- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-729-360-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Violeta Miliuvienė, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- D. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 187 str. 2 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei registruotis darbo biržoje arba dirbti. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-06-03 iki 2009-06-04.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 31 d., laikotarpiu nuo 23.10 val. iki 23.18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, panaudojęs degų skystį – benziną bei pašalinį ugnies šaltinį žiebtuvėlį, padegė automobilį ,,Audi Avant”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. Z. (A. Z. ) ir sukėlė gaisrą ir tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą, A. Z. priklausantį, turtą, kurio vertė 19 327,54 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikyti jam įpareigojimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Mano, kad aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, neatitinka tikrovės ir nėra įrodyta. Pažymi, jog paskirtas vienas iš įpareigojimų – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms – apribojo jo galimybes dirbti užsienyje. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo parodymus, kad pastaruoju metu jis negali rasti darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl dirba užsienyje. Nors jo darbas užsienyje nėra nuolatinis ir stabilus, tačiau gaunamos pajamos leidžia jam išlaikyti 4 nepilnamečius vaikus bei toliau mokėti draudimo įstaigai UAB DK „PZU Lietuva“ už nusikaltimu padarytą 13 776,54 Lt žalą. Mano, jog kitas įpareigojimas, kaip pavyzdžiui, atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, būtų logiškesnis ir labiau atitinkantis išdėstytoms aplinkybėms. Todėl mano, jog šioje dalyje teismo nuosprendis yra neteisingas. Be to, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepatvirtino BK 38 str. tvarka sudaryto susitarimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, t. y. susitarimo kurį jis ir A. Z. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje A. Z. taip pat patvirtino, kad jie susitaikė ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, jog nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstyta išvada, kad BK 38 str. 1 ir 2 d. pagrindu jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes turi neišnykusį teistumą. Mano, kad vien ši aplinkybė negali būti kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu.
Teismo posėdyje apelianto atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nes nuteistasis turi darbą užsienyje ir ten dirbdamas nori atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei išlaikyti savo mažamečius vaikus.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei registruotis darbo biržoje arba dirbti, nepakankamai atsižvelgė į šių įpareigojimų įvykdymo galimybes. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog norėdamas tinkamai vykdyti teismo paskirtą vieną iš įpareigojimų (dirbti) bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, turi išvykti į užsienį, kadangi šiuo metu Lietuvoje jis neranda darbo. Todėl mano, jog įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms apriboja jo galimybes dirbti užsienyje. Pažymėtina tai, jog įpareigojimus teismas turėtų paskirti atsižvelgdamas į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Tai reiškia, kad skirdamas įpareigojimus nuteistajam teismas, be abejonės, privalo atsižvelgti į šių įpareigojimo įvykdymo, jų laikymosi realumą, t. y. įvertinti ar nėra objektyvių priežasčių, kurios trukdytų nuteistajam įvykdyti tokio pobūdžio įpareigojimą. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. S. nurodė, jog Norvegijoje uždarbiauja statybose, išlaiko keturis vaikus bei moka draudimo bendrovei pagal susitarimą kiekvieną mėnesį virš 900 Lt, nes padegtas automobilis buvo draustas (b. l. 5, t. II). Todėl akivaizdu, jog paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms iš tiesų nesudaro sąlygų nuteistajam šiuo ekonominio sunkmečio šalyje metu vykdyti kitą įpareigojimą – dirbti ir tuo pačiu atlyginti draudimo bendrovei nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kolegijos manymu, panaikinus vieną iš nuteistajam D. S. paskirtų įpareigojimų – įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju nesutrukdytų pasiekti bausmės paskirtį – apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Tačiau atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas, nepagrįstai nepatvirtino BK 38 str. tvarka sudaryto susitarimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis nustato, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 1 d. nuostatų taikymas galimas tik nustačius visų minėtų sąlygų visumą. Tačiau, svarbu tai, jog net ir nustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ir tai, jog D. S. turi neišnykusį teistumą, visiškai pagrįstai netaikė BK 38 str., o nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentai, jog neįrodyta ir tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus. Pažymėtina, jog šią aplinkybę pats nuteistasis patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 77-78, 82-84, t. I), tiek teisiamojo posėdžio metu (b. l. 4, t. II). Aplinkybę, jog 2009-05-30 kartu su D. S. vartojo alkoholinius gėrimus, ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22-24, t. I) bei teisiamojo posėdžio metu (b. l. 5-6, t. II) patvirtino ir nukentėjusysis A. Z. , todėl ji tinkamai pagrįsta, įrodyta ir teismui abejonių nekelia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija
n usprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistajam D. S. paskirtą įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms – panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.