- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- e1-1890-1127/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37905-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- K. U.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. U. 2024 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), išsinuomojo iš K. B. elektrinį paspirtuką „Xiaomi M365 1S“, - 300 Eur vertės, tačiau elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365 1S“ negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą nedidelės vertės turtą - elektrinį paspirtuką „Xiaomi M365 1S“, tuo padarydamas K. B. 300 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis K. U. 2025 m. kovo 10 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka, jog padarė nusikaltimą. Būtent nutarime nurodytą dieną ir laiku kartu su savo tuometiniu draugu A. V. atvyko į paspirtukų nuomos įmonę adresu (duomenys neskelbtini), ir išsinuomojo paspirtuką. Išsinuomoti paspirtuką nusprendė tam, kad dirbtų maisto pristatymo įmonėje. Įmonę, kuri yra (duomenys neskelbtini), rado internete, ten vyko kartu su A., ką su juo tarėsi, neatsimena, tiesiog tuo metu visą laiką leisdavo kartu, todėl kartu ir atvyko į įmonę, jis jam sakė, kad nori išsinuomoti paspirtuką, kad jį naudoti darbo tikslais. Sutartį dėl paspirtuko „Xiaomi“ nuomos pasirašė abu, kadangi jam vienam neužteko pinigų depozitiniam mokesčiui, o nuomos sutartį pasirašant dviem žmonėms, jo mokėti nereikėjo. Neatsimena, ar prašė A. pasirašyti sutartį, ar taip pasakė padaryti ten dirbantis asmuo. Atsimena, kad savaitės mokestis paspirtuko nuomos buvo 35 Eur. Už vieną ar dvi savaites jis sumokėjo nuomos mokestį, o vėliau nustojo mokėti, nes neturėjo pinigų. Grąžinti paspirtuko negalėjo, nes norėjo dirbti maisto išvežiotoju ir užsidirbti pinigų, galvojo, kad užsidirbęs pinigų grąžins įmonei nuomos mokestį už visą laikotarpį. Atsimena, kad su paspirtuku važinėjo apie mėnesį laiko, kiti asmenys juo nesinaudojo. Vieną dieną, bet neatsimena kada tai buvo, važiuodamas su paspirtuku, Vilniaus mieste, kur tiksliai neatsimena, su juo atsitrenkė į stulpą, sulūžo paspirtuko vairas, todėl jį išrinko dalimis ir dalis pardavė prie Kalvarijų turgavietės, Vilniuje (iš tos pusės, kur yra sendaikčių turgus) nepažįstamam žmogui, pardavė už 29,83 Eur. Paspirtuką pardavė 2024 metų vasarą, tikslios dienos neatsimena. A. nieko nežinojo apie tai, kaip jis naudojosi paspirtuku ir kad jo negrąžino, A. tik pasirašė sutartį su juo, tiesiog padėjo draugiškai. Su A. susipyko praėjus maždaug dviem savaitėms po sutarties dėl paspiruko nuomos pasirašymo, dėl asmeninių priežasčių. Kai nuomojosi paspirtuką, planavo jį grąžinti, neturėjo tikslo pasisavinti svetimo daikto, bet taip susiklostė aplinkybės, kad paspirtuko negrąžino, dėl ko labai gailisi. Atsimena, kad nuomos sutartyje buvo nurodyta paspirtuko vertė - 300 Eur, įmonei pageidauja grąžinti žalą, kai tik turės pinigų. Jam valstybė turi išmokėti išmoką, kuri mokama vaikams, išėjusiems iš vaikų namų, tu pinigų dar nėra atsiėmęs, todėl atsiėmęs pinigus, galės sumokėti žalą už paspirtuką (t. 1, el. b. l. 197 – 200). Kaltinamasis K. U. 2025 m. kovo 21 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pripažįsta padaręs nusikaltimą. 2024 m. vasarą kartu su A. V. atvyko į paspirtukų nuomos įmonę (duomenys neskelbtini), kur išsinuomojo „Xiaomi“ paspirtuką. Planavo jį naudoti dirbdamas maisto pristatymo įmonėje. Kadangi neturėjo pakankamai pinigų depozitui, pasirašė sutartį dviese, tačiau paspirtuku naudojosi tik jis. Iš pradžių sumokėjo už vieną ar dvi savaites, bet vėliau neturėjo lėšų, todėl nemokėjo nuomos ir negrąžino paspirtuko, ketindamas atsiskaityti vėliau. Po maždaug mėnesio, važiuodamas mieste, atsitrenkė į stulpą ir sulaužė paspirtuko vairą. Tada jį išardė ir dalimis pardavė prie Kalvarijų turgavietėje už 29,83 Eur. A. apie tai nieko nežinojo – jis tik padėjo pasirašant sutartį. Neturėjo tikslo pasisavinti paspirtuko, tačiau susiklostė aplinkybės, dėl kurių jo negrąžino, dėl to labai gailisi. Sutartyje paspirtuko vertė buvo nurodyta 300 Eur. Įsipareigoja atlyginti 300 Eur žalą nukentėjusiajam K. B., kai tik gaus išmoką, kuri jam priklauso, kaip iš vaikų namų išėjusiam asmeniui. Šiuo metu kartais dirba – yra įkėlęs skelbimą, pagal kurį jį kviečia vienai dienai padirbėti, pavyzdžiui, neša daiktus ir pan. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Papildomos apklausos metu nurodė, kad įsipareigoja atlyginti žalą, sutinka atlikti viešuosius darbus (t. 2, el. b. l. 17 – 20, 31-33).
Be pačio kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklausto liudytojo parodymais bei surinktais rašytiniais įrodymais.
Liudytojas K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad verčiasi individualia veikla. Veiklos pobūdis - kitų niekam nepriskirtų mašinų, įrangos ir materialiųjų vertybių nuoma bei išperkamoji nuoma. 2024 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val., į jo patalpas, kuriose fiziškai vykdo savo veiklą, (duomenys neskelbtini), atėjo du vaikinai, kurie domėjosi paspirtuku. Jie paspirtuką norėjo išsinuomoti savaitei. Buvo sutarta, atrodo, kad nuomos kaina apie 30 Eur. Vaikinai nuomos priežastį nurodė, kad nori išsinuomoti BOLT paslaugos vykdymui. Abu vaikinai jam pateikė savo asmens dokumentus, jų abiejų išvaizda sutapo su dokumentuose esančiomis nuotraukomis. Vaikinai pateikė savo asmens tapatybės korteles, kurių duomenų neužsirašė. Vaikinų vardai buvo K. U. ir A. V.. Nuomos sutartį vaikinai pasirašė abu ir jiems buvo išnuomotas elektrinis paspirtukas „M365 1S Xiaomi“. Paspirtuko kaina 300 Eur. Vaikinai nuomos sutartyje nurodė savo kontaktinius telefono numerius. Sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį vaikinai paspirtuką turėjo grąžinti iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Vaikinai pirmą įmoką sumokėjo 30 Eur. Daugiau vaikinai nuomos už paspirtuką nemokėjo. Bandant su jais susisiekti, nepavyko. Paspirtukas šiai dienai nėra grąžintas (t. 1, el. b. l. 175 - 178).
Iš K. B. pareiškimo apie įvykį matyti, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), užsuko išsinuomoti elektrinį dvirati „M365 1S xiaomi“ K. U. ir A. V. Buvo pasirašoma nuomos sutartis. (duomenys neskelbtini) , turi parduotuvę ir vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Remontuoja, pardavinėja, nuomoja elektrinius paspirtukus ir priedus. Su abiem susisiekti nebepavyksta, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 19 d., abu ragelio nebekelia. Padaryta žala 300 Eur. Daiktas iki šiol nėra grąžintas. Pridedama nuomos sutarties kopija. Turtinė žala: 300,00 Eur, negražintas paspirtukas (t. 1, el. b. l. 1 - 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo skyriaus veiklos skyriaus tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad susisiekus su K. B. dėl aplinkybių patikslinimo, kokią K. U. ir A. V., suma yra sumokėję už 2024 m. gegužės 24 d. sutartyje nurodyto paspirtuko nuomą, K. B. nurodė, kad už paspirtuko nuomą nebuvo mokėta (t. 1, el. b. l. 21 - 22).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo skyriaus veiklos skyriaus tyrėjo E. M. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad K. B. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), K. U. ir A. V. užsuko išsinuomoti elektrinį dvirati „M365 1S Xiaomi“. Buvo pasirašoma nuomos sutartis. (duomenys neskelbtini), turi parduotuvę ir vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Remontuoja, pardavinėja, nuomoja elektrinius paspirtukus ir priedus. Su abiem susisiekti nebepavyksta, paskutinį karta bandyta susisiekti 2024 m. rugsėjo 19 d., abu į skambučius neatsiliepia. Išnuomotas daiktas iki šiol nėra grąžintas, dėl to padaryta turtinė žala 300 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. gegužės 24 d., K. B., vykdantis individualia veiką, sudarė nuomos sutartį su K. U. ir A. V., dėl paspirtuko „XIAOMI M365 IS“, kurio vertė 300 Eur, nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Nuomos mokestis yra 35 Eur. Susisiekti su K. U. ir A. V., susisiekti bei nustatyti jų gyvenamos vietos nenustatytos. Ikiteisminio tyrimo metu, medžiagoje yra nustatyti galimi įtariamieji tai K. U. ir A. V. Duomenų bazėje yra duomenys apie K. U. paimtus pirštų anspaudus. Duomenų apie paimta DNR nėra (t. 1, el. b. l. 57 - 59).
Iš UAB „Kilobaitas“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paspirtuko „Elektrinis paspirtukas Xiaomi Mi 1S“ 1 vnt. kaina yra 399 Eur (su PVM) (t. 1, el. b. l. 131).
Iš 2024 m. gegužės 24 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp K. B. su K. U. ir A. V. matyti, kad nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. buvo išnuomotas paspirtukas „Xiaomi M365 1S“, kurio bendra vertė 300 Eur, už 35 Eur (t. 1, el. b. l. 8-9).
Pagal BK 183 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo K. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. U. 2024 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), išsinuomojo iš K. B. elektrinį paspirtuką „Xiaomi M365 1S“, - 300 Eur vertės, tačiau elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365 1S“ negrąžino, kitaip neperdavė ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą, K. B. priklausantį, nedidelės vertės turtą - elektrinį paspirtuką „Xiaomi M365 1S“. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pasisavino turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad K. U. pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo K. U. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 4 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. U. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Dėl skirtinos bausmės
BK 183 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę K. U., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. U. padarė vieną tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam K. U. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis K. U. anksčiau nebuvo teistas (t. 1, el. b. l. 92 - 95), metų laikotarpyje 16 kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto arba už negaliojančio, nepažymėto bilieto pateikimą (t. 1, el. b. l. 96 - 110). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir K. U. asmenybę – yra jauno amžiaus, nedirbantis (t. 2, el. b. l. 69 - 70), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pačio teigimu, šiuo metu kartais dirba. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – K. U. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamąjam už BK 183 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, kurių terminas mėnesiais nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Ikiteisminio tyrimo metu K. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 300 Eur turtinę žalą. K. B. pateikė nuomos sutartį, sudarytą tarp jo ir kaltinamojo K. U., ir PVM sąskaitą faktūrą, nurodančią paspirtuko vertę. Nustatyta, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamojo K. U. veiksmais, kuomet jis, 2024 m. gegužės 24 d., apie 15.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), išsinuomojo iš K. B.elektrinį paspirtuką „Xiaomi M365 1S“, - 300 Eur vertės, tačiau elektrinio paspirtuko „Xiaomi M365 1S“ negrąžino. Civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. K. B. civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina atitinkamai 300 Eur jo veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis yra pateikęs įsipareigojimą atlyginti K. B. padarytą žalą iki 2025 m. birželio 21 d., tačiau toks kaltinamojo įsipareigojimas nėra patvirtintas kitos šalies, t. y. civilinio ieškovo sutikimu, taigi minimas įsipareigojimas nevertintinas kaip susitarimas dėl žalos atlyginimo.
Kaltinamasis K. U. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. U. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, K. U. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
K. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. U. 300 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 – 18 straipsniai. Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – Probacijos tarnyba) dienos.
Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).
1. nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.