- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-250-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09477-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- A. M. K., A.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, AB „Turto bankas“, VSDFV
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-250-253/2011
Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-09477-2009-9)
2011 m. sausio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei A. M. K., atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1210-796/2010 pagal ieškovės A. M. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo, tretieji asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, AB „Turto bankas“, VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Snoro lizingas“, „Swedbank“ AB, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. M. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti sutuoktinių nepilnametės dukters G. gyvenamąją vietą su vaiko motina, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-08-01 iki vaiko pilnametystės, 14 400 Lt įsiskolinimą už dukters išlaikymą nuo 2006-08-22 iki 2009-08-01, pripažinti atsakovo skolas asmeninėmis, priteisti iš atsakovo 39 563 Lt skolą, priteisti UAB „Luara“ akcijas ir įsipareigojimus atsakovui, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui jo esamą pavardę, ieškovės pavardę pakeisti į M., nustatyti, kad turtinėms teisėms teisines pasekmes santuokos nutraukimas sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2009-01-16. Jos skolas ir paskolą „Swedbank“, AB pripažinti jos asmeninėmis skolomis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – nutraukė ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes – K. ir M.; nepilnametės dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jos motina A. M. K.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2009-08-20 iki dukters pilnametystės; pripažino automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 vnt. UAB „Luara“ vardinių paprastųjų akcijų asmenine atsakovo nuosavybe; pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis 7 161,17 Lt skolą VSDFV Klaipėdos skyriui, 22 896,75 Lt skolą AB „Turto bankas“, 330 Lt skolą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, 2 845,33 Lt skolą UAB „Snoro lizingas“, 4 870 Lt skolą valstybės biudžetui, kurią administruoja Klaipėdos apskrities VMI; pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis 535,65 Lt skolą VSDFV Klaipėdos skyriui, 50 106,67 Lt skolą valstybės biudžetui, kurią administruoja Klaipėdos apskrities VMI, skolą „Swedbank“, AB pagal 2008-10-04 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-116291-GV; priteisė iš atsakovo 63,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš atsakovo 741 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovės 410 Lt žyminio mokesčio valstybei; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Spręsdamas dėl santuokos iširimo pagrindo teismas konstatavo, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų šeimą, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo kreipėsi 2009-08-20, todėl teismas laikė, kad iki 2009-08-20 atsakovas gyveno šeimoje su ieškove, vedė bendrą ūkį, o visi pinigai uždirbti šeimoje buvo laikomi bendrais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas uždirbdavo daug pinigų ir jų piktybiškai neduodavo vaiko išlaikymui, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Dėl 39 563 Lt skolos priteisimo teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog prašomus priteisti pinigus sumokėjo iš asmeninių, iki santuokos įgytų lėšų, ir šį reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. K. pateiktu patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodant, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas A. K., priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesius ir 39 563 Lt skolą. Ieškovė prašo bylą nagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodo, kad atsakovas ieškove naudojosi, neįnešdamas ir negrąžindamas pasiskolintų iš ieškovės pinigų, girtavo. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2009-08-20, o ne nuo 2009-08-01.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos iširimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui ir skolos ieškovei priteisimo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė – tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007). Iš civilinės bylos duomenų nėra pagrindo preziumuoti atsakovo A. K. kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme.
Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pripažinus, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis ir santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš bylos aplinkybių ir šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ieškovė kaltina atsakovą dėl netinkamo elgesio, melavimo, nesirūpinimo šeima, alkoholio vartojimo, jų nepilnamečio vaiko nepriežiūros. Atsakovo teigimu ieškovė yra nesugyvenamo, despotiško charakterio, jam melavo apie savo patirtą traumą, apie dėl finansinių problemų turimas skolas, neadekvačiai elgėsi su pinigais, neatitiko jų požiūris į vaikų auklėjimą, nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl besaikio alkoholio vartojimo ir smurtavimo prieš ieškovę. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad abu sutuoktiniai rodė nepagarbą vienas kitam, nesugebėjo konfliktų spręsti civilizuotai, todėl CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų šeimą, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl atsakovo kaltės išyrant santuokai yra deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Nustatyta, kad G. K. gimė (duomenys neskelbtini) tėvams gyvenant santuokoje. Kilus ginčui dėl atsakovo gyvenimo su ieškove pabaigos momento nustatymo, pirmosios instancijos teismas laikė, jog iki 2009-08-20 atsakovas gyveno šeimoje su ieškove ir vedė bendrą ūkį. Šeimos santykiai iki 2009-08-20 nebuvo nutrūkę, todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui prisidėdamas prie bendro šeimos ūkio. CK 3.27 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktiniai privalo vienas kitą remti materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu sutuoktinių galimybės materialiai aprūpinti šeimą dėl objektyvių priežasčių (ligos, nedarbo ar pan.) nėra vienodos, vienas sutuoktinis privalo materialiai išlaikyti tokios paramos reikalingą kitą sutuoktinį ir prisiimti atsakomybę už materialųjį visos šeimos aprūpinimą. Nagrinėjamu atveju taikytina tikėtinumo taisyklė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. K. nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukterį trejus metus nuo gimimo 2006-08-22 iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl ieškovės apeliacinio skundo motyvas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nustatyta, kad ieškovė į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi 2009-08-20, todėl išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos CK 3.200 straipsnio prasme.
Dėl 39 563 Lt skolos ieškovei priteisimo
Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, reglamentuojamas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nurodyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ar turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-561/2010). Ginčas byloje kilo dėl piniginių lėšų panaudojimo asmeniniams vyro įsipareigojimams, asmeninėms išlaidoms dengti, baudoms ir skoloms mokėti. Pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad ieškovė atsakovo skolas mokėjo iš savo darbinės veiklos gautų pajamų. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir vieno sutuoktinio veiklos, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog prašomus priteisti pinigus sumokėjo iš asmeninių, iki santuokos įgytų lėšų, vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir reikalavimą dėl 39 563 Lt skolos priteisimo atmetė.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimo dalys, kuriomis pripažinta, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinys dėl 14 400 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ir 39 563 Lt skolos ieškovei priteisimo atmestas yra teisėtos ir pagrįstos – jas naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jos paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 nutartimi ieškovei atidėtas 1 187 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (t. 3, b. l. 18–19), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 1 187 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 187 Lt žyminio mokesčio valstybei.