Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-832/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-06
Bylos Nr.
2-832/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas
Pareiškėjas
T. Ž.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-832/2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir V. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjo T. Ž. prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos: areštuoti žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie yra registruoti B. P. vardu; garažą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą V. A. vardu; pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą E. Ž. vardu, bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę; pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą E. Ž. vardu, bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę; J. V. V. vardu įregistruotą 0,061 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini); V. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) turtą, neperžengiant 1 000 000 Lt ribų.

Nurodė, jog pagal 2004 m. kovo 15 d. Tarpusavio susitarimo sutartį J. V. V. individuali įmonė jam yra skolinga 1000 000 Lt. Skolininkas neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Įmonės savininkas J. V. V. ir jo sutuoktinė E. M. V. , būdami atsakingi už įmonės skolas kreditoriams, sudarė jiems priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims sandorius, kurie, T. Ž. manymu, pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Pareiškėjas T. Ž. nurodė, jog jam siekiant pareikšti ieškinį dėl J. V. V. ir E. M. V. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Nurodė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes ginčytinų sandorių yra ne vienas ir jis dėl galimybės gauti informaciją apie trečiuosius asmenis apribojimų, bylos apimties ir sudėtingumo nespėjo paruošti ieškinio, surinkti visų reikalingų įrodymų. Taip pat prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant šį prašymą, kadangi jis yra pensininkas, nuosavybės teise priklausančio turto neturi, be to, neįgalus, todėl nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas žymiai pablogintų jo finansinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atleido T. Ž. nuo 13 700 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui padavimo dienos taikymo ir nutarė areštuoti B. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); V. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį garažą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); E. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), nuomos teisę; E. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę; J. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį 0,061 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždrausti bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos primeones, atsižvelgė, jog pareiškėjas T. Ž. siekia pareišti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl ko šių sandorių dalyko (nekilnojamojo turto) areštas būtų pagrįstas ir tikslingas, siekiant išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ieškinio tenkinimo atveju.

Šalies argumentai

J. V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pareiškėjui T. Ž. skirti 20 000 Lt dydžio baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 2004 m. kovo 15 d. sudaryta tarpusavio susitarimo sutartis, iš kurios pareiškėjas T. Ž. kildina savo būsimo ieškinio turtinius reikalavimus, yra suklastota, nes apeliantas J. V. V. jos niekada nebuvo pasirašęs. Tai patvirtina 2006 m. vasario 2 d. Klaipėdos VPK Kriminalinės policijos Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 78. Ši aplinkybė T. Ž. yra žinoma. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje J. V. V. priešieškiniu yra pareiškęs reikalavimą dėl 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2. Pareiškėjas T. Ž. , pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos, nepagrįstai nurodė nesant galimybės paduoti ieškinį iš karto, motyvuodamas informacijos apie trečiuosius asmenis gavimo sunkumais. Tiek iš paties prašymo turinio, tiek iš bylų, kuriuose pareiškėjas T. Ž. yra dalyvaujančiu asmeniu, akivaizdu, jog jam buvo žinoma visa informacija tiek apie trečiuosius asmenis, tiek apie jų turtą. Be to, turtas, kurį sundžiama nutartimi areštavo pirmosios instancijos teismas, jau yra areštuotas nagrinėjant kitas civilines bylas.

3. Pareiškėjas T. Ž. akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Piknaudžiavimo faktą patvirtina tai, kad T. Ž. negali pateikti pagrįsto ieškinio dėl 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutarties klastojimo fakto, o taip pat tai, kad ir ieškinio atmetimo atveju iš jo atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti išieškotos dėl jo sunkios materialinės padėties. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, T. Ž. teismas turėtų skirti 20 000 Lt baudą (LR CPK 95 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Pareiškėjas T. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog J. V. V. atskiruoju skundu iš esmės kelia ieškovo būsimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, tačiau šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. T. Ž. manymu, 2004 m. kovo 15 d. tarpusavio susitarimo sutartis yra galiojanti tol, kol nėra nuginčyta. Teismas turi diskrecijos teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos. Apeliantas nurodo 2008 m. rugsėjo 15 d. padavęs Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, kurį šis teismas priėmė. Apelianto teiginys dėl T. Ž. piktnaudžiavimo procesinėmis teismis yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d. ). Pagal LR CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo dienos. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principų. Tai reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kad ne tik užtikrintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir nepagrįstai nesuvaržytų atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą nulemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas T. Ž. , siekdamas apginti savo kaip kreditoriaus reikalavimo teisę skolininko J. V. V. individualios įmonės atžvilgiu, atsiradusią 2004 m. kovo 15 d. sudarytos tarpusavio susitarimo sutarties pagrindu dėl 1000 000 Lt dydžio įsiskolinimo, ketina pareikšti ieškinį LR CK 6.66 straipsnio pagrindu, ginčydamas individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės asmens, savininko J. V. V. ir jo sutuoktinės E. M. V. sudarytas dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis dėl jiems nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – perleidimo, taikant restituciją.

Taigi šioje byloje būsimo ginčo dalykas – konkretūs sandoriai, kurių objektas – nekilnojamasis turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, dėl ko pasunkėtų restitucijos taikymo galimybė, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarytų jį negalimą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti ir, areštuodamas ginčijamų sutarčių pagrindu perleistą turtą, įstatymo reikalavimų nepažeidė (LR CPK 144 str., 145 str., 148 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos, teismui paliekama diskrecijos teisė vertinant aplinkybių, dėl kurių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, svarbą, tačiau lemiamą reikšmę, bet kokiu atveju, turi grėsmės pareiškėjo turtiniams insteresams iki ieškinio padavimo teismui dienos faktas. Kadangi ieškovas, pateikdamas ieškinį turi pridėti ir visus savo teiginius pagrindžiančius įrodymus (LR CPK 135 str. 2 d., 178 str.), pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, dėl kurių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, pagrįstai atsižvelgė į ginčijamų sandorių skaičių ir įrodymų apimtį.

Teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantas J. V. V. iš esmės ginčija T. Ž. kaip kreditoriaus reikalavimo teisę J. V. V. individualios įmonės atžvilgiu, atsiradusią 2004 m. kovo 15 d. sudarytos tarpusavio susitarimo sutarties pagrindu, ir dėl jų nepasisako. Civilinio proceso įstatymas nereikalauja, jog, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas ar teisės kreiptis į teismą buvimo faktas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas. Tai, ar ieškovas turi reikalavimo teisę bei ieškinio pagrįstumas nustatomas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas T. Ž. , paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui padavimo dienos taikymo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko nagrinėjamu atveju, vadovaujantis LR CPK 95 str. 2 d., būtų pagrindas jam skirti baudą. Pažymėtina, jog pareiškėjas tokiu būdu įgyvendino LR CPK 144 str. 3 d. įtvirtintą procesinę teisę bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti ir tokiuose ieškovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo teise požymių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto J. V. V. prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio yra betarpiškai siejamas su būsimu ieškiniu, nes pagal LR CPK 148 straipsnio 2 dalies nuostatą, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, teismas nustato terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Skundžiama 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjui T. Ž. buvo nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ieškovas T. Ž. pareiškė ieškinį atsakovams J. V. V. individualiai įmonei, V. A. , E. Ž. , E. M. Viršilienei, B. P. bei J. V. V. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir Klaipėdos apygardos teismas jį priėmė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nutarties priėmimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatima iš apelianto teisės kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 148 str. 1 d.). Be to, tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantas įgytų teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė jo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 147 str. 3 d.). Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis