Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB “Palangos butų ūkis” ieškinį atsakovei R. Ž. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. Ž. ieškovei UAB „Palangos butų ūkis“ 1144,67 Lt skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1268 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų pareiga proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, todėl atsakovė privalo mokėti už jai tenkančią dalį remonto darbų išlaidų nuo jų bendros sumos. Teismas nustatė, kad įstatyminio pagrindo ieškovei skaičiuoti ieškinyje nurodyto dydžio netesybas nebuvo, rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo šalys nebuvo sudariusios, todėl atmetė ieškovės prašymą priteisti delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Ieškovė UAB „Palangos butų ūkis“ Palangos miesto savivaldybės sprendimu yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Atsakovė R. Ž. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Jai priklausančio buto dydis 53,29 kv. m. Ieškovė 2009-05-04 atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir nustatė, kad namo stogo būklė bloga, danga suskilinėjusi, pūslėta, kai kuriose vietose suplyšusi, todėl būtina atlikti stogo remontą (b. l. 13). 2010-03-30 ieškovas pradėjo šio namo stogo remonto darbų įprastos komercinės praktikos būdu (kainų apklausos būdu) konkurso procedūrą (b. l. 15-16), konkurso nugalėtoju buvo pripažinta UAB „Dauda“ (b. l. 20). 2010-06-04 ieškovė su UAB „Dauda“ pasirašė statybos rangos darbų sutartį Nr. 100604/01, pagal kurią bendra darbų kaina, nustatyta konkurso metu, yra 42 819,81 Lt. (b. l. 25-27). Pabaigus stogo remonto darbus, stogo remonto kaina buvo 39 006,85 Lt. (b. l. 29). Atsakovė, kaip buto Nr. 6 savininkė, už stogo remonto darbus turėjo sumokėti 1 144,67 Lt. (b. l. 30, 31). Atsakovė atsisakė mokėti šią sumą, nes nei ji, nei kitų butų savininkai nedavė sutikimo remontuoti stogą.

Nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 5 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektu) inter alia yra stogas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.).

Įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jis kaip bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2003m. sausio 9 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003, Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009). Todėl atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti remontuojant bendrąjį turtą, nagrinėjamu atveju namo stogą. Stogo remontas kainavo 39 006, 85 Lt., namo bendras naudingas plotas 1 815,97 kv.m., vienam kvadratiniam metrui tenkanti išlaidų dalis yra 21,4799 Lt. už kv. m. Atsakovės buto plotas 53, 29 kv. m., todėl ieškovas teisingai paskaičiavo, kad jai už stogo remontą priklauso mokėti 1 144,67 Lt.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų. Išlaidas savininkas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsisakyti mokėti išlaidas galima dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimta sprendimo ir, kai buto savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, gyvenamųjų namų administratoriams ir t.t. Šių reikalavimų įgyvendinimas inter alia užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad privalomas reikalavimas atlikti bendro naudojimo objekto, nagrinėjamu atveju stogo, remontą neatsiklausus butų savininkų, atsiranda tik tada, kai statinio naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai. Toks atsakovės motyvas yra nepagrįstas. Gyvenamųjų pastatų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus apibrėžia ir jų įgyvendinimo tvarką nustato statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002. Reglamento 11 punkte nustatyti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, 11.1.3 punkte nustatyta, kad gyvenamasis namas turi atitikti higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Administratoriui 2009-05-04 ir 2010-05-13 apžiūrint gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad stogo būklė bloga, neatitinka STR reikalavimų, būtina atlikti stogo remontą (b. l. 13, 79). Tai, kad stogo būklė buvo bloga patvirtina ir gedimų registracijos knygoje įregistruoti namo gyventojų nusiskundimai, kad per stogą į butus teka vanduo (b. l. 75, 77, 78) bei atsakovės pateikta UAB „Puštukas“ pažyma, kad stogo danga susidėvėjusi prie parapetų, pūslėta stogui rekomenduojamas remontas (b. l. 49). Atsakovė, remdamasi minėta pažyma teigia, kad nebuvo būtinybės remontuoti visą stogą, tačiau šioje pažymoje taip pat konstatuojama, kad stogą reikės keisti, nes jis nesandarus.

UAB „Palangos butų ūkis“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 str. 1 d.). Administravimas yra nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu ( CK 4.236 str. 2 d.). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.

Įstatyme yra nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 str. 2 d.), administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str.3 d.).

Palangos miesto savivaldybės sprendimu UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Ginčo laikotarpiu galiojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-30 įsakymu Nr. 146 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuostatai (toliau-administravimo nuostatai). Administravimo sąvoką nuostatai apibrėžia kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastąjį administravimą, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Tai atitinka paprastojo administravimo sąvoką suformuluotą CK 4.240 straipsnio 1 dalyje. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų apžiūromis, rengia šių objektų techninės priežiūros darbų ir lėšų poreikio metinius bei ilgalaikius planus bei imasi būtinų veiksmų jiems įgyvendinti, pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas rinkoje, atlieka šių paslaugų pirkimo kainų apklausą arba organizuoja jų pirkimo konkursus (administravimo nuostatų 8.5 p.). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (administravimo nuostatų 9.1 p.), sudaryti sutartis dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (administravimo nuostatų 9. 4 p.).

Administratoriui 2009-05-04 ir 2010-05-13 apžiūrint gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad stogo būklė bloga, neatitinka STR reikalavimų, būtina atlikti stogo remontą (b. l. 13, 79). Tai, kad stogo būklė buvo bloga patvirtina ir gedimų registracijos knygoje įregistruoti namo gyventojų nusiskundimai, kad per stogą į butus teka vanduo (b. l. 75, 77, 78) bei atsakovės pateikta UAB „Puštukas“ pažyma, kad stogo danga susidėvėjusi prie parapetų, pūslėta stogui rekomenduojamas remontas (b. l. 49). Atsakovė, remdamasi minėta pažyma teigia, kad nebuvo būtinybės remontuoti visą stogą, tačiau šioje pažymoje taip pat konstatuojama, kad stogą reikės keisti, nes jis nesandarus.

Nagrinėjamu atveju UAB „Palangos butų ūkis“ nustatęs, kad gyvenamojo namo stogas neatitinka privalomųjų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atlikti namo stogo remonto darbus ir pradėjo būtinas procedūras (patvirtino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų įprastos komercinės praktikos būdu (kainų apklausos būdu) konkurso sąlygas, apie kvietimą dalyvauti konkurse paskelbė spaudoje, komisijos posėdžiuose vyko vokų su rangovų pasiūlymais atplėšimo procedūra, pateiktų pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas, nugalėtojo paskelbimas). Atsakovė, remdamasi UAB „Puštukas“ nurodytais darbų įkainiais, teigia, kad stogo remonto kaina buvo užaukštinta, kad stogą buvo galima suremontuoti už 28 800 Lt. Šis teiginys nepagrįstas. Kvietimas dalyvauti konkurse buvo paskelbtas spaudoje, jame galėjo dalyvauti ir siūlyti savo kainas visi norintys, tame tarpe ir UAB „Puštukas“. Komisija iš pateiktų pasiūlymų pasirinko bendrovę, kurį už darbus paprašė mažiausią kainą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad namo gyventojai nesutiko su viso stogo remontu, jie pageidavo tik dalinio stogo remonto. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-04-28 įvykusiame namo bendrasavininkų susirinkime, kuriame iš 32 savininkų dalyvavo 17, sprendimas nebuvo priimtas. 2010-05-12 ieškovas dėl stogo remonto organizavo balsavimą raštu (susirinkimo sušaukimas arba balsavimas raštu numatyti administravimo nuostatuose), tačiau iš registruotais laiškais įteiktų 32 balsavimo biuletenių atgal gauta tik 22 biuleteniai. Iš jų 11 balsavo už stogo remontą, 11 prieš. Kadangi gyventojai nepareiškė vieningos nuomonės ir iš esmės sprendimo nepriėmė, administratoriaus sprendimas suremontuoti stogą, kad jis atitiktų privalomuosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad kitų butų savininkai (išskyrus atsakovę ir 14 buto savininkę) gera valia sumokėjo ar baigia sumokėti jiems priklausančią dalį už stogo remontą (b. l. 84) taip pat paneigia atsakovės teiginius.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes, teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.