Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-04 · Byla Nr. Iv-1059-505/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
Iv-1059-505/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00416-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1059-505/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00416-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei M. B.,

nedalyvaujant atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-03-28 įsakymo Nr. 52-TE-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. L. ir jaunesniajam policininkui S. S.“ 1 punktą ( b.l. 4-9).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Alytaus apskr. VPK) Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis. 2013-03-01 buvo patvirtinta 2013-03-01 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-8 „Dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. L. ir S. S. veiksmų" (toliau - Išvada), kurioje nurodoma, kad 2012-12-05 Alytaus apskr. VPK buvo gautas J. M. skundas, kuriame nurodyta, kad 2012-11-30, apie 16.30 val., Alytuje, Santaikos g., jos sūnus M. M., vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ, pateko į eismo įvykį, susidūrė trys transporto priemonės, buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis, vairuotojai dėl eismo įvykio kaltininko nesutarė. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, kurie anot J. M. nepatikrino vairuotojų dokumentų, neįsitikino blaivumu, nesudarė įvykio plano, nepaėmė vairuotojų paaiškinimų. Į Išvadoje nurodytą eismo įvykio vietą buvo atvykęs pareiškėjas kartu su vyr. patruliu S. S.. Išvadoje pareiškėjo veiksmai tarnybinio nusižengimo aspektu įvertinti kaip Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2011-07-19 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau - Instrukcija), 63 punkto nuostatų pažeidimas. Remiantis Išvada, 2013-03-28 Alytaus apskr. VPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 52-TE-144 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. L. ir jaunesniajam policininkui S. S." (toliau- Įsakymas), kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka ir mano, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta nesant tam pagrindo, remiantis neišsamia Išvada, kurioje nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo faktas. Todėl Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau - Taisyklės) 3 punktas numato, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimo. Oficiali informacija Alytaus apskr. VPK buvo gauta 2012-12-05 (gautas J. M. skundas). Tarnybinis patikrinimas dėl J. M. skunde nurodytų aplinkybių buvo pradėtas tik praėjus 2 mėnesiams, tik 2013-02-04. Tokiu atveju buvo pažeistas Taisyklėse numatytas 5 dienų terminas tarnybiniam nusižengimui pradėti. Todėl tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus ir negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Tam kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos - konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo - faktą bei pareigūno kaltę. Išvadoje visiškai nevertinamas pareiškėjo kaltės klausimas, o tarnybinė nuobauda buvo paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų - kaltės, nes tikrintojo nurodytų veiksmų neatliko tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, eismo įvykio dalyvių susitarimą, kurio pasėkoje jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jei nors vienas iš eismo įvykio dalyvių būtų pareiškęs, kad nesutinka su eismo įvykio aplinkybių traktavimu ir nepildys eismo įvykio deklaracijos, tuomet pareiškėjui kiltų pareiga įforminti eismo įvykį kaip tai numato Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2011-07-19 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau - Instrukcija) 63 punkto nuostatos. Taip pat, kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina konstatuoti ir įvertinti šiuos elementus: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas ir subjektyvieji požymiai, tačiau jie nebuvo atskleisti Išvadoje. Išvadoje tikrintojai vienpusiškai vertino surinktus įrodymus, nes pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, jog 2012-11-30 dirbo ekipaže AP-910 kartu su vyr. patruliu S. S. ir policijos mokyklos kursantu M. Š.. Alytaus m. Centro mikrorajone. Apie 16.40 valandą VPK budėtojas pranešė, kad Santaikos g. yra techninis eismo įvykis kuriame dalyvavo trys automobiliai. Ten nuvykus rado tris automobilius. Priėjęs pareiškėjas paklausė, ar nėra sužalotų asmenų, vairuotojai paaiškino, kad niekas nesužaloti, tik apgadinti du iš trijų automobilių. Paprašė vairuotojų paaiškinti įvykio aplinkybes. Pirmojo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. Č. paaiškino, kad važiuojant Santaikos g. link Ulonų g. jam reikėjo sukti į kairę. Tada jis persirikiavęs sustojo ir išgirdo stabdymo garsą ir į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis. Po šio smūgio jis norėjo jau lipti iš savo automobilio ir tuo metu pajautė dar vieną smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį buvo atsitrenkęs automobilis MERCEDES BENZ (toliau- MB) po pirmojo smūgio, o į pastarąjį dar atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs trečias automobilis MITSUBISHI GALANT (toliau- MG), kuris taip pat nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio. R. Č. taip pat paaiškino, kad kai jis išlipo iš savo automobilio, antrojo automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuotojas M. M. įvykio vietoje garsiai šaukė, kad dėl eismo įvykio kaltas pirmojo automobilio vairuotojas, šiuo atveju E. Č., nes jis staigiai sustabdė savo vairuojamą automobilį, dėl ko M. M. stabdė savąjį automobilį, tačiau ratai slydo ir jis atsitrenkė į sustojusį pirmąjį VW GOLF automobilį, o tik po to pajuto smūgį į savo vairuojamojo automobilio galinę dalį, tai buvo trečiasis automobilis. Pareiškėjui paklausus MB automobilio vairuotojo, ar jis nuo smūgio į savo automobilio galą pajudėjo ir tik tada atsitrenkė į VW GOLF automobilį, tačiau M. M. pareiškėjui ir visiems kitiems eismo dalyviams girdint pakartojo, kad jis pirma atsitrenkė į staigiai sustojusį priekyje ta pačia kryptimi važiavusį VW GOLF automobilį, o tik po to pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį. Apžiūrėjus įvykio vietą, matėsi MB automobilio stabdymo, slydimo žymės. Trečiojo MG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)automobilio vairuotojas paaiškino, kad pirmam automobiliui sustojus, iš paskos jam važiuojantis MB automobilis stabdė ir atsitrenkė į pirmąjį automobilį, o tada stabdė ir jis, tačiau nesustojo ir atsitrenkė į antrojo MB automobilio galinę dalį. Su vairuotojais buvo bendrauta iš arti, alkoholio kvapo nesijautė nei iš vieno. Patikrino visų vairuotojų dokumentus, jie buvo tvarkingi, apdrausti privalomaisiais civilinės atsakomybės draudimais ir turėjo teisę vairuoti, automobiliams atlikta valstybinė techninė apžiūra. Tikrinant dokumentus vairuotojai toliau aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, tikslinosi su patruliais Kelių eismo taisyklių nuostatas, pareiškėjas padėjo jiems išsiaiškinti įvykio detales, atsakė į klausimus. Netrukus eismo įvykio dalyviai pareiškė, kad jie neturi vienas kitam pretenzijų ir jiems yra aiškios eismo įvykio kilimo priežastys, todėl jie nutarė pildyti eismo įvykio deklaracijas, tik pastebėjo, kad jie eismo įvykyje dalyvauja pirmą kartą ir nežino kaip tinkamai pildyti deklaracijas, nes susidūrė trys automobiliai. Todėl pareiškėjas paaiškino kaip jas pildyti. Pirmo automobilio vairuotojas pasakė, kad jis nesužalotas, jo automobilis neapgadintas, jam žala nepadaryta ir jis pretenzijų niekam nereiškia, tuomet pirmojo ir antrojo automobilių vairuotojai deklaracijų nutarė nepildyti. Šiuo atveju VW GOLF vairuotojui pareiškus, kad jo automobilis po pirmojo, taip pat kaip ir po antrojo smūgio apgadintas nebuvo, jam žala jokia nepadaryta, užsirašė šio vairuotojo duomenis, jeigu vėliau kiltų ginčai dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo ar nenumatytiems atvejams, o antrojo ir trečiojo automobilio vairuotojai pildė deklaraciją. Parieškėjas kelis kartus pasiūlė įforminti eismo įvykį, tačiau vairuotojai atsisakė, nurodė, kad yra aiškios eismo įvykio kilimo priežastys, jie susitarė dėl kaltininko ir pildys eismo įvykio deklaraciją. Po šio eismo įvykio dalyvių susitarimo pildyti eismo įvykio deklaraciją pareiškėjas su kitais kolegomis išvažiavo į maršrutą. Po kelių dienų pareiškėjui paskambino buvęs bendradarbis A. M. ir, grasindamas pakeltu tonu bei šaukdamas, pasakė, kad jeigu pareiškėjas neatlygins žalos už jo sūnaus apgadintą automobilio priekinę dalį, už kurią neatlygina draudimas, pareiškėjas turės didelių nemalonumų. Jis pareiškėją apšaukė, net neleisdamas ištarti nė žodžio, rėkdamas pasakė, kad eis rašyti skundą. Pareiškėjo manymu skundą surašė A. M., kuris daug metų dirbo policijoje ir formino eismo įvykius, todėl skunde nurodė visai kitokias eismo įvykio aplinkybes, kurios palankios jo sūnui. Tarnybinį patikrinimą atlikęs tikrintojas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog ekipažui atvykus į eismo įvykio vietą, eismo įvykio dalyviai susitarė, o po to užpildė eismo įvykio deklaraciją. Tokiu atveju eismo įvykio įforminimas būtų perteklinis veiksmas eismo įvykio vietoje. Egzistuoja teisės aktų spraga, nes nėra reglamentuota, kaip turi elgtis policijos pareigūnai tuomet, jei eismo įvykio dalyviams iškvietus policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą, vairuotojai, išsiaiškinę eismo įvykio aplinkybes, susitaria dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, nustato įvykio kaltininką ir užpildo eismo įvykio deklaraciją. Pagal nusistovėjusią praktiką, tokiu atveju į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai atsižvelgia į eismo įvykio dalyvių susitarimą ir leidžia eismo įvykio dalyviams pildyti eismo įvykio deklaraciją, o ne formaliai vykdo teisės aktų reikalavimus atlikti perteklinį veiksmą. Esant užpildytai eismo įvykio deklaracijai, prieš eismo įvykio dalyvių valią, yra netikslinga antrą kartą įforminti eismo įvykį ar atlikti visus privalomus veiksmus, kuriuos policijos pareigūnai atlieka tik tuomet, jei eismo įvykio dalyviai nepildo eismo įvykio deklaracijos ir nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Minėto eismo įvykio sąlygos atitiko Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 (toliau-KET) 232 punkte nurodytoms sąlygoms. Pareiškėjo manymu jo veiksmus įvykio vietoje būtų galima traktuoti kaip pareigų nevykdymą tuo atveju, jei eismo įvykio vietoje vairuotojai nesusitartų ir neužpildytų eismo įvykio deklaracijos, tad atitinkamai vadovaujantis LVAT suformuota praktika tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog aš negalėjau veikti kaip to reikalauja Instrukcija 63 punkto nuostatos, nes eismo įvykio dalyviai susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir užpildė deklaraciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b.l. 20-24).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog dėl Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. L. veiksmų Alytaus aps. VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Alytaus aps. VPK Vidaus tyrimų grupės 2013-03-01 išvadoje Nr. 52-6-IS-8 buvo konstatuota, kad A. L. nevykdė Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau -Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 63 punkto reikalavimų. Pareiškėjo A. L. padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis, 2012-11-30 16.55 val. nuvykęs į eismo įvykio vietą, Alytuje, Santaikos g., kur įvykio dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, nesudarė eismo Įvykio vietos schemos, neapžiūrėjo transporto priemonių, neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių, nenustatė eismo įvykio kaltininko ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, nepaėmė liudytojų ir kitų, su eismo įvykiu susijusių asmenų rašytinių paaiškinimų, nesurašė tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio vietoje nustatytų įvykio aplinkybių. Alytaus apskr. VPK viršininkas dėl padaryto pažeidimo 2013-03-28 įsakymu Nr. 52-TE-144 pareigūnui A. L. paskyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybinis nusižengimas buvo pradėtas pažeidžiant Taisyklių 3 punkto nuostatas, t.y. praleidus 5 darbo dienų terminą. Su tokia pareiškėjo pozicija sutikti negalima. Minėtas Taisyklių punktas nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos. Šiuo atveju, Alytaus apskr. VPK viršininkas Č. M. 2013-02-04 pavedė tyrėjai S. S. atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo pagrindas - Alytaus apskr. VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiosios tyrėjos S. S. 2013-02-01 tarnybinis pranešimas Nr. 52-PR5-170 „Dėl netinkamų pareigūnų veiksmų įvykio vietoje". Minėtuoju pranešimu tyrėja S. S. pateikė viršininkui Č. M. oficialią informaciją apie tai, kad 2012-12-06 Vidaus tyrimų grupės tyrėjui N. N. buvo pavesta patikslinti aplinkybes pagal gautą J. M. skundą dėl eismo Įvykio metu apgadintos transporto priemonės ir pareigūnų neatliktų veiksmų. Patikslinus aplinkybes, buvo nustatyta, kad 2012-11-30 apie 16.30 val. į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai A. L. ir S. S. neatliko visų privalomų veiksmų, t.y, nevykdė Instrukcijos 63 punkto reikalavimų ir dėl to yra pagrindas pradėti jų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas skunde nurodo neteisingą tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo pagrindą. Pagal 2012-12-04 J. M. pateiktą skundą buvo tikslinamos skunde nurodytos aplinkybės, tai patvirtina ir Alytaus apskr. VPK viršininko rezoliucija- „N. N. patikslinti". Tikslinant aplinkybes buvo nustatinėjamos J. M. skunde nurodytos aplinkybės, jų pagrįstumas. Skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad draudimo bendrovė neatlygina žalos ją patyrusiems asmenims dėl netinkamai pareigūnų atliktų veiksmų, aplinkybių tikslinimo metu surinkta medžiaga buvo perduota Alytaus apskr. VPK Kelių policijos skyriui ir tuo pačiu buvo pavesta Vidaus tyrimų grupei atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Taigi oficialia informacija, pagal kurią buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra laikoma minėtas tyrėjos S. S. tarnybinis pranešimas, o ne J. M. skundas. Pareiškėjas skunde teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje visiškai nevertinamas jo kaltės klausimas, o tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų - kaltės. Šie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, todėl yra atmestini. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo nustatyta: pažeidimo padarymo faktas, jį padarę tarnautojai, tarnautojų kaltė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė ir tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko buvo kviesti policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą. Informacija, kad eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, vyresniesiems patruliams A. L. ir S. S. buvo suteikta ir tai jiems buvo žinoma. A. L. ir S. S., žinodami, kad dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, 2012-11-30 16.55 val. atvykę į eismo įvykio vietą (Alytus, Santaikos g. ) turėjo pareigą veikti pagal Instrukcijos 63 punkte nustatytus reikalavimus, t.y. nustatyti su eismo įvykiu susijusius asmenis, paimti jų rašytinius paaiškinimus, nubraižyti eismo įvykio schemą, apžiūrėti transporto priemones ir aprašyti jų apgadinimus, išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes ir nustačius eismo įvykio kaltininką ar kaltininkus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat surašyti tarnybinį pranešimą apie eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, tačiau dėl aplaidumo šių veiksmų neatliko. Pareigą veikti pagal minėtus Instrukcijos nuostatų reikalavimus pareiškėjui suponuoja ir kiti teisės aktai. Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigybės (toliau - Pareigybė), patvirtintos Alytaus apskr. VPK viršininko 2011-10-13 įsakymu Nr. 52-V-203, 6.3 punkte numatytas vienas iš reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui būti susipažinusiam ir gerai išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius policijos veiklą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėjas privalėjo išmanyti su tarnyba susijusius teisės aktus ir jais vadovautis. Be to, Pareigybės 7.4 p. numato, kad „šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo eismo priežiūrą"; 7.5 p. - „pagal kompetenciją įformina eismo įvykius". Atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 232 punkte įtvirtintas nuostatas, kad „eismo įvykio deklaracija pildoma tik tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą. Priešingu atveju, į eismo įvykio vietą iškvietus policiją, eismo įvykis yra įforminamas nustatyta tvarka". Minėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė ir tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko buvo kviesta policija į eismo įvykio vietą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad „vyresnysis patrulis A. L., atvykęs į eismo įvykio vietą, turėjo objektyvių galimybių savo pareigas atlikti tinkamai (įforminti eismo įvykį, kaip tai numato Instrukcijos nuostatos), tačiau dėl aplaidumo jis savo pareigų tinkamai neatliko. Esant tokioms aplinkybėms, vyresniojo patrulio A. L. veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir yra pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kontekste A. L. aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas nesietinas su ne nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, jo nurodytos priežastys nepateisina jo veiksmų". Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pasisakyta, kad pažeidimą pareigūnas padarė dėl aplaidumo. Tarnybinio nusižengimo subjektyvusis požymis - asmens kaltė, kuri gali reikštis tyčiniais ar nerūpestingumo veiksmais. A. L. kaltė pasireiškė tuo, kad jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė. Be to, vertinant, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyta konkreti jo veika (neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Kitaip sakant, priešingai nei teigia pareiškėjas, padarytas tarnybinis nusižengimas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo tinkamai kvalifikuotas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nevykdė Instrukcijos 63 punkto reikalavimų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kiti pareiškėjo teiginiai, kad surinkti įrodymai buvo vertinami vienpusiškai, kad eismo įvykio dalyviai susitarė, dėl to nebuvo poreikio elgtis pagal Instrukcijos 63 punkto nuostatas yra vertintini kritiškai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo apklausti eismo įvykio dalyviai, pareigūnai taip pat pateikė savo paaiškinimus, buvo surinkta visa reikalinga tyrimui medžiaga, Tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje surinkti įrodymai rodo, kad eismo įvykio dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl ir kvietė policijos pareigūnus, kad šie tinkamai įformintų eismo įvykį. Visi eismo įvykio dalyviai paliudijo šias aplinkybes, paliudijo ir svarbią aplinkybę, kad policijos pareigūnai pirmojo automobilio vairuotojui leido išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Taip pat pažymėtina, kad tyrimo metu apklausus eismo įvykyje dalyvavusius vairuotojus, pastarieji vis tiek nesutarė dėl tos aplinkybės, kuris eismo įvykio dalyvis yra kaltas dėl įvykio, todėl teigti, kad pareigūnai eismo įvykio vietoje iki galo ir visapusiškai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, nėra pagrindo. Šioje situacijoje pareigūnai turėjo visas objektyvias aplinkybes tinkamai vykdyti savo pareigas, tačiau jie to neatliko. Pažymėtina, kad A. L. tyrimo metu pateiktame paaiškinime (2013-02-18 Nr. 52-IL-462) nurodo įvykio aplinkybes kiek kitokias, nei skunde teismui. A. L. minėtame paaiškinime pažymėjo, kad atvykus į eismo įvykio vietą, ten jau buvo vieno iš eismo įvykio dalyvių motina J. M., kuri neva prašiusi neįforminti eismo įvykio, kad jos sūnus nebūtų nubaustas administracine nuobauda. Tuo tarpu skunde teismui jau nurodo, kad neįformino eismo įvykio dėl to, kad atvykus policijos pareigūnams, eismo įvykio dalyviai susitarė. Toks A. L. aiškinimo nenuoseklumas bei pozicijos kaita liudija jo nesąžiningumą, siekį išvengti atsakomybės, aplinkybes interpretuojant sau palankia linkme. Be to, buvo nustatyta, kad dėl netinkamai pareigūnų atliktų veiksmų draudimo bendrovė neatlygino žalos ją patyrusiems asmenims ir tik Alytaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnams atlikus papildomus veiksmus, t.y. pašalinus nustatytus trūkumus, buvo išspręstas žalos atlyginimo klausimas. Atmestini ir tokie pareiškėjo teiginiai, kad „esant užpildytai eismo Įvykio deklaracijai, prieš eismo įvykio dalyvių valią yra netikslinga antrą kartą įforminti eismo įvykį", kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje surinkti neginčijami įrodymai rodo, jog eismo įvykio dalyviai pildė eismo įvykio deklaraciją jau po to, kai iškviesti į įvykio vietą pareigūnai, jo neįformino ir po to, kai pirmojo automobilio vairuotojui pareigūnai leido pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kaip reikia elgtis pareigūnui yra aiškiai nurodyta anksčiau minėtuose teisės aktuose, todėl pareiškėjo teiginiai, kad neva egzistuoja teisės spraga ir nėra aišku, kaip pareigūnui reikia elgtis, yra nepagrįsti ir atmestini.

Šalies argumentai

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 105)(ABTĮ 75 str. 1 d.). Prašymu prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 101,102). Atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Alytaus apskr. VPK) 2013-03-28 įsakymo Nr. 52-TE-144 1 punktą (toliau- Ginčijamas įsakymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir remdamasis Alytaus apskr. VPK 2013-03-01 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-6-IS-8 (toliau - Tarnybinio patikrinimo išvada), skyrė viršilai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui tarnybinę nuobaudą- pastabą (b.l. 26-74).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK 2013-02-04 pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl policijos pareigūnų veiksmų. 2012-12-05 Alytaus apskr. VPK gautas J. M. skundas, kuriame nurodyta, kad 2012-11-30 apie 16.30 val. Alytuje, Santaikos g., jos sūnus M. M., vairuodamas automobilį MB, pateko į eismo įvykį, per kurį buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis. Taip pat ji nurodė, kad pokalbio telefonu metu sūnus jai paaiškino, kad važiuojant Alytuje, Santaikos gatve, jam sustojus už priekyje važiavusio ir taip pat sustojusio automobilio VW GOLF, pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio užpakalinę dalį, nuo kurio jo automobilis pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio VW GOLF užpakalinę dalį. Vienas iš vairuotojų jį aprėkė, nors jis dėl eismo įvykio nebuvo kaltas. Supratusi, kad dėl eismo įvykio situacijos kyla ginčas J. M. sūnui pasiūlė į eismo įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus, siekiant, kad pareigūnai tinkamai išsiaiškintų eismo įvykio aplinkybes ir įvykį įformintų. Pati J. M. nuvykusi į eismo įvykio vietą, pamatė tris vienas į kitą susidūrusius automobilius. Paskutinio automobilio buvo apgadinta priekinė dalis, jo sūnaus vairuojamo automobilio - priekinė ir užpakalinė dalys. Pats pirmasis automobilis nebuvo apgadintas. Į įvykio vietą tuo metu atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kurį sudarė trys policijos pareigūnai. Pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio, vienas iš jų, t. y. pareigūnas A. L., jos sūnaus paprašė paaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Sūnus nurodė analogiškas aplinkybes, kurias jai buvo nurodęs per pokalbį telefonu. Tuomet pareigūnas pasakė, kad ši situacija yra aiški ir nurodė pirmojo automobilio VW GOLF vairuotojui važiuoti, kadangi jo automobilis nebuvo apgadintas ir jis jokių pretenzijų neturėjo. J. M. pasakė pareigūnui A. L., kad pirmasis automobilis iš įvykio vietos negali važiuoti, kadangi reikia tinkamai įforminti eismo įvykį, dėl to, kad susidūrė trys automobiliai, ir į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Taip pat paaiškino, kad pirmam automobiliui nuvažiavus iš įvykio vietos, kils problemų dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovėje dėl jos sūnaus vairuojamo automobilio apgadintos priekinės dalies. Tačiau pareigūnas jos neklausė. Vienas iš jų užrašė pirmojo automobilio vairuotojo duomenis, o jos sūnui M. M. liepė pildyti eismo įvykio deklaraciją (toliau - deklaracija) su trečiojo automobilio vairuotoju ir pasakė, kad draudimo bendrovėje viskas bus gerai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. J. M. nurodė, kad pareigūnai net nesistengė patikrinti, ar visi vairuotojai turi reikiamus dokumentus, taip pat neleido įsitikinti pirmo automobilio VW GOLF vairuotojo blaivumu. Toks pareigūnų elgesys, paliepus pirmojo automobilio vairuotojui važiuoti iš įvykio vietos jai sukėlė abejonių. Kadangi tokioje situacijoje tiek ji, tiek jos sūnus pateko pirmą kartą, manė, kad pareigūnai savo darbą išmano ir užpildė deklaraciją su paskutinio automobilio vairuotoju. Užpildžius deklaraciją J. M. atvyko į Alytaus apskr. VPK. Alytaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo budėtojui (toliau - budėtojas), iškvietus eismo įvykyje buvusį pareigūną, iš jo sužinojo pirmo automobilio VW GOLF vairuotojo duomenis. Kitą darbo dieną nuvykusi į draudimo kompaniją „BTA draudimas", J. M. sužinojo, kad pareigūnai buvo neteisūs, kadangi draudimo kompanijoje buvo paaiškinta, kad nesant trečiojo automobilio, į kurį atsitrenkus buvo apgadinta automobilio MB priekinė dalis, draudimo kompanija žalos neatlygins. Be to, žalos vertintojas paaiškino, kad eismo įvykio kaltininkas yra nurodęs, kad eismo įvykyje dalyvavo trys transporto priemonės. J. M. pavyko išsiaiškinti, kad buvusioje situacijoje pareigūnai privalėjo sudaryti eismo įvykio vietos planą, paimti vairuotojų paaiškinimus, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pareigūnai to neatliko. Be to, Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 232 punkte aiškiai numatyta, kad „deklaracija pildoma tuomet, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą". Be to, pagal patvirtintą deklaracijos formą ji pildoma, jei eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės, kadangi trečios transporto priemonės duomenims surašyti vieta deklaracijoje nenumatyta. J. M. teigė, kad šioje situacijoje pareigūnai pasielgė netinkamai, nesilaikydami teisės aktų nuostatų.

M. M. savo paaiškinime nurodė, kad 2012-11-30, apie 16.30 val. Alytuje, Santaikos g. vairavo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Su juo kartu važiavo keleivė M. Š.. Nuo kalno važiuojant apie 40-50 km/val. greičiu, prieš jį ta pačia kryptimi važiavo automobilis VW GOLF, kuris mėtėsi po važiuojamąją dalį. Artėdamas prie jo M. M. lėtino vairuojamo automobilio greitį. Privažiavus netoli „Ford Vista" aikštelės, joje stovėjęs automobilis signalizavo šviesomis ir priekyje važiavusio VW GOLF vairuotojas staigiai stabdė automobilį. Stabdydamas įjungė kairiojo posūkio signalą, tačiau nesuspėjęs pasukti, sustojo. M. M. tai pastebėjęs taip pat sustojo paskui minėtą automobilį ir iš karto pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio užpakalinę dalį. Nuo minėto smūgio jo automobilis pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusio automobilio VW GOLF užpakalinę dalį. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė MG automobilis. Automobilio MG vairuotojas ėmė kaltinti pirmojo automobilio vairuotoją dėl jo staigaus stabdymo ir per vėlai įjungto kairiojo posūkio signalo. Automobilio VW GOLF vairuotojas iš savo automobilio išlipti neskubėjo, jis išlipo tik kai jie priėjo prie jo automobilio. Tuo metu jis kalbėjo mobiliuoju telefonu. Netrukus į įvykio vietą atvyko jo brolis ir dėl eismo įvykio kaltino M. M.. Jis taip pat kalbėjo mobiliuoju telefonu. M. M. paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį, po to - savo motinai, kadangi nežinojo, ar jo automobilis galės pats važiuoti, ar nereikės techninės pagalbos. Atvykus motinai, netrukus į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Iš jų vieną pažino, tai buvo pareigūnas A. L.. Jam pasiteiravus apie eismo įvykio aplinkybes, M. M. jas nurodė. Nurodžius aplinkybes, pareigūnas A. L. pasakė, kad viskas yra aišku. Jis nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio MG vairuotojo kaltės ir nurodė pildyti dvi deklaracijas - trečiojo automobilio vairuotojui su antrojo automobilio vairuotoju ir trečiojo automobilio vairuotojui su pirmojo automobilio vairuotoju. Nei vienas iš vairuotojų eismo įvykio deklaracijų neturėjo, todėl laukė, kol trečiojo automobilio vairuotojo draugas jas atveš. M. M. motinai nuėjus į savo automobilį pažiūrėti, ar jame nėra deklaracijos blankų, policijos pareigūnai ir automobilis VW GOLF iš įvykio vietos nuvažiavo. Pareigūnai jokių vairuotojų dokumentų netikrino, eismo įvykio schemos nesudarė, eismo įvykio neįformino. Prieš tai vienas iš pareigūnų M. M. nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra aiškus ir užpildžius deklaraciją draudimo kompanija visus nuostolius atlygins. Panašias aplinkybes nurodė ir automobilio MB keleivė M. Š..

E. Č., paaiškinime nurodė, kad 2012-11-30 jis vairavo automobilį VW GOLF, registruotą jo motinos D. Č. vardu. Važiavo Santaikos gatve nuo Likiškėlių Santaikos gatvių sankryžos link Ulonų gatvės. Važiuodamas minėta kryptimi Santaikos gatvėje ruošėsi sukti į kairę, į „Alytaus Vista" automobilių stovėjimo aikštelę. Artėdamas link įsukimo į minėtą aikštelę, ir iki jo likus apie 40-50 metrų atstumui, lėtino vairuojamo automobilio greitį, persirikiavo kairiau prie linijos, skiriančios eismo juostas, rengėsi pasukti į kairę ir iki posūkio likus apie 30-40 metrų įjungė kairiojo posūkio signalą. Kai privažiavo įsukimą į aikštelę, sustojo, kadangi pamatė iš priekio tiesiai atvažiuojantį automobilį, kurį jis privalėjo praleisti. Sustojęs, po keleto sekundžių E. Č. pajuto smūgį į automobilio užpakalinę dalį, todėl jo vairuojamas automobilis pajudėjo į priekį. Suprato, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas, iš paskos važiavęs automobilis, kadangi girdėjo susidūrimo ir automobilio ratų stabdymo garsą. Ar susidūrimo metu buvo vienas smūgis, ar du, tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko akimirksniu ir neprisimena. Iškart po to, jis įjungė savo vairuojamo automobilio avarinę šviesos signalizaciją ir iš automobilio išlipo. Išlipęs pamatė gale automobilio stovinčius 2 apgadintus MB ir MG markės automobilius. Automobilių vairuotojai, kaip suprato, jam pradėjo aiškinti, kad jis kaltas dėl eismo įvykio. Už jo automobilio stovėjo MB, už pastarojo - MG. E. Č. vairuotojams pasakė, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis nekaltas ir, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, galima kviesti policijos pareigūnus. Po to, vienas vairuotojų į įvykio vietą iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su kitų dviejų automobilių vairuotojais, tačiau, ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Suprato, kad lyg aiškinosi eismo įvykio aplinkybes. Po to, kai pareigūnai baigė kalbėti su kitais vairuotojais, vienas jų priėjo prie jo. E. Č. pareigūnui taip pat paaiškino įvykio aplinkybes. Jiems viską išsiaiškinus, dalyvaujant pačiam ir kitiems 2 vairuotojams, taip pat pareigūnams, E. Č. iš jų kalbų suprato, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio MG vairuotojas. Tačiau, ką jie tuo metu tiksliai kalbėjo, jis neprisimena, nes jam tai buvo neaktualu. Po to pareigūnas pasiteiravo, ar jis niekam neturi pretenzijų, nes jo vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas ir E. Č. leido iš eismo įvykio vietos važiuoti. Prieš tai policijos pareigūnai, kai jiems E. Č. pasakojo eismo įvykio aplinkybes, patikrino jo dokumentus. Kiek jis girdėjo, kitiems 2 vairuotojams liepė pildyti deklaracijas, siūlė deklaraciją pildyti ir pačiam E. Č., tačiau pasakius, kad jo automobilis neapgadintas, deklaracijos pildyti neliepė, tik užrašė jo vardą ir pavardę. Ar įvykio vietoje buvę pareigūnai atliko kokius matavimus, E. Č. nematė, tik matė, kaip jie kažką rašė tarnybinėje knygelėje. E. Č. nurodė, kad eismo įvykio metu jis automobiliu važiavo vienas. Po įvykio, kalbant su tuo metu aikštelėje laukusiu draugu, jis apie įvykį nieko jam nepasakojo, todėl suprato, kad susidūrimo momento jis nematė, girdėjo tik automobilių susidūrimo garsą.

R. V. paaiškino, kad 2012-11-30 apie 16.30 val. jis vairavo automobilį MG, važiavo Santaikos gatve, nuo Santaikos-Likiškėlių gatvių sankryžos link Ulonų gatvės. Automobilį vairavo apie 40 km/val. greičiu, tuo metu eismas buvo įtemptas, priekyje jo vairuojamo automobilio važiavo daugiau automobilių. Jam važiuojant ties Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra, priekyje jo važiavo MB markės automobilis, o priekyje - VW GOLF markės automobilis. Pastarasis, nerodydamas jokio posūkio signalo, staigiai stabdė ir suko į kairę pusę, tačiau manevro nepabaigė, kadangi į jo užpakalinę dalį atsitrenkė MB markės automobilis, o į MB užpakalinę dalį savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė jis. Ar MB vairuotojas pirmas atsitrenkė į priekyje važiavusi VW GOLF, ar nuo smūgio, kai į jo užpakalinę dalį atsitrenkė jis savo vairuojamu automobiliu, tiksliai pasakyti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai, per keletą sekundžių. Po susidūrimo jam išlipus iš automobilio, išlipo ir kitų automobilių vairuotojai. Išlipęs girdėjo, kad dėl eismo įvykio nesutarė MB ir VW GOLF vairuotojai, tarp jų pradėjo kilti konfliktas, kadangi po įvykio atvykę automobilio VW GOLF vairuotojo kažkokie pažįstami ar draugai lyg grasino MB automobilio vairuotojui. Dėl to į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai žodžiu išklausė visų vairuotojų paaiškinimų, pasiteiravo, ar yra sužeistų žmonių. Po to jam ir MB automobilio vairuotojui liepė pildyti deklaraciją ir jį patį apkaltino dėl eismo įvykio. Automobilio VW GOLF vairuotojui pareigūnai liepė iš eismo įvykio važiuoti ir neliepė pildyti jokios deklaracijos. R. V. negalėjo paaiškinti, kodėl pareigūnai paleido VW GOLF vairuotoją. Eismo įvykio metu buvo sugadinta MB automobilio priekinė ir užpakalinė dalys, jo vairuojamo automobilio — priekinė dalis, o VW GOLF automobilis buvo neapgadintas. R. V. nurodė, kad pareigūnams esant eismo įvykio vietoje, jie eismo įvykio vietos plano nebraižė, jokių rašytinių paaiškinimų neėmė, tik paaiškino, kaip pildyti deklaraciją.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad, gavus pranešimą apie minėtą eismo įvykį, budėtojo pavedimu į įvykio vietą nuvyko patrulių ekipažas AP-910. Remiantis Alytaus apskr. VPK Viešosios policijos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio 2012-11-30 pajėgų išdėstymo plano kopija, nustatyta, kad patrulių ekipažas „Punia 910" (ekipažą sudarė vyresnysis patrulis A. L., vyresnysis patrulis S. S., studentas M. Š.) patruliavimą vykdė nuo 7.45 val. iki 20.00 val. tarnybiniu automobiliu „Škoda Oktavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)maršrutais „Centras", „Dainava". Vyresnysis patrulis A. L. pasirašytinai supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kad 2012-11-30 apie 16.30 val. tarnybos metu, gavęs budėtojo pavedimą ir nuvykęs į eismo įvykio vietą Alytuje, Santaikos g., kur įvykio dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, nesudarė eismo įvykio vietos schemos, neapžiūrėjo transporto priemonių, neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių, nenustatė eismo įvykio kaltininko ir nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, nepaėmė liudytojų ir kitų, su eismo įvykiu susijusių asmenų rašytinių paaiškinimų, nesurašė tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio vietoje nustatytų įvykio aplinkybių, todėl galbūt pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr.5-V-673, 63 punkto nuostatas. Taip pat tuo metu būdamas paskirtas policijos patrulių vyresniuoju pareigūnu neužtikrino tinkamo policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymo ir galėjo nevykdyti Instrukcijos 3 punkte reglamentuotos sąvokos „Policijos patrulio vyresnysis" reikalavimų.

Vyresnysis patrulis A. L. pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2012-11-30 dirbo ekipaže AP 910 kartu su patruliu S. S. ir policijos mokyklos kursantu M. Š.. Apie 16.40 val. gautas budėtojo pranešimas, kad Alytuje, Santaikos g. įvyko techninis eismo įvykis, kuriame dalyvavo trys transporto priemonės. Nuvykus į įvykio vietą, rado tris automobilius. Jam paklausus, ar nėra sužalotų asmenų, buvo paaiškinta, kad sužalotų asmenų nėra, tik sugadinti du iš trijų automobiliai. Tuomet vyresnysis patrulis A. L. paprašė paaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Automobilio VW GOLF vairuotojas E. Č., aiškindamas įvykio aplinkybes, jam nurodė, kad jis pajuto du smūgius į vairuojamo automobilio užpakalinę dalį. Išlipus iš automobilio, antrojo automobilio MB vairuotojas apšaukė jį, kad dėl eismo įvykio yra kaltas VW GOLF automobilio vairuotojas. Po kiek laiko, išsiaiškinus įvykio aplinkybes, vairuotojai pareiškė, kad jie vieni kitiems pretenzijų neturi ir jiems eismo įvykio kilimo priežastys yra aiškios. Nutarė pildyti deklaracijas, tik nurodė, kad jie eismo įvykyje dalyvauja pirmą kartą ir nežino kaip tinkamai užpildyti deklaracijas, kadangi susidūrė trys automobiliai. Vyresnysis patrulis A. L. paaiškino kaip tinkamai jas pildyti. Pažymėjo, kad dėl pirmojo susidūrimo deklaracijas reikia pildyti pirmojo VW GOLF ir antrojo MB automobilių vairuotojams, o dėl antrojo susidūrimo - antrojo MB ir trečiojo MG automobilių vairuotojams. Pirmojo automobilio vairuotojas pasakė, kad jis nesužalotas, jo automobilis neapgadintas, jam žala nepadaryta ir jis pretenzijų niekam nereiškia. Kartu įvykio vietoje buvusi MB vairuotojo M. M. motina J. M. (buvusio bendradarbio A. M. žmona) su juo pasisveikino ir pasakė, kad M. M. yra jos sūnus ir prašė neįforminti eismo įvykio, kad sūnus nebūtų baustas administracine nuobauda. Pirmo automobilio vairuotojui pakartojus, kad jis jokių pretenzijų neturi, jo automobilis neapgadintas, tuomet pirmojo ir antrojo automobilių vairuotojai nutarė deklaracijų nepildyti. Šiuo atveju jie užsirašė pirmojo, VW GOLF automobilio, vairuotojo duomenis, jeigu vėliau kiltų ginčai dėl eismo Įvykio kaltininko nustatymo ar nenumatytiems atvejams, o antro ir trečio automobilio vairuotojai pildė deklaracijas. Prieš tai kelis kartus A. L. siūlė įforminti eismo įvykį, tačiau vairuotojai atsisakė. Paklausus ar bent vienas iš vairuotojų turi pretenzijų ir ar yra neaiškios įvykio aplinkybės, visi atsakė, kad situacija yra aiški ir A. L. su kolegomis išvyko į maršrutą. Vyresnysis patrulis A. L. nurodė, kad po kelių dienų jam paskambino buvęs bendradarbis A. M. ir grasindamas, pakeltu tonu šaukė, kad atleis iš darbo, jei jis neatlygins už apgadintą MB automobilio priekinę dalį, nes draudimo bendrovė dėl priekinės dalies sugadinimo žalos nealygina. Paminėjo, kad dėl jo veiksmų rašys skundą. Pareigūnas A. L. nurodė, kad šioje situacijoje jis viską atliko tinkamai, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Nurodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys.

Vyresniojo patrulio S. S. pateiktame paaiškinime yra nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir vyresniojo patrulio A. L. paaiškinime.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad 2012-11-30 16.27 val. Alytaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupėje gautas M. M. pranešimas telefonu (įrašo Nr. 172013), kad Alytuje, Santaikos g. įvyko techninis eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys automobiliai ir vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Remiantis Alytaus apskr. VPK radijo ryšio pakalbių įrašais, nustatyta, kad 2012-11-30 16.34 val. Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės pareigūnas patrulių ekipažui AP-910 perdavė informaciją, kad Alytuje, Santaikos g. įvyko techninis eismo įvykis ir vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Nurodė nuvykti į eismo įvykio vietą. 17.09 val. budėtojui pasiteiravus, ar jau yra išaiškintos eismo įvykio aplinkybės, patrulių ekipažo AP-910 pareigūnas informavo, kad aplinkybes išsiaiškino ir vairuotojai užpildys deklaracijas. Remiantis deklaracijos kopija, nustatyta, kad po eismo įvykio buvo užpildyta viena deklaracija. Ją užpildė MB ir MG automobilių vairuotojai. Deklaracijos 13 punkte (eismo įvykio schema susidūrimo metu) yra pažymėtos tik dvi susidūrusios transporto priemonės. Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis nustatyta, kad patrulių ekipažas AP-910 į eismo įvykio vietą atvyko 16.55 val. Patruliai po 15 minučių, t. y. 17.10 val., iš įvykio vietos išvyko.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad eismo įvykio dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl buvo kviesta policija į eismo įvykio vietą. Informacija, kad eismo įvykio dalyviai nesutaria su eismo įvykio aplinkybėmis, vyresniesiems patruliams A. L. ir S. S. buvo suteikta ir tai jiems buvo žinoma.

Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigybės (toliau -Pareigybė), patvirtintos Alytaus apskr. VPK viršininko 2011-10-13 įsakymu Nr. 52-V-203, 7.4 p. numato, kad „šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo eismo priežiūrą"; Pareigybės 7.5 p. - „pagal kompetenciją įformina eismo įvykius".

Atsižvelgiant į patrulio pareigybės aprašyme numatytas veiklos funkcijas, vyresnieji patruliai A. L. ir S. S. turi teisę įforminti eismo įvykius.

Aptariamoje situacijoje pareigūnai A. L. ir S. S., žinodami, kad dalyviai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, ir atvykę į eismo įvykio vietą turėjo galimybę ir pareigą veikti pagal Instrukcijos 63 punkte nustatytus reikalavimus. Šioje situacijoje jokie eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų norai ir prašymai negalėjo turėti jokios įtakos pareigūnams eismo įvykio vietoje elgtis tinkamai, kaip numato aukščiau komentuojamų teisės aktų nuostatos.

Pažymėtina, kad minėtų pareigūnų Pareigybės aprašymo 6.3, 6.5 punktuose numatytas vienas iš reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui būti susipažinusiam ir gerai išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius policijos veiklą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad vyresnieji patruliai A. L. ir S. S. privalėjo išmanyti su tarnyba susijusius teisės aktus ir jais vadovautis.

Apklausus eismo įvykyje dalyvavusius vairuotojus, buvo nustatyta, kad kiekvienas jų eismo įvykio aplinkybes aiškina skirtingai, todėl teigti, kad pareigūnai eismo įvykio vietoje iki galo ir visapusiškai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, nėra pagrindo. Šioje situacijoje pareigūnai turėjo visas objektyvias aplinkybes tinkamai vykdyti savo pareigas, tačiau jie to neatliko.

Vertinant vyresniojo patrulio A. L. veiksmus (neveikimą) šiuo teisės taikymo požiūriu konstatuotina, kad nagrinėjamoje situacijoje pareigūnas, žinodamas, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (dėl to buvo kviesta policija), būdamas paskirtas policijos patrulių vyresniuoju pareigūnu, kurio pareiga yra užtikrinti tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą, turėjo galimybę ir privalėjo elgtis taip, kaip reikalauja Instrukcijos 63 punkto nuostatos, kadangi tuo metu nebuvo susiklosčiusių faktinių aplinkybių, dėl kurių vyresnysis patrulis A. L. būtų negalėjęs tinkamai įforminti eismo įvykį. Šių duomenų pakanka, siekiant nustatyti, kad vyresnysis patrulis A. L., atvykęs į eismo įvykio vietą, turėjo objektyvių galimybių savo pareigas atlikti tinkamai (įforminti eismo įvykį, kaip numato Instrukcijos nuostatos), tačiau dėl aplaidumo jis savo pareigų tinkamai neatliko.

Esant tokioms aplinkybėms, vyresniojo patrulio A. L. veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir yra pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kontekste A. L. aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas nesietinas su ne nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, jo nurodytos priežastys nepateisina jo veiksmų (b.l. 29-35).

Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-03-28 įsakymas Nr. 52-TE-144, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir remiantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-03-01 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-52-6-IS-8 (toliau- Tarnybinio patikrinimo išvada), yra teisėtas ir pagrįstas, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas), kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2012- 11 -01). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013- 01- 30 iki 2013- 05- 01) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio straipsnio 2 dalis sako, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 3¹ straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 30 straipsnis, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 38¹ straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Statuto 2 straipsnio 6 dalyje. Tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012-06-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo ar aplaidumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Taisyklių 13 p.).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra bei ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra Taisyklių 4 punkte įtvirtintas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio tikslas išaiškinti visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis. Atliekantis tyrimą subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Taisyklių 13 punkte nurodyti būtini reikalavimai, keliami tyrimo išvados turiniui. Nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas, nurodoma jo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Taisyklių 13 p.).

Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuris apsprendžia konkretaus tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir pan., bei apibrėžia ribas ir apimtį kaltinimo nuo kurio valstybės pareigūnas gali gintis. Kaip jau buvo minėta, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tokiu būdu, darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520–971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-03-28 įsakymo Nr. 52-TE-144 1 punktas yra grindžiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-03-01 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-6-IS-8, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau- Instrukcija), 63 punkto nuostatas.

Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio pareigybės (toliau -Pareigybė), patvirtintos Alytaus apskr. VPK viršininko 2011-10-13 įsakymu Nr. 52-V-203, 7.4 punktas numato, kad patrulio pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo eismo priežiūrą, o Pareigybės 7.5 punktas sako, kad pagal kompetenciją patrulis įformina eismo įvykius (b.l.73).

Instrukcijos 63 punkte numatyta, jog atvykęs į eismo įvykio vietą, policijos patrulis privalo: <...> 63.2. nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užsirašyti jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ar elektroninio pašto adresus; patikrinti, ar eismo įvykyje dalyvaujančios transporto priemonės nėra ieškomos; <...> 63.4. sudaryti eismo įvykio vietos schemą (mastelis 1 su 200). Jei įvykio vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštyje gali pasirašyti ir liudytojai. Atvykus į policijos įstaigą, pagal juodraštį nubraižoma schema, kurią pasirašo schemą sudaręs pareigūnas ir eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštis pridedamas prie eismo įvykio medžiagos; 63.5. apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir aprašyti jų apgadinimus; 63.6. išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininką (-us) ir surašyti jam (jiems) administracinio teisės pažeidimo protokolą (-us); 63.7. surašyti tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodyti eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes; 63.8. jei dėl eismo įvykio sudėtingumo be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir dėl kurio iš eismo dalyvių kaltės įvyko eismo įvykis, įpareigoti eismo dalyvius nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą, kurioje bus atliekamas eismo įvykio tyrimas; <...>.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau- KET) (akto redakcija galiojusi nuo 2012-11-01 iki 2013-01-01), 232 punktas numato, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta Išvada atitinka Taisyklių 13 punkte įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo A. L. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai, visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Taisyklių 13 punkte įtvirtintas aplinkybes.

Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą pripažintina, jog teisės aktuose detaliai numatyti policijos patrulio privalomi atlikti veiksmai atvykus į eismo įvykio vietą. Jokių išimčių teisės aktai nenumato. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog egzistuoja teisės aktų spraga, nes nėra reglamentuota kaip turi elgtis policijos pareigūnas tuomet, jei eismo įvykio dalyviams iškvietus policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą, vairuotojai, išsiaiškinę eismo įvykio aplinkybes, susitaria užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Minėta, kad Instrukcijos 63 punkte aiškiai nurodyti policijos patrulio veiksmai. Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tinkamai nustatytą pažeidimą- už Instrukcijos 63 punkte numatytų pareigų nevykdymą (objektas), kuris konkretizuoja Pareigybės 7.5 punktą.

Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiškė tuo, kad 2012-11-30, 16.34 val. jam gavus iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės pareigūno informaciją, kad Alytuje, Santaikos g. įvyko techninis eismo įvykis ir vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, nuvykus į įvykio vietą jis neatliko Instrukcijos 63 punkte numatytų pareigų ir tai patvirtina pirminiai tiesioginiai įrodymai- Alytaus apskr. VPK radijo ryšio pokalbių garso įrašas (2012-11-30, 16.27 val. budėtojų grupėje buvo gautas M. M. pranešimas, kad Alytuje, Santaikos g. įvyko techninis eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys automobiliai ir vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, t. y. M. M. paskambinęs į policijos budėtojų dalį prašo, kad atvyktų policija, nes yra susidūrusios trys transporto priemonės ir dėl eismo įvykio aplinkybių vairuotojai nesutaria) (b.l. 25,42). Minėtas pranešimas 16.34 val. buvo perduotas patrulių ekipažui AP-910. 17.09 val. budėtojui pasiteiravus ar jau nuvyko ekipažas, jam buvo pranešta, jog eismo įvykio aplinkybes išsiaiškino ir vairuotojai nutarė užpildyti deklaracijas. Pareigūnai į įvykio vietą nuvyko 16.55 val., o jau 17.10 iš įvykio vietos išvyko.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Pareigūnas, gavęs pranešimą apie techninį eismo įvykį ir apie tai, jog dėl eismo įvykio aplinkybių vairuotojai nesutaria, atvykęs į įvykio vietą turėjo vadovautis Instrukcijos 63 punktu ir nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, paimti rašytinius paaiškinimus ir t.t. Pareigūnui neįvykdžius šios pareigos, vienam iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nebuvo atlyginta žala dėl sugadintos transporto priemonės ir tik Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams pašalinus prieštaravimus bei atlikus papildomus veiksmus buvo išspręstas žalos atlyginimo klausimas. Tai įrodo, jog vairuotojai nebuvo galutinai sutarę dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl pareigūnai turėjo vadovautis Instrukcijos 63 punktu.

Tarnybinio pažeidimo subjektyvūs požymiai- tai pareigūno kaltė. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu (dėl nerūpestingumo, aplaidumo). Pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs dėl aplaidumo. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio tyrimo išvadoje visiškai nevertintas jo kaltės klausimas, o tarnybinė nuobauda buvo paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų- kaltės. Pareiškėjo argumentai atmestini, o teismas konstatuoja, kad kaltės forma yra atskleista ir nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje. Išvadoje nurodyta, jog pareigūno A. L. kaltė pasireiškė tuo, kad jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą tarnybinę veiklą, reikalavimus, tačiau dėl aplaidumo jų nesilaikė.

Pripažintina, jog pareigūnai buvo iškviesti į eismo įvykį, kuriame buvo susidūrę trys transporto priemonės, dėl to, jog vairuotojai nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, privalėjo vadovautis Instrukcijos 63 punkto reikalavimais ir atlikti jame nurodytus veiksmus. Pareiškėjas nurodo, jog dėl eismo įvykio aplinkybių buvo susitarta ir vairuotojai nutarė užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Tačiau atliekant tarnybinį patikrinimą ir apklausus vairuotojus matyti, jog eismo įvykio aplinkybes vairuotojai vertina skirtingai ir dėl jų nesutaria. Be to, KET 232 punkte aiškiai nurodyta, jog eismo įvykio deklaracija pildoma jei eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Šiuo atveju eismo dalyviai dėl įvykio aplinkybių nesutarė, todėl kvietė policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą. Taigi pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą juos kvietusių eismo įvykio dalyvių pranešimo pagrindu, privalėjo atlikti jiems Instrukcijos 63 punkte numatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl aplaidumo, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėjas nenurodė (b.l.53,54). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas nurodo, jog buvo pažeistas Taisyklių 3 punktas, kuris numato, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo informacijos apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimo, tačiau pareiškėjo argumentai atmestini. Taisyklių 3 punkte numatyta, jog gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Nustatyta, jog J. M. 2012-12-04 Alytaus apskr. VPK viršininkui pateikė skundą dėl netinkamų policijos pareigūnų veiksmų eismo įvykio vietoje (b.l.37,38). Alytaus apskr. VPK Vidaus tyrimo grupės vyriausioji tyrėja S. S., patikslinusi skundą, 2013-02-01 tarnybiniu pranešimu Nr. 52-PR5-170 kreipėsi į Alytaus apskr. VPK viršininką dėl netinkamų pareigūnų veiksmų eismo įvykio vietoje, t. y. nagrinėjamu atveju patikslino skundo duomenų objektyvumą, kuris buvo pagrindu pripažinti skunde nurodytus duomenis oficialia informacija, o Alytaus apskr. VPK viršininkas 2013-02-04 pavedė tyrėjai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Todėl konstatuotina, jog tik gavus oficialią informaciją apie pareigūnų netinkamą pareigų atlikimą Alytaus apskr. viršininkas 2013-02-04 rezoliucija pavedė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą (b.l. 36, 37,68), taigi Taisyklių 3 punktas nebuvo pažeistas.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Taisyklių nuostatas, todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-03-28 įsakymo Nr. 52-TE-144 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė