Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-2745-656/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-12-13Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-07-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2013-07-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
2A-2745-656/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01075-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
N. V.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-4389-656/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01075-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. V. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

2008-01-23 eismo įvykio metu buvo pagadintas ieškovo draudėjos N. M. automobilis Jaguar X –type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio įvykio ieškovas draudėjai išmokėjo 4830, 08 Lt išmoką. Draudėjos automobilį apgadino UAB “Autovisatos taksi“ automobilio Audi 100, valst.Nr. TO2488 keleivė N. V., kuri išlipdama iš automiblilio per dešinės pusės dureles, nebuvo pakankamai apdairi, neįsitikino, kad tai bus saugu kitiems eismo dalyviams. Atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 97 ir 192 punktų reikalavimus ir dėl to buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Jos padaryti pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.263 str. ir 6.1015 str. prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4830,08 Lt žalos atlyginimo, 145 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad yra suėjęs 1 metų ieškinio senaties terminas pagal LR CK 1.125 str. 7 d., atsakovės N. V. kaltės dėl autoįvykio nėra.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad autoįvykis fiksuotas 2008-01-23 22 val. 53 min. Didžiojoje gatvėje, Vilniaus m. Keleivė N. V., lipdama į taksi automobilį iš gatvės pusės, taksi durelėmis kliudė pravažiuojantį N. M. (Vitkė) automobilį „Jaguar“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Kiti rašytiniai įrodymai rodo, kad N. M. (V.) automobilis „Jaguar“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2008-03-27 buvo apgadintas Kaune prie teismo pastato ir yra fiksuoti dešinės pusės pažeidimai. Automobilis apžiūrėtas ir fiksuoti kairės pusės pažeidimai, kurie siejami su N. V. padaryta žala 2008-04-02 , praėjus daugiau nei dviems mėnesiams ir praėjus 6 dienoms po pranešimo, kad Kaune, prie teismo, buvo apgadintas M. (V.) automobilis „Jaguar“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) N. M. (V.) automobilį buvo apdraudusi transporto priemonių draudimo liudijimu. Nustatyta, kad atsakovė sėdo į stovintį taksi automobilį iš gatvės pusės ir uždarinėjo duris, o N. M. (V.) vairuodama automobilį, kliudė taksi automobilio duris. Policijos pareigūnai pripažino dėl autoįvykio kalta atsakovę. N. M. (V.), vadovaujantis LR CK 6.270 str. 1 d., buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, kuri vairavo automobilį neatidžiai, neatsižvelgdama į kelio sąlygas ir kliudė stovinčio taksi automobilio duris. Iš policijos pažymos nustatyta, kad atsakovė N. V. kaltinama Kelių eismo taisyklių 53,97,192 punktų pažeidimais, nors ji įlipinėjo į taksi automobilį, o N. M. (V.), nepasirinkusi saugaus atstumo, kliudė taksi duris. Tai Kelių eismo taisyklių 173 punkto pažeidimas. Stovintys automobiliai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 birželio 16 d. nutarimu Nr.27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 12 punktu, nėra didesnio pavojaus šaltiniai, todėl žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, vadovaujantis LR CK 6.270 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 birželio 16 d. nutarimu Nr.27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 9 punktu, neatsakytų tik dėl kelių aplinkybių – nenugalimos jėgos ir nukentėjusios tyčios. Atsakovas sėdo į automobilį iš gatvės pusės, o didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nekreipdamas dėmesio į kliūtį, važiuodamas kliudė taksi duris. N. V. veiksmuose tyčios nėra, ji nesiekė rezultato - nukentėti nuo didesnio pavojaus šaltinio. Civilinės atsakomybės prasme kaltė dėl žalos padarymo tenka ir atsakyti turi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kuris pažeidė kelių eismo taisykles. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų kada N. M. (V.) kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Rašytiniai įrodymai rodo, kad automobilis apžiūrėtas ir fiksuoti kairės pusės pažeidimai, kurie siejami su N. V. padaryta žala 2008-04-02, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams ir praėjus 6 dienoms po pranešimo, kad Kaune, prie teismo, buvo apibraižytas M. (V.) automobilis. Teismas ieškinį atmeta, nes nėra atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimu po 2 mėnesių. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.270 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., ieškinį atmetė. Policijos surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neturi prejudicinės galios nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nuo 2008-06-11 (b.l.6) išmokos naudos gavėjui dienos yra skaičiuojama ne ieškinio senatis, o yra data, nuo kada atsiranda subrogacijos teisė – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatis prasidėjo 2008-01-24, kitą dieną po draudiminio įvykio (b.l.21). Draudimo bendrovė turėjo laikytis norminiais aktais nustatytų žalos administravimo terminų, kad nepraleisti ieškinio senaties termino, realizuoti subrogacijos teisę. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1. 125 str. 7 d. ir 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., atsakovo prašymu taiko ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad senaties termino eiga prasidėjo sekančią dieną po draudiminio įvykio – 2008-01-24. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą, kuris turėjo būti taikomas draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš delikto. Ieškovas, išmkkjėjęs draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę atsakingą už žalą asmenį, perėmė draudėjos N. M. (Vitkės) teisę kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo per 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovą ir atsakovą sieja delikto santykiai, o ne draudimo santykiai.Teismas nepagrįstai nurodė, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsakytų tik esant nenugalimai jėgai ir nukentėjusiojo tyčiai. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas atleidžiamas nuo atsakomybės taip pat ir esant nukentėjusiojo asmens dideliam neatsargumui. Kelių policijos pareigūnai nenustatė, kad N. M. (V.) būtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismo išvada, kad N. M. (V.) nepasirinko saugaus atstumo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, nėra motyvuota ir pagrįsta, nes N. M. (V.) administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą nenubausta. Administracinio teisės pažeidimo protokole atsakovė nurodė, kad iš taksi automobilio išlipinėjo per dešines dureles į gatvės pusę, bet teismas nurodė, kad atsakovė sėdo į automobilį iš gatvės pusės. Ši aplinkybė nebuvo tirta. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Nepaisant to, ar atsakovė įlipinėjo, ar išlipinėjo iš automobilio, eismo įvykis kilo dėl atsakovės didelio neatsargumo. Atsakovė buvo neblaivi, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. N. M. (V.) nurodo, kad jai pravažiuojant šalia taksi automobilio iš gatvės pusės žmonių nebuvo, kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad susidūrimas įvyko atsakovei išlipant iš taksi automobilio.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos. Nustatyta, kad 2008-01-23 eismo įvykio metu apgadintos automobilio „Jaguar“ kairės pusės galinės durelės ir sparnas. Ieškovas apmokėjo už remonto darbus. Kito įvykio, įvykusio 2008-03-27 buvo apgadinta dešinė kėbulo pusė ir apmokėjimas už remonto darbus nebuvo įtrauktas į sąmatą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti, nes teismo sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisėtas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Sprendžiant šalių ginčą esminę reikšmę turi teisės klausimas – ar yra pagrindas atsakovės prašymu taikyti ieškinio senaties terminą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senatis prasidėjo 2008 sausio 24 d., kitą dieną po draudiminio įvykio (b.l.21). Draudimo bendrovė turėjo laikytis norminiais aktais nustatytų žalos administravimo terminų, kad nepraleisti ieškinio senaties termino, realizuoti subrogacijos teisę. CK 1. 125 str. 7 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams. Ieškovas ieškinį pareiškė tik 2011-01-24. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1. 125 str. 7 d. ir 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Pavyzdžiui 2010 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2010, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovė nebuvo transporto priemonės valdytoja, bet tai nekeičia ieškovo ir atsakovės santykių prigimties. Teismui konstatavus, kad pagrįstai pritaikyta ieškinio senatis, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas