Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-01-30 · Administracinė byla Nr. A-334-442/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
A-334-442/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02909-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-334-442/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02909-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamera Nr. 98, kurioje jis buvo kalinamas, buvo perpildyta, joje būdavo nuo 8 iki 10 žmonių, trūko ploto. Pažymėjo, kad kameroje žiemą buvo šalta, vasarą – karšta. Kameroje buvo drėgna, smirdėjo, dėl ploto trūkumo teko visą laiką sėdėti ar gulėti, nebuvo natūralaus apšvietimo, o tai kenkė regėjimui. Dušuose nebuvo pertvarų, todėl visi galėjo jį nuogą nužiūrinėti, o jis yra labai drovus ir nedrąsus. Atvykus ir išvykstant iš tardymo izoliatoriaus, reikėdavo išsirengti šaltoje ir vėjuotoje aplinkoje, o rūbus ir daiktus reikėdavo dėti į nešvarias dėžes. Dėl to pareiškėjas patyrė fizinį, moralinį, dvasinį skausmą, pažeminimą, stresą, jautėsi nepatogiai. Pareiškėjas pažymėjo, kad kalinimo metu nežinojo, jog yra laikomas netinkamomis sąlygomis, nežinojo apskundimo tvarkos, apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik 2015 m. birželio 3–4 dienomis, kai iš bibliotekos gavo teisinės literatūros. Todėl prašė netaikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas periodiškai nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. Šiaulių TI, vadovaudamasi Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių, todėl, Šiaulių TI nuomone, jis į teismą kreipėsi tik siekiant pasipelnyti.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. periodiškai kalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, bei taikomų higienos normų reikalavimų. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. yra taikytina ieškinio senatis, numatyta Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje.

III.

Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo šališkai. Pažymi, kad teismas nenagrinėjo jo skundo iš esmės. Teismas turėjo objektyviai nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie savo pažeistas teises. Pareiškėjas teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. birželio 4–5 d. Šiaulių TI teisinės informacijos niekur neviešino, o teismas šios aplinkybės net nevertino. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nuomone, teismas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, įpareigojančių teismą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai.

Atsiliepimas

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių. Šiaulių TI nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis galimai buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, todėl teigia patyręs dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už jo laikymą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Šiaulių TI pateikta 2015 m. spalio 19 d. pažyma Nr. 60/09-34777 „Dėl A. M.“ (b. l. 17) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. gegužės 11 d. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2015 m. spalio 13 d. (b. l. 5). Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, kad ieškinio senatį Šiaulių TI prašė taikyti.

Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

Pareiškėjas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. birželio 4–5 d. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI teisinės informacijos niekur neviešino, todėl kalinimo Šiaulių TI metu jis negalėjo žinoti, kad jo teisės pažeidžiamos.

Vertinant pareiškėjo nurodytus argumentus pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kardomojo kalinimo sąlygas, įskaitant teisės aktus, numatančius minimalų vienam asmeniui tenkantį laikymo plotą, taip pat reguliuojančius neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, yra tinkamai paskelbti. Viešai skelbiama yra ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad buvimo Šiaulių TI metu kalinimo įstaigos administracija teisinės informacijos niekur neviešino, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis jautė fizinį, moralinį, dvasinį skausmą, pažeminimą, stresą, jautėsi nepatogiai. Tai reiškia, kad jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir galėjo kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo bei informacijos dėl teisminės gynybos gavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą teigia patyręs laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. gegužės 11 d., tačiau iki kreipimosi su skundu į teismą nesiėmė jokių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjamoje byloje.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir kad nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl jo laikymo Šiaulių TI sąlygų, negali būti priežastimi pripažinti, jog teismas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime motyvavo, kodėl pareiškėjui taikytina ieškinio senatis ir kodėl praleistas ieškinio senaties terminas negali būti atnaujintas. Nagrinėjamu atveju Šiaulių TI prašius taikyti ieškinio senatį ir nustačius, kad pagrindas taikyti ją yra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui ir jo skundą atmetė. Todėl, įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo šališkas. Tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysVirginija Volskienė