Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-128-374/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-17Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
2-128-374/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02217-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
J. P.
Trečiasis asmuo
Marijampolės
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-128-374/2014Proceso Nr. 2-28-3-02217-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 42.11.3.
Marijampolės rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., S. P., S. B., dalyvaujant ieškovės R. R. atstovei globėjai V. R., jos atstovui advokatui A. S., atsakovei J. P., jos atstovui advokato padėjėjui L. R., trečiajam asmeniui Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarei D. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei J. P., trečiajam asmeniui Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarei D. L. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė R. R. teismo prašo panaikinti 2013-04-08 Marijampolės 1-ame notarų biure sudarytą žemės sklypo ir pastato – pieno supirkimo punkto dovanojimo sutartį, pagal kurią R. R. padovanojo J. P. pastatą – pieno supirkimo punktą ir 0,0767 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Alyvų g. 30, Rudžių k., Marijampolės sav., taikyti restituciją.

Atsakovė J. P. su ieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarė D. L. su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2013-04-08 Marijampolės 1-ajame notarų biure ieškovė R. R. sudarė dovanojimo sutartį, kuria padovanojo atsakovei J. P. pastatą – pieno supirkimo punktą ir 0,0767 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 6-14). Ieškovė nurodo, kad sandorį sudarė nesuprasdama atliekamų veiksmų prasmės, kadangi sveikatos būklė jai trukdo tinkamai suvokti savo veiksmus, dovanojimo sutartis neišreiškė tikrosios dovanotojos valios.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-03-24 R. R. pripažinta neveiksnia (b.l. 73-75), o 2014-04-28 nutartimi R. R. nustatyta globa, globėja paskirta V. R. (b.l. 77). Ieškovės atstovė teigia, kad jos globotinės liga vystėsi jau ne vienus metus, kas patvirtinama į bylą pateikta VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-05-27 pažyma (b.l. 17), kurioje nurodyta, kad R. R. 2013-03-18 nustatyta diagnozė – nepatikslinta demencija su vidutiniu kognityviniu funkcijų sutrikimu, ši diagnozė patvirtinta psichiatrinės ekspertizės išvada (prijungta civ. byla Nr. 2-364-374/2013). Ieškovės atstovės teigimu, šių duomenų pakanka spręsti, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį jau nesuprato savo veiksmų prasmės.

Atsakovė J. P. kategoriškai nesutinka su ieškiniu. Ji nurodo, kad ieškovė yra jos močiutė, su kuria visuomet palaikė artimus ir šiltus ryšius, jai padėdavo, pas ją gyveno nuo 2007 m. iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, todėl močiutė padovanojo jai šį žemės sklypą su pieno supirkimo punktu. Atsakovės teigimu, ieškovė visiškai normaliai bendravo, nebuvo jokių nesusikalbėjimų, puikiai suprato ką daro. Jos abi buvo pas notarę, kuri pasitikslino, ar tikrai ieškovė supranta apie kokį sandorį kalbama. Ieškovė suprato ir jokių pretenzijų nei tuomet, nei po to nereiškė. Atsakovės nuomone, šis ginčas iškilo inicijuojamas ne pačios ieškovės, o jos kitų vaikų. Atsakovė nurodė, kad apie močiutės psichinę negalią ji nieko nežinojo ir net iš močiutės elgesio nieko neįtarė.

Trečiasis asmuo Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarė D. L. su ieškiniu nesutinka. Ji paaiškino, kad šio sudarymo aplinkybes atsimena, nes sandorį tvirtino ne taip seniai. Šalys atvyko į notarų biurą pačios, sutartį sudarė laisva valia, nenaudojant spaudimo. Notarė ieškovei išaiškino visas tokio sandorio pasekmes, ieškovė patvirtino, kad viską supranta. Notarei nekilo jokių abejonių ieškovės psichine būsena, ieškovė bendravo laisvai ir aiškiai. Duomenų, kad sandorio šalys elgiasi nesąžiningai sudarant dovanojimo sandorį notarė nenustatė.

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą nuosavybės teise kitai šaliai (apdovanotajam) (CK 6.465 str. 1 d.). Dovanojimo sutartis yra neatlygintina, todėl apdovanojamasis pagal ją neprisiima jokių įsipareigojimų. Įstatymo norma, reguliuojanti dovanojimo sutartį, įtvirtina laisvą savininko disponavimą turtu.

Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia CK 1.89 str. 1 d. – fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti CK 1.89 str. pagrindu buvus tokios būsenos, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ginčo sandorių metu.

Pasisakydamas dėl LR CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.), o ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Ieškovės ginčijamas sandoris sudarytas 2013-04-08, į teismą ieškovė kreipėsi 2013-06-13. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi po to, kai apie ginčijamą sandorį sužinojo kiti ieškovės vaikai. Šią aplinkybę patvirtino visi liudytojais apklausti asmenys. Jų teigimu, atsakovei jau buvo padovanotas kitas žemės sklypas, dėl ko kiti ieškovės vaikai neprieštaravo, o šis sandoris buvo sudarytas apie tai nepranešus kitiems giminaičiams. Tai buvo daroma todėl, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės nesuvokimu, galėtų pasisavinti ir kitą ieškovės turtą. Ieškovės atstovė remiasi kitoje byloje atlikta psichiatrine ekspertize, kuri nustatė, kad ieškovei R. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas- nepatikslinta demencija ir ji dėl to negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Teismas sutinka su ieškovės atstovės nurodyta aplinkybe: ekspertizės akte konstatuojamas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija, kurią patvirtina psichinės būklės aprašymai ir galvos smegenų kompiuterinis tyrimas. Šiam psichikos sutrikimui būdinga kintami simptomai. Tačiau tiriamajai neaprašyti pastoviai išreikšti ir gilūs demensiniai pokyčiai. Priešingai, nurodo, kad tiriamoji teisingai orientuota savyje, vietoje, laike dezorientuota, atmintis prasta, tačiau mąstymas konkretus, lėto tempo (prij.civ. byla b.l. 30-31). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad byloje, kurioje buvo sprendžiamas R. R. neveiksnumo nustatymo klausimas, ją atstovaujančiam advokatui taip pat kilo abejonių – jo nuomone, susitikimo su R. R. metu, R. R. buvo sąmoninga, atsakymai aiškūs, kas leidžia abejoti jai nustatyta būsena (prij. byla, b.l. 66). Be to, ekspertizė atlikta praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, t.y. 2013-12-10 – 2014-01-08 (prij. byla b.l. 30).

Byloje apklausti liudytojai Č. R., L. V., L. K. taip pat nurodė, kad ne iš karto suprato, jog R. R. nesupranta savo veiksmų prasmės, su ja buvo galima bendrauti, jai nereikėjo ypatingos pagalbos, kurį laiką ji gyveno viena, kartais su ja gyvendavo kas nors iš jos vaikų. Liudytojai pabrėžė, kad visus klausimus, susijusius su ieškovės turimu nekilnojamuoju turtu, jie spręsdavo su ieškove kartu. Kadangi ginčijamas sandoris sudarytas nežinant kitiems ieškovės artimiesiems, kilo įtarimas, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai.

Ieškovė 2009-02-26 žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei J. P. (tuo metu – R.) 0,5000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 46-49). Šio sandorio šalys neginčija. Tuo metu ieškovės atstovės teigimu, ieškovė suprato savo veiksmus, apie šį sandorį buvo informuoti kiti giminaičiai, kurie sandoriui neprieštaravo.

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas, kuriuo ieškovė pripažinta neveiksnia atgal negalioja. Teismo sprendime, kuriuo ieškovė pripažinta neveiksnia ir kuriuo savo ieškinį grindžia ieškovė, nieko nepasisakoma apie ieškovės gebėjimą suprasti savo veiksmus prieš metus. Kiti ieškovės pateikti medicininiai dokumentai taip pat nepatvirtina ieškovės negebėjimo suprasti savo veiksmus ginčijamu laikotarpiu (b.l. 15-16, 18). Byloje pateiktas 2013-01-24 priimtas nuosprendis, kuriuo ieškovė R. R. pripažinta kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nuteista 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme (b.l. 102-105). Teismui bylos nagrinėjimo metu nekilo jokių įtarimų dėl kaltinamosios psichinės būsenos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ieškovę atstovaujantis advokatas taip pat nesuabejojo atstovaujamosios psichine būsena rašydamas ieškinį ir sudarydamas su ieškove atstovavimo sutartį (b.l. 19).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau teismo nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės negalėjo nesuprasti savo veiksmų: dovanojimą atliko ne pirmą kartą, notarų kontoroje lankėsi taip pat ne pirmą kartą, be to notarė prieš tvirtindama sandorį klausė ieškovės, ar tikrai supranta sandorio esmę ir gavo teigiamą atsakymą. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti notaro duotais paaiškinimais, nes ieškovė nepateikė įtikinamų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytus motyvus. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos išlaidos už advokato padėjėjo paslaugas (b.l. 108, 110, 131) bei valstybės naudai – teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42, 178, 270 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini)., atsakovės J. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 700 Lt (septynis šimtus litų/202,73 eur) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 40 Lt (keturiasdešimt litų/11,58 eur) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė