Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Rimvidui Paulauskui, atsakovams G. S. , R. S. , jų atstovei adv. Snieguolei Šermukšnei, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos atstovui V. T. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. Š. ieškinį atsakovams G. S. , R. S. dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, bei ieškovės P. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CK 1.138 str. prasmę subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje būtina nustatyti ieškovės turimos subjektinės teisės įgyvendinimo ribas tam, kad būtų nustatyta, ar ši subjektinė teisė gali būti ginama ieškovės pasirinktu būdu. Ginčas šioje byloje vyksta dėl valstybinėje žemėje ketinamo įrengti įvažiavimo į ieškovės namų valdą, todėl sprendžiant klausimą, ar ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, esminę reikšmę turi tiek ieškovės, tiek atsakovų teisine padėtis šiame valstybei priklausančiame sklype, t. y. pačios ieškovės turimos subjektinės teisės turinys. CK 1.137 str. nustato turimos subjektinės civilinės teisės įgyvendinimo ribas, todėl ieškovė, reikšdama tokį ieškinį, privalėjo įrodyti, jog jos parengtas įvažiavimo projektas valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nepažeis atsakovo teisių. Šioje byloje ieškovė reiškia negatorinį ieškinį CK 4.98 str. pagrindu, tačiau byloje nesant sutarties su ieškove dėl valstybinės žemės , darytina išvada, kad ji yra tik šio žemės sklypo naudotoja, o ne savininkė, ir atsakovės teisinė padėtis šiame sklype yra tokia pat kaip ir ieškovės. Visų pirma tai patvirtina ieškovės pateikto projekto projektavimo sąlygų sąvado 4 p., nustatydamas reikalavimus šiam projektui, nurodo vadovautis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-06-16 raštu ir Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-07 nutartimi, kuria tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis (t.1, b. l.15). Todėl ieškovės subjektinės teisės įgyvendinimo ribos yra nustatytos paminėtais projektavimo sąlygų sąvado 4 p. nurodytais dokumentais. 2007-06-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitaria, kad įvažiavimu į namų valdas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nurodytu G. M. parengtame plane, naudosis bendrai, ir ieškovė įsipareigojo savo lėšomis įrengti įvažiavimą į savo namų valdą žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą konstatuodamas, kad projektas, kurį įgyvendinti siekia ieškovė be atsakovų sutikimo, yra paruoštas tik įvažiavimui į vieną, t. y. ieškovės, namų valdą. Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustas šio projekto vadovas V. L. paaiškino, kad projektuojant įvažiavimą į abi namų valdas-Tilžės g. 38 A ir Tilžės g. 38, keistųsi visas projektas. Todėl ieškovė, sudariusi taikos sutartį , kurioje įsipareigojo įvažiavimu, esančiu valstybinėje žemėje, naudotis bendrai, neturi subjektinės teisės reikalauti įgyvendinti projekto, kuriame yra parengtas įvažiavimas tik į jos namų valdą. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, jeigu galima daryti įtikinamą prielaidą dėl to, kad tokių naujų statinių statymas padarys neigiamą neleistiną poveikį kaimyniniam žemės sklypui ar jame esantys pastatai neteks stabilumo. Žemės sklypo savininkas, nepritardamas gretimo sklypo statyboms, turi pateikti aplinkybes, kurios pagrįstų realų, o ne tariamą jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Todėl šia norma vadovaujantis analizuojant projektą darytina išvada, kad jo įgyvendinimas padarys neigiamą poveikį atsakovų žemės sklypui. Žemės sklypo, kuriame ieškovė siekia įgyvendinti ginčo projektą, plotis yra 5 metrai, projektas parengtas taip, kad įvažiavimui yra palikta 3,5 m, o įvažiavimo dalis ir atsakovų sklypas yra atskirtas 1,5 metro pločio pėsčiųjų taku ir tvorele (projekto lapai 56-57). Atsakovai, remdamiesi CK 4.99 str., nepritaria šiam projektui ir prašo šaligatvį perkelti į kitą pusę, t. y. palengvinti jiems įsukimą į dešinę pusę - į jų namų valdą, ar šaligatvio nedaryti, ar daryti jį kiek įmanoma siauresnį, nes dėl jo susiaurėja važiuojamoji dalis. Pėsčiųjų tako perkėlimas į kitą pusę nepažeistų ir saugaus eismo reikalavimų. Įvertinus atsakovų poziciją ir ginčo projektą darytina išvada, kad dėl šaligatvio pločio ir jo pastatymo būdo - per vidurį- pasunkės atsakovų įvažiavimas į jų namų valdą. Šalims sutarus, kad šis įvažiavimas yra bendras, projektas turi būti padarytas dėl įvažiavimo į šalių namų valdas, todėl leisti šį projektą įgyvendinti be atsakovų sutikimo nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Atsakovų prašymas priteisti 1600 Lt išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir priteistini atsakovams iš ieškovės 800 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1d., 3d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. Š. G. S. ir R. S. po 400 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.