys neskelbtini), kasmet indeksuojant sutarta išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją" į: „Šalys sutaria, kad tėvas R. J. sūnui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) EUR, pradedant nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus M. J. pilnametystės (duomenys neskelbtini), kasmet indeksuojant sutartą išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją".

1.3. Šalys susitaria nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.3.1. Darbo dienomis sūnus būna su motina M. J., o savaitgaliais vaikas būna pas tėvą;

1.3.2. Prasidedant vasaros atostogoms sūnaus M. J. tėvas R. J. su sūnumi bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę vaiko motiną M. J. įspėdamas prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, o vaiko vasaros ir mokymosi atostogų metu pusę atostogų sūnus gyvena pas tėvą, pagal iš anksto suderintą laiką.

1.3.3. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais sūnus M. J., Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, o Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas būna su tėvu. Poriniais metais - atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną M. J. praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti Šv. Kalėdas, nepriklausomai nuo to, kad tais metais keičiasi poriniai/neporiniai metai.

1.3.4. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais sūnus M. J. savo gimimo dieną praleidžia su motina M. J., o tėvas R. J. turi teisę aplankyti sūnų vaiko gimimo dieną jo buvimo vietoje.

1.3.5. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais sūnus M. J. savo gimimo dieną praleidžia su tėvu R. J., o motina M. J. turi teisę aplankyti sūnų vaiko gimimo dieną jo buvimo vietoje.

1.3.6. Kiekvienais metais M. J. su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu - Tėvo dieną;

1.3.7. Atsakovė M. J. įsipareigoja netrukdyti sūnaus tėvui R. J. maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, pagal žodinį šalių susitarimą, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams.

1.3.8. Ieškovas R. J. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomas jis motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

1.3.9. Šalys įsipareigoja keičiant savo gyvenamąją vietą nedelsiant informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu ar SMS žinute) nurodant gyvenamosios vietos adresą, o keičiant valstybę, kurioje nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, turi gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

1.3.10. Šalys įsipareigoja, kad prieš vykstant su sūnumi į užsienio valstybes privalo gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą dėl vaiko išvykimo į kitą valstybę ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui.

1.3.11. Siūloma bendravimo tvarka su sūnumi M. J. atitinka vaiko interesus ( 3.175 straipsnio 2 dalis) ir negali būti panaudota prieš jo valią.

1.3.12. Šalims yra žinoma, kad jei kuris nors iš tėvų nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, veikia priešingai vaiko interesams, daro neigiamą įtaką vaikui ir pan., bet kuris iš tėvų gali kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų.

1.3.13. Šalims yra žinomos CK 3. 175 straipsnio ir kitos susijusios nuostatos, t.y., kad pasikeitus aplinkybėms tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

1.3.14. Ieškovas atsisako nuo reikalavimo dėl išlaikymo vaikui skolos išieškojimo, o atsakovė įsipareigoja atsiimti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui skolos išieškojimo ir ateityje įsipareigoja nereikalauti šio įsiskolinimo, nes vaikas tuo laikotarpiu gyveno su ieškovu, kuris teikė vaikui išlaikymą, todėl ginčo šiuo klausimu neliko.

1.3.15. Šalys pareiškia, jog neprašo viena iš kitos padengti turėtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

1.3.16. Šalys sutaria, kad jeigu sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi gera valia, jie bus vykdomi priverstine tvarka, išduodant vykdomąjį raštą.

2. Civilinę bylą Nr.e2-4691-356/2018 nutraukti.

3. Grąžinti ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 EUR žyminio mokesčio (sumokėta 2018-07-09, Perlo paslaugos).

4. Teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi Nr. e2-4691-356/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikino materialinio išlaikymo priteisimo palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti.

5. Teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi Nr. e2-4691-356/2018 taikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas paliktina galioti.

6. Šios nutarties nuorašus įteikti šalims ir institucijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė