- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-03
- Bylos Nr.
- N1-243-517/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- E. K.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (artimam giminaičiui), o būtent:
jis, 2017 m. birželio 15 d., apie 17 val. 50 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina A. J. metu, tyčia dešine ranka sugriebė A. J. kairės rankos plaštaką ir tokiu būdu stipriai spaudė jos pirštus, po ko kaire ranka suėmė pastarajai už kaklo, prirėmė ją prie sienos ir tokiu būdu ją smaugė, kas sukėlė A. J. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. J. padarė kairės plaštakos penkto piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš kaltinamojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, dėl savęs žalojimo anksčiau buvo išvežtas gydytis į psichiatrijos ligoninę. 2017 m. birželio mėnesį, dieną, kai įvyko konfliktas tarp jo ir motinos, jis buvo nevartojęs raminamųjų vaistų, todėl visko gerai neprisimena. Atsimena, kad jam grįžus namo, susikivirčijo su savo motina. Buvo susijaudinęs ir būdamas nervingas gal ir suėmė jai už rankos, už kurios – nepamena, ir ją suspaudė. Gerai nepamena, tačiau galėjo taip pasielgti. Galėjo susinervinęs smaugti motiną prispaudęs prie sienos. Prisimena tik tiek, kad kai mama pradėjo kviesti policiją, jis ją pradėjo filmuoti savo telefonu. Tuo jų konfliktas ir baigėsi, kadangi greitai atvyko pareigūnai ir jį išsivežė. Motina jo nespardė, jis melavo pirmosios apklausos metu, norėdamas apsiginti. Sutaria su savo motina, jis motinos atsiprašė ir ji jam atleido, labai gailisi dėl to, kas įvyko, tai daugiau nepasikartos. Jis pradėjo vartoti vaistus ir dabar konfliktų su mama nebeturi, tapo mažiau dirglus ir tapo ramus. Jis prieš mamą smurtavo tik dėl to, kad buvo nepavartojęs raminamųjų vaistų (b. l. 58-59, 61-62).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23-24), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 13-14), objektų apžiūros protokolu (b. l. 33-34) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. birželio 15 d., apie 17 val. 50 min. ji kartu su sūnumi E. K.sėdėjo virtuvėje, jis užsirūkė elektroninę cigaretę. Ji pasakė sūnui, kad namuose nerūkoma ir bandė atimti elektroninę cigaretę. Sūnus užpyko, atsistojo, pradėjo rėkti, keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais, sugriebė su dešine ranka jai kairės rankos plaštaką ir ėmė stipriai spausti pirštus, o kaire ranka suėmė už kaklo, prirėmė prie sienos ir ėmė smaugti. Šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Jai pradėjus rėkti, šauktis pagalbos, jis liovėsi ir, išsitraukęs savo mobilųjį telefoną, ėmė filmuoti kaip ji skambina pagalbos telefonu. Kol ji kalbėjo su policijos pareigūnais, sūnus sėdėjo ant virtuvės suolo, filmavo ir tyčiojosi iš jos. Baigus kalbėti telefonu, ji paėmė dokumentus, gulėjusius ant virtuvinio stalo ir užsidengė jų lapais veidą, kad jis nebegalėtų filmuoti jos. Tada sūnus atsikėlė nuo suolo ir nuėjęs į kambarį iš komodos ėmė krautis savo drabužius į plastikinius krepšius. Krepšius pastatė laiptinės aikštelėje. Iš spintos jis išsiėmė A. J. dvejus trikotažinius marškinėlius, juos suplėšė ir numetė kambaryje ant grindų. Virtuvėje apvertė stalą ir taburetę ir išėjo į laiptinę. Atvykę policijos pareigūnai, laiptinėje jį sulaikė. Jai skauda kairės rankos pirštus. Anksčiau sūnus prieš ją nesmurtavo, tik nuolat keldavo konfliktus ir barnius. Nepageidauja, kad jos sūnus E. K. būtų iškeldintas iš jos namų. Jaučiasi nesaugi tik šiandien, nes jis šiandien labai agresyvus ir neprognozuojamas. Mano dėl to, jog nustojo gerti vaistus – antidepresantus (b. l. 23-24).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ant medinių laiptų išmėtyti sportiniai batai ir vyriški marškiniai. Aikštelėje padėta kuprinė ir keturi plastikiniai krepšiai su drabužiais. Buto Nr. 7 virtuvėje esantys stalas ir taburetė apversti, kambaryje ant grindų guli įvairūs dokumentai, suplėšyti dveji moteriški marškiniai (b. l. 13-14).
Kaip matyti iš kitų objektų apžiūros protokolo, specialistas R.Laurinavičius susipažinęs su A. J. medicininiais dokumentus nustatė, kad dėl kairės plaštakos penkto piršto sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu, padaryto paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir būdu, nukentėjusiajai A. J. nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 33-34).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., tai yra 2017 m. birželio 15 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių priskiriami jo tėvai, prie šeimos narių – kartu su juo gyvenantys tėvai (BK 248 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, BPK 38 straipsnis, todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis E. K. dėl asmeninių paskatų smurtaudamas prieš kartu su juo gyvenančią motiną – nukentėjusiąją A. J., ko pasėkoje pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamasis E. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b. l. 113).
Sankcijoje už kaltinamajam E. K. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje bei atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius).
Svarstant kaltinamojo E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Administracine tvarka baustas penkis kartus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo E. K., kaip nesimokančio bei nedirbančio, tačiau registruoto darbo biržoje asmens, asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam E. K. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis). Paskirta laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ straipsnio pagrindu.
BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 15 d., 18 val. 10 min. iki 2017 m. birželio 16 d., 13 val. 35 min., tai yra viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena, kada kaltinamasis E. K. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. K. asmenybę, jo, kaip nedirbančio asmens užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti, arba mokytis; b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam E. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) tęsti registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti, arba mokytis; b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017 m. birželio 15 d., 18 val. 10 min. iki 2017 m. birželio 16 d., 13 val. 35 min., tai yra vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, kada kaltinamasis E. K. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.