- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- A15.-593-878/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00196-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Inga Liubinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2020 m. gegužės 20 d. apie 16.25 val. Alytuje, A. J. g. 10 C esančio prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, atbuline eiga išvažiuodamas iš stovėjimo vietos savo vairuojamo automobilio priekiniu kairės pusės kampu atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį „Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu automobiliui ,,Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) padaryta 570,84 Eur žala. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 114, 219, 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje A. K. neneigė kaltės dėl transporto priemonės vairavimo neturit tam teisės, tačiau teigė, kad nejautė, jog apgadino kitą automobilį. Paaiškino, kad 2007 m. prarado teisę vairuoti, jos nėra atgavęs, jam priklauso „Opel Zafira“ automobilis. Draugas prie parduotuvės aikštelėje pastatė jo automobilį, bet žmonės paprašė jį patraukti, nes iš jo bėgo tepalas, todėl ir pabandė patraukti automobilį. Nuvarė automobilį pas draugą į Daugų g., nejautė, kad atsitrenkdamas apgadino kitą automobilį. Aikštelėje vaikščiojo žmonės, gal ir beldė jam kažkas į stiklą, tačiau nežino, ko beldė. Buvo blaivus. Nejautė, kad padarė tą eismo įvykį ir įvažiavo į mašinos šoną, o kad jam beldė į stiklą ir stabdė jį, nei girdėjo, nei jautė. Tuo metu nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį. Jis į savo namus grįžo gal po poros dienų, todėl į namus atvykę policijos pareigūnai jo ten nerado, tėvai vėliau A. K. pasakė, kad jis padarė eismo įvykį. Kai jam skambino policija, jo draugė pradėjo kalbėti, bet telefonas išsikrovė. Pažeidėjas teigė, kad jo automobilis nebuvo apdaužytas, vėliau nurodė, kad po poros dienų pats pamatė, kad įlenktas kairės pusės priekinis buferis. Kai policija jam parodė filmuotą medžiagą, tada suprato, kad padarė įvykį. Baigiamųjų kalbų metu A. K. pripažino, kad nusižengė, teigė, kad labai dėl to gailisi, jis nepajautė to eismo įvykio ir pasišalino.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad A. K. kaltas dėl padarytų nusižengimų. Nors pažeidėjas ir neigė jautęs kontaktą su kitu automobiliu, mano, tai yra tik jo gynybinė pozicija. Pagal automobilio apgadinimo pobūdį nebuvo galima nepajausti smūgio, be to, kito automobilio savininkas pasivijo „Opel Zafira“ vairuotoją ir beldė jam į langą, todėl yra pagrindo manyti, kad A. K. tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Jis neturi teisės vairuoti, tikėtina, kad eismo įvykio metu galėjo būti neblaivus, nes važiavo pas draugus gerti alkoholinių gėrimų. Policijos pareigūnai buvo su juo susisiekę telefonu, bet jis su jais nebendravo ir į įvykio vietą nesugrįžo.
Nukentėjęs V. B. parodė, kad jis 2020 m. gegužės 20 d. apie 16 val. Alytuje, Jonyno g. prie parduotuvės „Norfa“ atvažiavo savo automobiliu „Subaru Forester“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Aikštelėje statėsi automobilį, važiuodamas atbuline eiga, sustojo pasitaisyti, pažiūrėti, ar telpa tarp nubraižytų linijų. Greta jo parkuojamo automobilio, iš vairuotojo pusės, stovėjo „Opel Zafira“ automobilis. Nukentėjusysis dar nebuvo iki galo įvažiavęs į parkavimosi vietą, bet buvo susilyginęs su tuo šalia stovėjusiu automobiliu, kai „Opel“ pradėjo judėti. Nukentėjusiojo automobilis pradėjo linguoti, jis aiškiai, sėdėdamas automobilyje, jautė, kad kitas vairuotojas savo automobiliu važiuodamas perbraukė jam per priekines ir galines kairės pusės dureles, kabino priekinį ir galinį sparnus. Kai tas asmuo perbraukė jo automobilio šoną, lyg ir sustojo, bet paskui nuvažiavo tolyn. Nukentėjusysis užsirašė „Opel“ valstybinį registracijos numerį (duomenys neskelbtini) pribėgo prie išvažiavimo į Jonyno g., kur tuo metu „Opel“ vairuotojas iš aikštelės suko į kairę pusę. V. B. du kartus spėjo pabelsti į keleivio pusės priekinį langą tam vairuotojui, klausė, ką jis padarė. Tačiau tas asmuo nereagavo ir nuvažiavo. Iškvietė policiją. Draudimo bendrovė įvertino nuostolius 570 Eur.
Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūnas A. A. teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog prie parduotuvės „Norfa“ Jonyno g. iš eismo įvykio pasišalino vienas iš eismo dalyvių. „Norfos“ aikštelėje pareigūnų laukė nukentėjęs asmuo. Jis nurodė buvęs savo automobilyje, kai jį kliudė kitas automobilis. Nukentėjusysis teigė, kad A. K. nesustojęs nuvažiavo prie išvažiavimo iš aikštelės, nukentėjusysis pradėjo tam vairuotojui daužyti į langą, bandė sustabdyti, bet A. K. nuvažiavo. Buvo nubrėžtas visas nukentėjusiojo automobilio šonas, todėl eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas tikrai turėjo jausti tokį smūgį. Automobilio „Opel Zafira“ valstybinius numerius pareigūnams pasakė nukentėjusysis. Policijos pareigūnai pagal numerį sužinojo, kad tuo automobiliu naudojasi A. K., nuvyko į jo namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvę A. K. tėvai pasakė, kad A. K. yra išvažiavęs su „Opel Zafira“ automobiliu, namuose jo nėra. Pareigūnų prašymu pažeidėjo motina paskambino sūnui, atsiliepė A. K. draugė. Pareigūnai jai prisistatė. Moteris pranešė A. K., kad skambina policija. Liudytojas girdėjo, kaip A. K. draugei liepė kuo greičiau padėti telefono ragelį. Vėliau, kiek skambino A. K. telefonu, niekas neatsiliepė.
Tai, kad A. K. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, be paties pažeidėjo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų patvirtina ir kiti bylos duomenys:
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos nusižengimų padarymo aplinkybės bei A. K. paaiškinimas, kad jis dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 1-2).
Alytaus AVPK Veiklos skyriaus tyrėja A. Ž. 2020 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2020 m. gegužės 20 d. apie 16.25 val. iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), nes parduotuvės „Norfa“ aikštelėje stovintį automobilį „Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Pareigūnams 17.16 val. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas V. B., kuris nurodė, jog jam priklausantį automobilį „Subaru“ automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino automobilis „Opel Zafira“ ir pasišalino. V. B. nurodė, jog prie išvažiavimo iš minėtos automobilių aikštelės bandė sustabdyti „Opel Zafira“ vairuotoją, belsdamas jam į langą, tačiau vairuotojas nekreipė į jį dėmesio ir nuvažiavo. Patikrinus duomenų bazėse, nustatytas automobilio „Opel Zafira“ savininkas A. K.. Skambinant nurodytu telefono numeriu, niekas į skambučius neatsakė. Ieškant A. K., nuvyko į jo gyvenamąją vietą, tačiau namuose jis nerastas, ten buvusi jo motina J. K. nurodė, jog sūnus maždaug prieš valandą išėjo iš namų. Paskambinus iš motinos J. K. mobiliojo telefono A. K., atsiliepė moteris, kuriai prisistatė, jog skambina iš Alytaus VPK. Moteris nurodė, jog šalia jos yra A. K. ir duos jam kalbėti, tačiau pastarasis, išgirdęs, jog jam skambina iš policijos, baigė pokalbį. Skambinant dar kelis kartus A. K., niekas į skambučius neatsiliepė, A. K. akivaizdžiai vengė bendrauti su policijos pareigūnais (b. l. 3).
Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui „Subaru Forester“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti šie techniniai defektai: priekinio kairės pusės sparno, galinio kairės pusės sparno, kairės pusės priekinių durelių ir kairės pusės galinių durelių sugadinimai (b. l. 4).
Apklausos protokole 2020 m. gegužės 20 d. 18.40 val. užfiksuota, jog V. B. parodė, kad jis gegužės 20 d. apie 16.20 val. automobiliu „Subaru Forester“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo į prie parduotuvės „Norfa“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę A. J. g. 10C, Alytuje. Aikštelėje norėjo atbuline eiga pastatyti automobilį į pažymėtą stovėjimo vietą. Vairuodamas automobilį atbuline eiga link aikštelės krašte esančio bortelio, sustojo, norėdamas automobiliu pavažiuoti į priekį, kad jį į pažymėtą stovėjimui vietą pastatytų tiesiai. Tuo metu iš stovėjimo vietos, buvusios šalia tos, į kurią jis statė savo automobilį, atbuline eiga pradėjo važiuoti automobilis „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) V. B. automobilis tuo metu stovėjo. „Opel“ vairuotojas, važiuodamas atbulas, savo automobilio kaire puse kliudė V. B. automobilio kairę pusę ir ją nubraukė. „Opel“ vairuotojas įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo link išvažiavimo iš aikštelės. V. B. pribėgo prie „Opel“ automobilio, kelis kartus pabeldė ranka į priekinį keleivio stiklą ir šaukdamas klausė, ką tas padarė, tačiau „Opel“ vairuotojas į jį nekreipė dėmesio ir, išvažiavęs iš aikštelės, nuvažiavo link Žuvinto gatvės Alytuje. „Opel Zafira“ vairuotojas automobilyje buvo vienas, jis buvo plikas, su akiniais, apie 40 metų amžiaus. Apie įvykį informavo policiją (b. l. 5-6).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 7).
Fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilio ,,Subaru Forester“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės durelės ir kairės pusės galinės durelės, o ,,Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės priekinis bamperis (b. l. 8-12).
Apklausos protokole 2020 m. gegužės 25 d. užfiksuota, jog A. K. parodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 16 val. atėjo į prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę Alytuje, A. J. g., kur stovėjo jam priklausantis automobilis ,,Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Norėjo nuvažiuoti pas draugus į Daugų g. pasivaišinti alkoholiniais gėrimais. Iš stovėjimo vietos jis važiavo atbuline eiga, iš abiejų pusių jam stovėjo automobiliai. Nejautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį, nuvažiavo, kur jam reikėjo. Būnant pas draugą, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš policijos, pareigūnas atsiliepusiai draugei pasakė, kad A. K. padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino ir yra ieškomas. A. K. nenorėjo kalbėti ir pokalbį nutraukė. Į eismo įvykio vietą negrįžo ir iš jos pasišalino, kadangi neturi teisės vairuoti. Su padarytu pažeidimu sutinka (b. l. 13-14).
Valstybės įmonės „Regitra“ pateikta pažyma apie kelių transporto priemones patvirtina, kad automobilio ,,Opel Zafira“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra A. K. (b. l. 16).
Draudimo kompanijos BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje pateikti duomenys patvirtina, kad automobilio ,,Subaru Forester“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų suma yra 570,84 Eur (b. l. 18).
Asmens duomenys ir informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai patvirtina, jog A. K. vairuotojo pažymėjimas negalioja nuo 2015 m. gruodžio 29 d., negaliojimo priežastis nenustatyta (b. l. 20-21).
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 114 punktas numato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
A. K., sukėlęs eismo įvykį, nedelsdamas nesustojo bei nepranešė policijai apie eismo įvykį. Kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos A. K. nepripažino, teismo posėdyje nurodė, kad nejautė, kad apgadino kitą mašiną, negirdėjo, jog asmuo jam beldė į stiklą ir stabdė jį, teigė tuo metu nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį, dėl to iš įvykio vietos išvažiavo. Tokiais A. K. paaiškinimais teismas netiki, vertina juos tik kaip pasirinktą gynybos poziciją ir juos atmeta. Akivaizdu, jog pažeidėjas, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, nenurodė tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiu būdu, vertinant A. K. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų, tiesiogiai įvykį mačiusių, asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga. A. K. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo V. B. parodymai, kuris tiek administracinio nusižengimo tyrimo institucijoje metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, vienodi ir detalūs. Nukentėjusysis patvirtino, kad, sėdėdamas savo automobilyje, jautė, kaip per priekines ir galines kairės pusės dureles jam perbraukė vairuotojo pusėje stovėjęs ir pradėjęs važiuoti atbulas ,,Opel“ automobilis. V. B. taip pat nuosekliai tvirtino, kad „Opel“ automobilio vairuotojas, kai perbraukė jo automobilio šoną, lyg ir sustojo, bet vėliau nuvažiavo tolyn, todėl V. B. pribėgo prie „Opel“ ties išvažiavimu į Jonyno g., du kartus spėjo pabelsti automobiliui į priekinį keleivio pusės langą ir paklausti, ką pažeidėjas padarė, tačiau asmuo į tai nereagavo, todėl nukentėjusysis iškvietė policiją. Iškart po įvykio į vietą atvykę policijos pareigūnai A. A. ir A. Ž. patvirtino, kad būtent tokias pačias aplinkybes jiems V. B. nurodė įvykio vietoje. Automobilio ,,Subaru Forester“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuoti apgadinimai: priekinio kairės pusės sparno, galinio kairės pusės sparno, kairės pusės priekinių durelių ir kairės pusės galinių durelių sugadinimai (b. l. 4) ir pažeidėjo automobilio „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuotraukose užfiksuotas kairės pusės priekinio bamperio apgadinimas rodo, kad kontaktas tarp šių automobilių buvo ne momentinis, o pakankamai ilgas, nes pažeidėjo automobilis nubraukė nukentėjusiojo automobilio šoną per visą jo ilgį, be to, pažeidėjo automobilis greta stovėjusį automobilį apgadino priekiniu kairiu bamperiu, tai yra ta puse, kur sėdėjo vairuotojas A. K.. Todėl pastarasis neabejotinai turėjo ir matyti, ir jausti, kad jis važiuodamas kliudo greta stovintį automobilį ir jį apgadina. V. B. parodymai, kad „Opel Zafira“, jį pagadinęs, trumpam pristabdė, bet nuvažiavo, taip pat parodymai, kad jis, prisivijęs pažeidėjo automobilį, beldė į langą ir klausė, ką padarė, taip pat teikia papildomą pagrindą išvadai, kad A. K. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Atitinkamai pažeidėjo suvokimą, kad jis pasišalino iš jo sukelto eismo įvykio vietos, rodo ir tai, kad jis, vėliau paskambinus policijos pareigūnams, liepė draugei padėti telefoną ir juo daugiau nebeatsiliepė, tokiu būdu vengdamas aiškinimosi dėl įvykio. Policijos pareigūnas A. A. teisme patvirtino pats girdėjęs, kad A. K. jo telefonu pareigūnams atsiliepusiai draugei liepė greičiau padėti telefono ragelį, todėl akivaizdu, kad A. K. suprato, jog policijos pareigūnas jo ieško būtent dėl eismo įvykio. Netikėti nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. A. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, visiškai atitinka teismo posėdyje ištirtas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes bei kitus surinktus byloje įrodymus, o liudytojas A. A. nėra ir suinteresuotas bylos baigtimi.
Taigi, aptarti duomenys įrodo, kad A. K. suprato, jog, vairuodamas automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nesilaikydamas KET reikalavimų, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės ,,Norfa“ vairavo automobilį ,,Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atbuline eiga išvažiuodamas iš stovėjimo vietos savo vairuojamo automobilio priekiniu kairės pusės kampu atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ,,Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio metu automobiliui ,,Subaru“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) padaryta 570,84 Eur žala. Tokią išvadą teismas daro ir įvertinęs faktą, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą pažeidėjas kaltę dėl visų nusižengimų pripažino, nurodė besigailintis (b. l. 1-2), apklausiamas penkios dienos po eismo įvykio A. K. jau neigė pajutęs, kad apgadino kitą automobilį, tačiau nurodė, kad jis norėjo nuvažiuoti pas draugus į Daugų g. pasivaišinti alkoholiniais gėrimais, išvažinėjo iš stovėjimo vietos atbuline eiga, iš abiejų pusių jam stovėjo automobiliai, kad būtų kliudęs kitą automobilį, nejautė ir nuvažiavo, kur reikėjo. Kai buvo pas draugą, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš policijos, atsiliepusiai draugei pasakė, kad jis padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino ir yra ieškomas. Nenorėjo kalbėti ir pokalbį nutraukė. Į eismo įvykio vietą negrįžo ir iš jos pasišalino, kadangi neturi teisės vairuoti. Su padarytu pažeidimu sutinka (b. l. 13-14) ir tik atvykęs į teismo posėdį, poziciją dėl kaltės pakeitė, todėl teismas ir nesivadovauja nenuosekliais ir prieštaringais A. K. parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. K., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, be to, pažeisdamas KET 114 punkto reikalavimus, važiuodamas atbulas, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė eismo įvykį, tai lėmė automobilio ,,Subaru Forester“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sugadinimą, buvo padaryta 570,84 Eur dydžio, tai yra neviršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, žala. Be to, A. K., pažeisdamas KET 219, 222 punktų reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, vietos. Tokie A. K. veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad nusižengimai tyčiniai. A. K. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 22-25, 26). Kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo jis išvis neigė, dėl kitų nusižengimų pripažino, bet jis tik deklaratyviai nurodė, kad gailisi padaręs nusižengimus, todėl teismas nelaiko šios aplinkybės lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta (ANK 35 straipsnis, 36 straipsnis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, A. K. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos baudos, lygios jų dydžio vidurkiui, kurios subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles, tai yra parenkant nuobaudą už sunkesnįjį administracinį nusižengimą, šiuo atveju ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos ribose. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 20-21), tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo klausimas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, ne kartą išaiškintas teismų praktikoje, nurodant, kad iš teisinio reglamentavimo: ANK 28 straipsnio 3 dalies, numatančio, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudoti ir (ar) jos įgyti, bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalies, kur numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas, akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas ir asmeniui, neturinčiam šios teisės. Nepaisant to, įvertinus byloje esančias aplinkybes, A. K. asmenybę – baustas administracinėmis nuobaudomis, neprisipažino dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam skirtinas uždraudimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones 2 metams.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tai yra už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, taikyti šią administracinio poveikio priemonę ar ne, yra teismo diskrecijos klausimas, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. K. nusižengimus su šia transporto priemone padarė pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka už tokius pačius nusižengimus nebaustas, todėl spręstina, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį skirti 11 Eur baudą,
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį skirti 430 Eur baudą,
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį skirti 1425 Eur baudą ir, taikant ANK 426 straipsnio 7 dalį, uždrausti įgyti teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti A. K. galutinę subendrintą nuobaudą – 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą ir, taikant ANK 426 straipsnio 7 dalį, uždrausti įgyti teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.