Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2735-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-03
Bylos Nr.
1-2735-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00043-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
G. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2735-716/2018Proceso Nr. 1-02-6-00043-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.18.8.1.; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., ištekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. apgaulingai tvarkė E. K. – M. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, ji laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. eidama E. K. – M. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Trakai) vyriausiosios buhalterės pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdama to paties įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, (nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. įst. Nr.XI-1988 redakcija) „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“; to paties straipsnio 4 dalies nuostatą – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinių operacijų arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., tyčia, suvokdama, kad jos veiksmais bus sutrukdyta nustatyti realius įmonės ūkinės ir komercinės veiklos rezultatus, žinodama, kad E. K. – M. 83 (aštuoniasdešimt trims) įmonės darbuotojams: A. S. ( buvusi pavardė – L.), A. M. (buvusi pavardė – K.), A. L., B. P. – M., G. M., G. D., G. K., I. J. O., J. O., J. R., J. B., J. S., L. M., M. L., M. P., N. B., N. S., O. R., O. A., O. G. – N., R. Z., O. P. – L., Z. M., Ž. B., M. K., D. M. – Z., D. M. (buvusi pavardė – B.), E. K., Ž. M., G. S. (buvusi pavardė – B.), L. M., D. K., B. R., I. M., M. U., A. S., J. T. (buvusi pavardė – G.), B. Z., V. (A.) M., O. B., J. P., M. P. (buvusi pavardė – P.), K. B., E. J., R. K., A. T. (buvusi pavardė – T.), J. V., N. A., A. N. (buvusi pavardė – V.), J. J., J. S., J. R., R. D., V. M.-O., Č. B., V. A., R. R., R. S., I. Š., K. B., S. S., J. K., T. T., G. P., L. R. A., D. P., S. B., N. J., I. V., M. R., R. P., G. V., V. K., M. V., R. B., V. B., L. T., M. Š., V. M., J. M., J. Š., V. V., A. M. išmokėjo dalį su darbo santykiais susijusių išmokų, vykdydama asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nurodymus, šių su darbo santykiais susijusių išmokų priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistravo Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko tyčia neapskaičiavo ir nedeklaravo 381 441, 81 Eur mokesčių, iš jų: 103 843, 24 Eur nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 276 492, 32 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 106, 25 Eur įmokų į garantinį fondą.

Be to, ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas: II dalies 3 punkto „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <…>“; II dalies 4 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>“; III dalies 16 punkto „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, žinodama, kad E. K. – M. individuali įmonė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. grynais pinigais gavo 496 904, 59 Eur pardavimo pajamų už parduotas prekes (gintaro, lino, aukso, sidabro gaminius) prekybos taškuose Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei, kad šiems pinigams neišrašyti kasos pajamų orderiai, vykdydama asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nurodymus, neužpajamavo jų Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neapskaičiavo ir nedeklaravo pelno mokesčio.

Tokiu būdu G. K., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., tyčia, vykdydama asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, nurodymus, individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių ūkinių - finansinių operacijų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti E. K. – M. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.

Tyrimo metu G. K. parodė, kad jai žinoma E. K. M. individuali įmonė. Sužinojo, kai įsidarbino šioje įmonėje 2008 m. kovo mėn. Nuo įsidarbinimo iki 2015 m. balandžio 29 d., t. y. kai išėjo iš šios įmonės. Įmonės vadovė visą šį laikotarpį buvo E. K. M. Įmonės veikla – mažmeninė prekyba gintaro, lino dirbiniais bei aukso ir sidabro dirbiniais. Jos pareigos buvo vyriausioji buhalterė. Prieš ją šiose pareigose dirbo T. B.. Kai ji pradėjo dirbti, jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėliau persikėlė į kitas patalpas - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš darbo išėjo parašiusi prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant. Įmonės vadovė liepė jai tokį prašymą parašyti ir išeiti iš darbo, nes ji nesutiko toliau vykdyti jos neteisėtų nurodymų. Nurodymai buvo atlyginimo mokėjimas vokeliuose, t. y. dalies darbo užmokesčio mokėjimas neoficialiai, pinigų išgryninimas per nesamus ir esamus tiekėjus, nurodymai nemušti gaunamų pinigų į kasą. Per šį laikotarpį įmonė vienu metu turėdavo apie 50 darbuotojų. Įmonė turėjo apie vienuolika parduotuvių. Įmonė turėjo parduotuvę ir Latvijoje, Rygoje, tačiau ji vedė įmonės banką ir parengdavo išsiųstų prekių Invoice. Įmonė turėjo toliau vardijamas parduotuves: pirmoji buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šią parduotuvę vadino „(duomenys neskelbtini)“ ir žymėdavo „P7“, šioje parduotuvėje dirbo apie penkias darbuotojas, vedėjos buvo I. O., L. M., M. P.. Antroji buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šią parduotuvę vadino (duomenys neskelbtini), ją dokumentuose žymėjo taip arba D6, vedėjos buvo V. L., vėliau - A. L., šią parduotuvę galbūt 2013 metais uždarė. Trečioji parduotuvė buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją vadino „(duomenys neskelbtini)“ žymėjo „D10“, ten dirbo apie 5 darbuotojas, vedėjos buvo O. A., vėliau - Z. M.. Ketvirtoji parduotuvė buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji buvo atidaryta apie 2011 metus, ji buvo vadinama „(duomenys neskelbtini)“, o žymima buvo „P10 Linas“, ten buvo apie 3 darbuotojas, vedėjos buvo M. U., vėliau - I. M.. Kita parduotuvė buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji buvo vadinama „(duomenys neskelbtini)“, žymėjo „P10 sidabras“, joje dirbo apie 3 darbuotojas, vedėjos buvo J. G., vėliau vedėja tapo A. T.. Dar kita parduotuvė buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją vadino „(duomenys neskelbtini)“, žymėjo dokumentuose „D5“, šioje parduotuvėje buvo apie 3 darbuotojas, vedėja M. L., vėliau vedėja tapo O. R., ši parduotuvė 2013 - 2014 metais buvo uždaryta. Taip pat įmonė turėjo parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją vadino „(duomenys neskelbtini) audiniai“, žymėjo „ST3A“, šioje parduotuvėje dirbo apie 3 darbuotojas, vedėja buvo Ž. B.. Kita parduotuvė buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją vadino „(duomenys neskelbtini) tekstilė“, žymėjo „ST3T“, joje dirbo apie 3 darbuotojas, vedėja buvo R. R., vėliau ji išėjo į dekretą ir vietoj jos vedėja tapo B. R., dar vėliau vedėja paskirta buvo kita darbuotoja, tačiau jos vardo ir pavardės neprisimena, dar po jos vedėja buvo O. R., dar vėliau - E. K.. Kita parduotuvė buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją vadino „(duomenys neskelbtini)“, dokumentuose žymėjo „D11“, darbuotojų skaičius buvo apie 5, vedėja buvo A. K., po jos vedėja tapo G. S., kol G. S. buvo dekrete vedėja buvo D. B. iki kol G. grįžo į darbą. Taip pat dar buvo parduotuvė adresu Aušros Vartų gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso neprisimena. Ši parduotuvė buvo jau atidaryta jai pradėjus dirbti šioje įmonėje, tačiau maždaug po pusmečio ji buvo uždaryta. Vedėja šioje parduotuvėje buvo Ž., vardo neprisimena. J. M. šioje parduotuvėje buvo pardavėja. Įmonė taip pat turėjo parduotuvę Trakuose. Šios parduotuvės adresas buvo (duomenys neskelbtini), Trakai. Šios parduotuvės darbuotojams ji neoficialaus darbo užmokesčio neskaičiavo, tai negali pasakyti, kaip ji buvo vadinama ir žymima, ji apskaičiuodavo tik oficialų darbo užmokestį, t. y. minimumą, ir surinkdavo parašus dėl oficialaus darbo užmokesčio. Šioje parduotuvėje dirbo 2 - 3 darbuotojos ir buhalterė I. O.. Darbo užmokestį darbuotojams skaičiuodavo ji (G. K.). Kai ji atėjo į šį darbą, ši darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema jau buvo, t. y. buvo skaičiuojamas oficialus ir neoficialus atlyginimas. 2 - 3 mėnesius nuo darbo pradžios ji skaičiuodavo darbo užmokestį kartu su įmonės savininke E. ir buvusia buhaltere T., t. y. mokėsi šios sistemos. Kai ji atėjo į darbą, parduotuvių pardavėjos buvo „apiformintos“ pusę etato, nors jos realiai dirbdavo pilną etatą. Įmonė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo raštus dėl atvykimo. Tai buvo du kartus. Įmonės vadovė E. nurodė vykti jai (G. K.) ir viską paaiškinti. VMI išsikvietė dėl mažų atlyginimų, ji pažadėjo VMI specialistams padidinti atlyginimus. Po abiejų apsilankymų VMI ji prašė E. padidinti atlyginimus ir kai kurioms pardavėjoms buvo pradėtas rodyti pilnas etatas ir oficialiai mokamas minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema buvo tokia, kad oficialus darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas kaip minimalus darbo užmokestis atitinkamai už pusę ar pilną etatą ir nuo jo sumokami mokesčiai Sodrai. Realiai darbuotojoms išmokamas darbo užmokestis, t. y. oficialus ir neoficialus, buvo įmonės vadovės E. kiekvienai darbuotojai nustatytas darbo užmokestis ir neoficialus priedas už apyvartą. Nurodytas darbo užmokestis be priedo svyravo maždaug nuo 1000 - 1500 litų. Apyvarta buvo laikoma pajamų suma, atitinkamą mėnesį gauta parduotuvėje, kurioje darbuotoja dirbo, įskaitant įmuštas ir neįmuštas pajamas į kasą. Pardavėjoms buvo mokamas 0,5 proc. neoficialus priedas nuo apyvartos, o vedėjoms buvo mokamas 0,7 proc. neoficialus priedas nuo apyvartos. Vedėjai Ž. B. buvo mokamas 1 proc. neoficialus priedas nuo apyvartos prie atlyginimo. Visus šiuos neoficialius priedus ir jų dydį nustatydavo įmonės savininkė E. Vasaros laikotarpiu parduotuvių darbo laikas buvo ilgesnis viena valanda kiekvieną dieną, todėl ilgiau dirbančioms darbuotojoms buvo mokamas neoficialus 200 Lt priedas. „(duomenys neskelbtini)“ vasaros laikotarpiu ilgiau nedirbdavo ir šios parduotuvės darbuotojos 200 Lt priedo niekad negaudavo. Šis priedas taip pat buvo išmokamas neoficialiai. Avansas oficialiai nebuvo mokamas, tačiau neoficialiai avansas buvo išmokamas, jeigu to norėdavo pardavėjos. Ji surinkdavo parašus dėl oficialaus darbo užmokesčio. Darbo grafikus kiekvienos parduotuvės darbuotojos pačios užpildydavo, taip pat jos užpildydavo lapus apie parduotuvės gautą apyvartą, t. y. pajamas. Tokius lapus jos pateikdavo užpildytus du egzempliorius jai (G. K.). Vienas jų buvo su neįmuštomis pajamomis, o kitame neįmuštos pajamos nebuvo rodomos, t. y. tokio stulpelio lape esančioje lentelėje nebuvo. Prie jos pareiškimo pateiktuose A4 formato lapuose, kuriuose yra lentelės, kurios antrame stulpelyje nurodoma „bendra apyvarta“, 3-iame nurodoma „M“, ketvirtame nurodoma „N“, penktame stulpelyje nurodoma „K“, šeštajame stulpelyje nurodoma „I“, septintas stulpelis be pavadinimo. Čia „M“ reiškia gautos pajamos ir įmuštos į kasą, „N“ reiškia gautas pajamas ir neįmuštas į kasą, „K“ reiškia gautas pajamas, kai atsiskaityta buvo kortele, „I“ - reiškia inkasuota, t. y. išimti pinigai iš kasos, pvz. atlyginimų išsimokėjimui, arba G. M. pasiimdavo. G. M., jos pateiktuose dokumentuose įvardijama „G.“, dirbo su kompiuteriu, darydavo prekių BAR kodus. Jai (G. K.) atlyginimą išmokėdavo G. M.. Ji bendrą darbo užmokestį gaudavo 5000 Lt, kiek jai yra žinoma, G. M. taip pat gaudavo 5000 Lt. Kai ji pradėjo dirbti, gaudavo „ant popieriaus“ 1500 Lt, t.y. neatskaičius mokesčių, plius 3500 litų neoficialaus darbo užmokesčio (viso 5000 litų). Palaipsniui darbo užmokestis, mokėtas jai ir G. bei kitoms darbuotojoms, kilo. Ji oficialų darbo užmokestį gaudavo bankiniu pavedimu, o neoficialų skirtumą gaudavo iš G. M.. Prie pareiškimo pateiktuose dokumentuose yra tik parduotuvių darbuotojams, t. y. pardavėjoms ir vedėjoms apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokesčiai. Apie jai, G. ir kitiems darbuotojams apskaičiuotą neoficialų darbo užmokestį tokios neoficialios buhalterijos originalų ji neturi, nes šie dokumentai buvo laikomi pas G. M.. Turėtas kopijas ji pateikė prie 2015 m. spalio 27 d. pareiškimo. Lapus apie apyvartas, darbo grafikus ir išimtus pinigus iš kasos jai pateikdavo parduotuvių vedėjos. Pagal minėtą sistemą ji suskaičiuodavo joms bendrą darbo užmokestį, kuris apimdavo ir oficialų, ir neoficialų darbo užmokesčius, ir įrašydavo kiekvienos pardavėjos gautiną darbo užmokestį į darbo grafiko lentelę, tada šį lapą su įrašytais darbo užmokesčiais ir kitus dar neužpildytus lapus ji paduodavo kiekvienos parduotuvės vedėjoms. Neskaičiavo ir nemokėjo bendro darbo užmokesčio tik Trakų parduotuvės darbuotojoms, joms apskaičiuodavo tik oficialų darbo užmokestį. Parduotuvių vedėjos pačios iš kasos išsimokėdavo darbo užmokesčius ir jos išmokėdavo tos parduotuvės pardavėjoms. Jos pinigus išsimokėdavo iš pinigų, esančių kasoje. Gaunant atitinkamą pinigų sumą kaip darbo užmokestį, jos pasirašydavo lapuose, kuriuos ji pateikė. Pardavėjoms ir vedėjoms buvo mokamas darbo užmokestis tik grynais. Ji (G. K.), G. M., R. K., Ž. B. gaudavo oficialius atlyginimus pavedimu, o skirtumą gaudavo grynais. Po to, kai darbo užmokesčiai buvo išmokėti, visi darbo grafikai ir kiti dokumentai su įrašytomis oficialiomis ir neoficialiomis apyvartomis, t. y. tie, kuriuos ji pateikė prie pareiškimo, likdavo pas ją buhalterijoje. Šiuos dokumentus ji pasiėmė išeidama iš darbo, kai įvyko konfliktas tarp jos ir įmonės vadovės Editos (b. l. 187 - 190).

Liudytoja apklausta O. P. parodė, kad jai yra žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie šią įmonę sužinojo, kai įsidarbino maždaug 2008 metais. Įmonės vadovė buvo E. K. – M.. Dokumentus dėl jos įdarbinimo tvarkė vadovė E. ir buhalterė G., pavardės neatsimena, jei neklysta pavardė iš K raidės. Įmonės veikla buvo gintaro, lino prekyba. Kiek įmonė turėjo tuo metu parduotuvių, tiksliai pasakyti negali, tačiau apie 5 - 7 parduotuves. Įmonė parduotuves turėjo šiais adresais: (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Stiklių gatvėje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o kitų parduotuvių adresų neprisimena. Nurodė, kad Trakuose taip pat yra parduotuvė. Jokių parduotuvių trumpinių, kaip jos žymimos, ji nežino. Ji šioje įmonėje dirbo nuo 2008 iki 2011 m. Jos pareigos buvo pardavėja -konsultantė. Dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su ja kartu dirbo Z., pavardės neprisimena, D., pavardės neprisimena, O. A., J., neatsimena. Vienu metu dirbo keturios toje parduotuvėje, pamainomis slenkančiu grafiku. Parduotuvės vadybininkė, t. y. kaip ir vyriausia buvo O. A.. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais. Atlyginimas buvo mokamas du kartus, t. y. buvo mokamas ir avansas, jeigu avanso buvo prašoma. Pinigus išmokėdavo vadybininkė O. A.. Liudytoja parodė, kad visada pasirašydavo, kai gaudavo atlyginimą, tačiau ant kokio dokumento, nepamena. Kiek atsimena, ant lapo būdavo užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau apie tai, kas tame lape buvo parašyta, nieko pasakyti negali. Atlyginimo dydis buvo lygus minimumui, gal apie 1000 Lt per mėn., t. y. jau su avansu. Visas jai išmokamas atlyginimas buvo oficialus. Ar gaudavo lapelį apie tai, kiek jai priskaičiuota darbo užmokesčio ir kiek nuo jo sumokėta mokesčių, neprisimena. Darbo grafiką pildydavo O. A., tačiau jį visos derindavosi. Užpildytą darbo grafiką O. nešdavo buhalterei. Kitoje šios įmonės parduotuvėje ji nedirbo, todėl kitų parduotuvių vadybininkių vardų pavardžių nežino (b. l. 69 - 70).

Liudytoja apklausta O. A. parodė, kad jai yra žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie šią įmonė sužinojo besidarbinant. Joje dirbo maždaug nuo 1999 m. iki 2013 m. Jei gerai pamena, tai pradžioje buvo įdarbinta puse etato. Įmonės vadovė E. K. M.. Įmonės veikla - prekyba ir gamyba gintaro ir lino dirbiniais. Kiek įmonė turėjo darbuotojų, nežino. Tuo laikotarpiu, kai ji dirbo, įmonė turėjo apie 10 parduotuvių. Kai ji pradėjo dirbti, dirbo Trakuose, Karaimų gatvėje. Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su ja kartu parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbo Z. M., O. P., D. Z., V., J., jų pavardžių neprisimena. Parduotuvė, kurioje ji dirbo buvo vadinama „(duomenys neskelbtini)“ ir „D10“. Parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vedėja buvo ji. Jos pareigos nuo kitų tos parduotuvės darbuotojų skyrėsi tuo, kad ji paskirstydavo darbus, darydavo užsakymus, organizuodavo darbo grafiko sudarymą, kadangi derindavo jį visos kartu. Ji taip pat bendravo su buhaltere G. K., kuri mėnesio pradžioje jai pateikdavo juodą aplankėlį, kuriame buvo 4A formato lapai. Šie lapai buvo du vienetai 4A formato lapų su lentele, kurios stulpelių pavadinimai „Bendra apyvarta“, „M“, „N“, „K“, „I“, vienas vienetas A4 formato lapas, kuriame būdavo lentelė su stulpeliais spausdintais pavadinimais „Data“, „Kas išdavė Vardas Pavardė“, „Kas priėmė“, „Suma“, „Parašas", A4 formato lapas, kuriame buvo pildomas darbo grafikas. Ji šiuos lapus pildydavo, išskyrus darbo grafike esančius langelius, kuriame buvo įrašomas darbo užmokestis, jį skaičiuodavo buhalterė G. K., t. y. langelius po spausdintais užrašais „Paimtas avansas“, „Atlyginimas“, „Atlyginimo likutis“ ties kiekviena darbuotoja. Nurodė, kad lape, kuriame buvo lentelė su stulpelių pavadinimais „Bendra apyvarta“, „M“, „N“, „K“, „I“, stulpelyje pavadintame „M“ E. nurodymu rašė kiekvienos dienos parduotuvės gautas pajamas, kurios buvo įmuštos į kasą, stulpelyje pavadintame „N“ E. nurodymu rašė kiekvienos dienos parduotuvės gautas pajamas, kurios nebuvo įmuštos į kasą; stulpelyje pavadintame „K“ rašė E. nurodymu kiekvienos dienos parduotuvės gautas pajamas kredito kortele, t. y. kai už prekes pirkėjas atsiskaitydavo mokėjimo kortele; stulpelyje pavadintame „I“ rašė E. nurodymu kiekvienos dienos iš parduotuvės kasos išimtus pinigus. Išimami buvo atlyginimams, taip pat, kai rinkdavo pinigus paimdavo G. M., buhalterė arba įmonės vadovė E.. A4 formato lapo, kuriame būdavo lentelė su stulpeliais spausdintais pavadinimais „Data“, „Kas išdavė Vardas Pavardė“, „Kas priėmė“, „Suma“, „Parašas", stulpelyje „Data“ buvo įrašoma pinigų iš kasos paėmimo data, „Kas išdavė Vardas Pavardė“ buvo įrašomas asmuo, kuris paėmė iš kasos grynuosius pinigus ir perdavė asmeniui įrašytam langelyje „Kas priėmė“. Stulpelyje „Suma“ buvo įrašoma suma, išimta iš kasos ir sekančiame stulpelyje „Parašas“ pasirašydavo asmuo, gavęs pinigus iš kasos. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, užpildytus minėtus lapus, ji atiduodavo buhalterei. Darbo užmokestis buvo mokamas tik grynais pinigais. Darbuotojams darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterė G. K., o jai kokiu būdu skaičiuoti pasakydavo įmonės vadovė E.. Kokia darbo užmokesčio formulė ir apskaičiavimo sistema, liudytoja nežino. Liudytoja parodė, kad ji žinojo, kad jai bus mokamas kažkoks minimalus fiksuotas atlyginimas ir priedai, tačiau neprisimena, koks buvo fiksuotas ir nuo ko priklausė priedai, ji mano, kad priedas priklausė nuo apyvartos. Buvo kažkoks priedas prie atlyginimo už ilgesnį darbo laiką vasarą, tačiau koks neprisimena. Nuo jos buvo slepiama, kiek uždirba kitose parduotuvėse dirbančios vedėjos ir pardavėjos. Ar jai buvo mokamas visas oficialus darbo užmokestis, ji niekada negalvojo apie tai, nes niekur kitur nepasirašinėdavo ir nesidomėjo, kiek ir nuo kokios darbo užmokesčio sumos buvo mokami mokesčiai Sodrai. Ji pasirašydavo tik paėmusi pinigus iš kasos kaip sau darbo užmokestį. Dažniausiai parduotuvės, kurios vedėja ji buvo, pinigus iš kasos išimdavo ir kitų pardavėjų avansą ar darbo užmokestį ir dalimis paduodavo, taip pat paduodavo joms pasirašyti lape, kuriame buvo lentelė su stulpeliais spausdintais pavadinimais „Data“, „Kas išdavė Vardas Pavardė“, „Kas priėmė“, „Suma“, „Parašas", kurį ji gaudavo iš buhalterės ir kuriame buvo visi atlyginimų išmokėjimai fiksuojami. Būdavo, kad buhalterė pateikdavo kelis lapus pasirašyti, bet niekada nesigilino, nes žinojo, kad jos domėjimasis jai pateiktų lapų turiniu bus kaip įžeidimas įmonės vadovei E.. Buvo normalu, kad jai buvo duodami lapai pasirašyti, kadangi ji dirbo ir su tiekėjais. Liudytoja parodė, kad išėjo iš darbo, kadangi įmonės vadovė E. pasikvietė ją ir paprašė parašyti prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant ir išeiti iš darbo. Iš darbo ji buvo atleista tą pačią dieną (b. l. 72 - 73).

Liudytoja apklausta I. S. parodė, kad jai žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie šią įmonę sužinojo, kai pradėjo šioje įmonėje dirbti. Tai buvo maždaug 2002 - 2003 metais. Pradėjo dirbti pardavėja. Atsakinga už parduotuvę ji tapo maždaug po 4 - 5 metų, t. y. apie 2006 - 2008 m. Įmonės vadovė visą laikotarpį buvo E. K. M.. Įmonės veikla buvo lino, gintaro ir juvelyrinių dirbinių pardavimas. Kiek jai yra žinoma, kiekvienoje parduotuvėje dirbo po 3 - 4 darbuotojus, o parduotuvių turėjo apie 10 - 12. Taip pat dar buvo siuvėjos, kurios dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trečiame aukšte. Siuvėjos buvo maždaug 4 - 6 darbuotojos ir 2 lygintojos. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009 m. ji buvo atsakinga už šią parduotuvę. Jos pareigos nuo kitų skyrėsi tuo, kad jai reikėjo užpildyti kasos čekių ataskaitas ir mėnesio pabaigoje jas reikėjo pateikti buhalterei G., pavardės neprisimena, A4 formato lapą su lentele, kuriame buvo įrašyta to mėnesio kiekvienos dienos suprekiautos sumos: kiek sumokėta kortele, kiek grynais buvo mušta į kasą, kiek buvo gauta „juodais“ pinigais. Viršuje ant šio lapo pardavėjos užrašydavo likutį oficialių ir „juodų“ pinigų, t. y. kiek realiai mėnesio paskutinei dienai buvo pinigų. Liudytoja parodė, kad šiame lape buvo lentelė, kurią iš pradžių ji braižė ranka, vėliau pildė atspausdintą, šios lentelės stulpeliai „M“ - gauti grynieji pinigai, įmušti į kasą, „N“ - gauti pinigai iš pirkėjų, kurie nebuvo įmušti į kasą, „K“ - pirkėjų atsiskaitymai kortele. Taip pat būdavo lentelėje stulpelis pavadinimu „I“, kuris reiškė iš kasos paimtus ir atiduotus į kasą neįmuštus, t. y. „juodus“, pinigus. Pinigus pardavėjos atiduodavo tam, kas paskambindavo, galėjo paskambinti pinigų E., G. M., labai retais atvejais buhalterė. Pardavėjos atiduodavo viską, ką tuo metu buvo suprekiavusios, tiek oficialių, tiek „juodų“, pasilikdavo tik grąžai tiek kasoje iki 100 litų grąžai, tiek „juodų pinigų“ taip pat iki 100 litų grąžai. Taip pat ji pildė darbo grafiką, vadinamą „tabelį“. Tokį lapą su tabelio lentele gaudavo iš buhalterės. Jis būdavo tuščias ir į jį pildydavo, kada kuri pardavėja turi išeigines. Tuo metu, t.y. 2009 m. į „tabelį‘ atlyginimų nerašė, jei gerai prisimena, buhalterė apskaičiuotą kiekvienai atitinkamos parduotuvės pardavėjai darbo užmokestį užrašydavo ant to paties lapo, kur buvo lentelė su stulpeliais „M“, „N“, „K“ ir „I“. Darbo užmokestį pardavėjos išsimokėdavo pačios, kai turėdavo tam tikrą pinigų sumą, inkasuodavo iš kasos ir pasirašydavo dar kitame A4 formato lape. Jame rašydavo, kada (data), kas paėmė iš kasos (vardas pavardė), kam priėmė pinigus, kokią sumą ir pasirašydavo pinigus gavęs asmuo. Čia rašydavo, kai pinigus inkasuodavo iš kasos atlyginimams sau ar pinigus išimdavo G. M., vadovei E., buhalterei. Parodė, kad su ja parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbo L. M., M. P., O. G. ir būdavo tos, kurios ateidavo vasarai ar keliems metams, jų vardų pavardžių neprisimena. Jų pavardės gali dabar būti kitokios, kadangi kai kurios jų ištekėjo. Jos pavardė taip pat pasikeitusi, todėl, kai dirbo E. K. M. įmonėje, minėtuose lapuose ji buvo įrašoma kaip I. O.. Oficialiai visoms parduotuvės darbuotojoms buvo išmokamas tuo metu nustatytas minimalus darbo užmokestis. Realiai išmokamas darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taip: buvo nustatyta bazė ir mokamas procentas nuo apyvartos, tačiau kokio dydžio buvo bazė ir kokį procentą gaudavo nuo apyvartos, neprisimena. Kitos parduotuvės pardavėjos gaudavo apie 1200-1400 litų, o ji kaip atsakinga už parduotuvę gaudavo maždaug nuo 1200 iki 1800 litų. Dokumentus su užrašytu darbo užmokesčiu gaudavo iš buhalterės, kas skaičiuodavo nežino, ji mano, kad buhalterė. Darbo užmokestis buvo išmokamas tik grynaisiais, kai, pardavėjos pačios pasiimdavo iš kasos ar nemuštų į kasą grynųjų pinigų. Visus minėtus lapus, kuriuos ji pildė t.y. „tabelį“, lapą su lentele su stulpeliais „M“, „N“, „K“ ir „I“, lapą, kuriame rašydavo kada (data), kas paėmė iš kasos (vardas pavardė), kam priėmė pinigus, kokią sumą ir pasirašydavo pinigus gavęs asmuo, atiduodavo buhalterei kito mėnesio (einančio po to, už kurį pildė) pradžioje. Ant lapų rašydavo parduotuvės adresą trumpai, pavyzdžiui užrašas „(duomenys neskelbtini)“ reiškė parduotuvę (duomenys neskelbtini) Vilnius, „(duomenys neskelbtini)“ reiškė parduotuvę (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji parodė, kad iš darbo norėjo išeiti dėl kolektyvo, prieš išeinant būdavo atliekama „revizija“, t. y. pardavėjos suskaičiuodavo su BAR kodų skaitytuvu ir perkeldavo informaciją į kompiuterį ir pagal tai G. M. pasakydavo kiek, kokių ir už kokią sumą pinigų trūkdavo. Leisdavo savaitę laiko pagal BAR kodus surasti tas prekes dėl to, kad BAR kodų skaitytuvas galėjo nenuskanuoti. Visą trūkumą pardavimo kainomis turėjo padengti tos parduotuvės pardavėjos. Neatlikus revizijos niekam nebūdavo išmokamas darbo užmokestis išeinant iš darbo. Liudytoja parodė, kad atostoginių taip pat negaudavo. Ji parašė pareiškimą Darbo inspekcijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir atostoginių, tik po šio pareiškimo nagrinėjimo E. K. M. individuali įmonė pavedimu sumokėjo darbo užmokestį ir atostoginius (b. l. 75 - 76).

Liudytoja apklausta V. N. parodė, kad jai yra žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie šią įmonę sužinojo prieš įsidarbinant. Ji iš draugo sužinojo, kad ši įmonė ieško darbuotojų. Tuomet ji pasiskambino ir nuvyko, priėmė į darbą, jei gerai pamena tą pačią dieną. Ji šioje įmonėje dirbo nuo 2008 iki 2009 m. Visą šį laikotarpį vadovė - E. K. M.. Buhalterė - G. K.. Įmonės veikla - mažmeninė prekyba suvenyrais, lino gaminiais, juvelyriniais dirbiniais. Kiek įmonė turėjo darbuotojų ji nežino. Tuo metu įmonė turėjo apie 11 parduotuvių. Kiekvienoje parduotuvėje dirbo apie 3 - 4 pardavėjas. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos pareigos buvo pardavėja. Jos pareigos ir funkcijos nesiskyrė nuo kitų šioje parduotuvėje dirbančių pardavėjų. Įmonės vadovė E. buvo žodžiu pasakiusi, kad ji bus atsakinga už šią parduotuvę, t. y. bus kaip vyriausioji. Parduotuves pardavėjos vadindavo pagal adresą, t. y. toji parduotuvė kurioje ji dirbo, buvo vadinama (duomenys neskelbtini). Kai ji atėjo dirbti, pradžiai mokėjo minimalų darbo užmokestį, kokio dydžio jis buvo neprisimena. Vėliau, po bandomojo laikotarpio, jai šiek tiek pakėlė darbo užmokestį, galbūt šimtu litų. Įmonės vadovė E. buvo pasakiusi, kad jai bus rodomas minimalus darbo užmokestis, t. y. toks bus oficialus. Ji parodė, kad ji taip pat gaudavo ir neoficialų darbo užmokestį, tačiau tai buvo maža dalis, t. y. realiai išmokamas darbo užmokestis nuo oficialiai rodomo minimalaus darbo užmokesčio skyrėsi iki 300 litų, kiekvieną mėnesį darbo užmokestis skyrėsi. Pardavėjoms jokių darbo užmokesčio apskaičiavimo lapelių neduodavo, tai kokia buvo darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema, ji nežino, tačiau darbo užmokesčio dydis svyravo, galbūt priklausė nuo atliekamų darbų. Darbo užmokesčio dydį nustatydavo įmonės vadovė E.. Liudytoja parodė, kad minimalus darbo užmokestis buvo garantuotas, tačiau kiek kuri pardavėja gaudavo kiekvieną mėnesį, pasakydavo įmonės vadovė E.. Su įmonės vadovės E. leidimu pardavėjos išsimokėdavo sau darbo užmokestį, kai kasoje būdavo pinigų ir pasirašydavo lapuose dėl to, kad atitinkamą sumą pasiėmė kaip darbo užmokestį. Tai buvo atspausdintas lapas su lentele, į kurią pardavėjos rašė ranka. Liudytoja parodė, kad kiek pamena, į lentelę rašydavo vardą, kas paėmė pinigus, sumą bei pasirašydavo. Darbo užmokestį gaudavo tik grynaisiais. Lapus gaudavo, kiek pamena, iš buhalterės arba G., pavardės nežino, tačiau parodė, kad G. buvo „dešinioji E. ranka“. G. dažniausiai paimdavo pinigus iš kasos, ji pinigų kaip darbo užmokesčio neišmokėdavo. Kartais grynuosius pinigus taip pat paimdavo ir įmonės vadovė E., tačiau retai. Liudytoja parodė, kad pildė darbo grafikus, kam užpildytus lapus su darbo grafiku atiduodavo neprisimena, galbūt jie likdavo parduotuvėje. Buvo fiksuojamas kiekvienas pardavimas sąsiuvinyje. Kur rašydavo apyvartą neprisimena. Laikotarpiu, kai dirbo šioje įmonėje, būdavo ir nemušamų į kasą pinigų. Liudytoja parodė, kad tokį nurodymą gavo iš įmonės vadovės E.. Ji pasakė nemušti pinigų, gaunamų už prekes, į kasą, jei tik įmanoma, t. y. žiūrėti pagal situaciją. Atlyginimai taip pat buvo pasiimami ir iš šių grynųjų pinigų, t. y. iš neįmuštų į kasą. Ji parodė, kad išėjo iš darbo dėl asmeninių priežasčių darbe parduotuvės kolektyve. Kitos pardavėjos pasiskundė įmonės vadovei E., kuri dėl to liepė išeiti. Išeinant jai išmokėjo tiek, kiek priklausė pagal rodomą oficialių darbo užmokestį. Ji išėjo tą pačią dieną, kai liepė įmonės vadovė E.. Ji išėjo 2009 m. balandžio mėn. palikusi prašymą atleisti, po atleidimo jos prašė, kad atvyktų į inventorizaciją, tačiau ji atsisakė (b. l. 78 - 79).

Liudytoja apklausta J. T. parodė, kad E. K. M. individualioje įmonėje ji dirbo nuo 2009 m. vasaros pradžios, kai baigė mokslus – pardavėjos konsultantės pareigose. Šioje įmonėje dirbo maždaug iki 2012 metų rugsėjo pabaigos. Įmonės vadovė buvo E. K. M., buhalterė buvo G., pavardės neprisimena. Įmonės veikla – prekyba lino gaminiais ir juvelyriniais dirbiniais. Visą laikotarpį, kol ji dirbo šioje įmonėje, jos pareigos buvo tokios pačios - pardavėja konsultantė. Ji dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su juvelyriniais dirbiniais. Tuo pačiu adresu buvo šios įmonės parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama linu, tačiau ji joje nedirbo, tai buvo atskiros parduotuvės. Liudytoja parodė, kad parduotuvė, kurioje ji dirbo, buvo vadinama (duomenys neskelbtini) juvelyrika, žymėjimas P10 jai nieko nesako. Su ja kartu dirbo L., kurios pavardės nežino, taip pat A. T., šiuo metu jos pavardė – T., taip pat M. P.. Jų visų funkcijos buvo tokios pačios. Ji parodė, kad jai atėjus dirbti, L. pildė kasos knygą, vėliau jai išėjus iš darbo šioje parduotuvėje, kasos knygą pildė ji. Jai ir kitoms pardavėjoms darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterė, kokia darbo užmokesčio sistema ji nežino, pardavėjoms buvo mokama minimali mėnesinė alga. Dar darbinantis į šią įmonę, ji kalbėjo su įmonės vadove E. ir ji pasakė, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Visoms parduotuvės pardavėjoms buvo mokamas vienodo dydžio darbo užmokestis. Kokio dydžio tuo metu buvo minimali mėnesinė alga, neprisimena. Liudytoja parodė, kad apskaičiuotą darbo užmokestį išsimokėdavo pačios išsiėmusios iš kasos grynuosius pinigus ir pasirašydavo lape, kurį gaudavo iš buhalterės G.. Šiame lape buvo spausdinta lentelė, kurios stulpelių pavadinimai: „data“, „Kas išdavė Vardas pavardė“, „kas priėmė“, „suma“, „parašas“. Išsiėmusios pinigus iš kasos pardavėjos užpildydavo eilutę šioje lentelėje, pasirašydavo ta, kuri pinigus gavo, taip pat išrašydavo kasos orderį, kaip tiksliai kasos orderis vadinosi, neprisimena. Taip pat šioje lentelėje pildydavo, kai pinigus atvažiuodavo pasiimti G. M.. Niekas kitas pinigų neatvažiuodavo pasiimti, nei buhalterė G., nei įmonės vadovė E.. Liudytoja parodė, kad mėnesio pabaigoje užpildydavo darbo grafiką, kada kuri pardavėja dirbo, ir atiduodavo buhalterei G., ji jame surašydavo apskaičiuotą darbo užmokestį ir pardavėjos mėnesio pradžioje gaudavo atgal darbo grafiką su įrašytu, už atitinkamą mėnesį, darbo užmokesčiu. Visos pardavėjos pildė abu minėtus lapus. Jokių kitokių lapų pardavėjoms neduodavo pildyti. Pasirašydavo, kad gavo darbo užmokestį nuvykusios pas buhalterę G., kurios darbo vieta buvo ten pat, kur šios įmonės drabužių parduotuvė, Didžiojoje g. Vilniuje. Liudytoja parodė, kad dažniausiai net nematydavo, už ką pasirašo, parodydavo kur pasirašyti, kartais pasirašydavo už kelis mėnesius. Ar buvo šalia nurodytos sumos ir kokio dydžio jos buvo nežino. Liudytoja parodė, kad išėjo iš darbo parašiusi prašymą atleisti pačiai prašant. Kadangi tuo metu jos kitoje darbovietėje - mokykloje pasiūlė papildomas pareigas valgykloje, o mokykla (šiuo metu vadinasi L. H. S. gimnazija) buvo netoli namų, todėl sutiko ten dirbti ir išėjo iš darbo E. K. M. IĮ. Prašymą ji parašė prieš 14 dienų, kaip tuo metu buvo reikalaujama, jai buvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis ir atostoginiai grynaisiais. Kur pasirašė, gavusi pinigus už nepanaudotas atostogas ir galutinį darbo užmokestį, neprisimena. Liudytoja parodė, kad jos parduotuvėje pardavėjos visada mušdavo į kasą pinigus už parduotas prekes. G. M. pristatydavo prekes, kurios jau buvo su BAR kodais. Kai parduodavo prekes, jų BAR kodus nuskanuodavo skaitikliu ir matydavo kompiuteryje išmuštą prekę - jos pavadinimą, kainą, svorį, bendrą prekių sumą, todėl nebuvo jokių atskirų surašymų apie parduotas prekes, už kurias atsiskaityta mokėjimo kortele ar grynaisiais. Kompiuteris ir kasos aparatas nebuvo tarpusavyje sujungti, tad teko sumą atskirai mušti į kasą. Inventorizacijos buvo daromos galbūt 1 - 2 kartus į metus. Ar buvo inventorizuojama dėl to, kad išeidavo darbuotoja iš darbo, neprisimena. Inventorizacijas darydavo vyriškis vardu R., pavardės nežino. Pardavėjos tuo metu dirbdavo savo įprastą darbą, o jis skanuodavo visas prekes (BAR kodus) parduotuvėje (b. l. 81 - 82).

Liudytoja apklausta O. R. parodė, kad E. K. M. individuali įmonė jai yra žinoma. Apklausos metu ji parodė, kad šioje įmonėje dirba maždaug nuo 2007 - 2008 m. pardavėjos konsultantės pareigose. Jos funkcijos – aptarnauti klientus, padėti jiems išsirinkti prekes, jeigu jiems kas nors neaišku, paaiškinti, priimti iš jų apmokėjimą už prekes, įmušti grynuosiuos pinigus į kasą. Įmonės veikla – prekyba gintaru, lino gaminiais. Įmonės vadovė – E. K. M., buhalterė šiuo metu yra Z., jos pavardės nežino. Prieš Z. buhalterė buvo G., jos tikro vardo ir pavardės nežino, ją taip vadindavo. Nuo 2009 m. ji dirbo parduotuvėje, buvusioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iki kada joje dirbo neprisimena. Po to ji dirbo ir iki šiol dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo adresu yra dvi parduotuvės, ji dirba toje, kurioje parduodama stalo tekstilė. Parduotuves atitinkamai pardavėjos trumpina sakydamos: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) tekstilė“, jokių trumpesnių žymėjimų ji nežino. Parduotuvėse, kuriose dirba liudytoja, nėra jokių vedėjų ir vyresniųjų, visos pardavėjos lygios ir atlieka vienodas funkcijas. Parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su ja dirbo M., pavardės neprisimena, B., pavardės neprisimena. (duomenys neskelbtini), Vilniuje su ja kartu dirbo E., R., jų pavardžių neprisimena. Šiuo metu E. nebedirba. Vasaros laikotarpiu į darbą yra priimtos dar dvi pardavėjos – M. ir J., pavardžių nežino. Ji gauna minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį. „Į rankas“ gauna šiek tiek virš 300 eurų. Kiek kitos pardavėjos konsultantės gauna, ji nežino. Jai darbo užmokestis išmokamas grynais. Šiuo metu darbo užmokestį išmoka G. M. kiekvieno mėnesio pradžioje. Ji pas G. į jos kabinetą nuvyksta pasiimti darbo užmokesčio, jos kabinetas yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pasirašo kažkokiame lape, kad gavo darbo užmokestį, kokiame nežino. Ji buvo vaiko priežiūros atostogose nuo 2012 m. vasaros iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Kokio dydžio darbo užmokestį gavo iki vaiko priežiūros atostogų neprisimena. Liudytoja parodė, kad darbo užmokestis taip pat buvo mokamas grynais pinigais, jį išsimokėdavo pačios pardavėjos, inkasuodamos iš kasos pinigus. Inkasacijos čekis matydavosi inkasavus ir paskui pasirašydavo pas buhalterę G., kad gavo darbo užmokestį. Kur pasirašydavo, negali pasakyti, nes paduodavo krūvą lapų. Ar kiekvieną mėnesį buvo vienodo dydžio atlyginimas, neprisimena. Ar buvo mokamas priedas už papildomą darbo valandą per dieną vasaros metu neprisimena, neprisimena ir ar tekdavo dirbti tą papildomą valandą per dieną vasaros laikotarpiu. Jokie priedai prie darbo užmokesčio nėra mokami, kaip buvo prieš vaiko priežiūros atostogas neprisimena. Darbo užmokesčio dydį nustato savininkė, t. y. įmonės vadovė E.. Liudytoja parodė, kad jokių darbo grafikų, tabelių parduotuvėje neturi, žymisi, kada dirba, kalendoriuje sau, jos žino, kad turi 8 dienas per mėnesį laisvas, jeigu reikalinga išeiginė, kai numatyta darbo diena, derinasi su kolegėmis, t. y. tos pačios parduotuvės pardavėjomis konsultantėmis. Tokiu atveju susikeičia darbo dienomis ir išdirbtų dienų skaičius per mėnesį tokiu atveju nesikeičia. Ar kokius nors lapus ji pildė 2009 - 2012 m. laikotarpiu, kai išsiimdavo iš kasos grynuosius pinigus kaip darbo užmokestį, nežino. Ji parodė, kad iš buhalterės gauna tik kasos knygą, ją pildo bet kuri parduotuvės pardavėja. Kaip buvo dėl kasos knygos prieš vaiko priežiūros atostogas, neprisimena. Jokių kitų lapų iš buhalterės, E. ar G. M. negauna. Visos pajamos, gaunamos už prekes, yra mušamos į kasą. Kokiomis aplinkybėmis iš darbo išėjo buhalterė G. nežino (b. l. 84-85).

Liudytoja apklausta A. T. parodė, kad jai žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie šią įmonę sužinojo, kai darbinosi. Šioje įmonėje ji dirba nuo maždaug 2010 m. vasaros iki dabar, pardavėjos konsultantės pareigose. Įmonės vadovė E. K. M.. Įmonės buhalterė šiuo metu yra Z., pavardės neprisimena. Ji dirba šioje įmonėje buhaltere maždaug pusmetį, t. y. nuo 2015 m. pabaigos. Prieš tai buhaltere buvo G., jos tikslaus vardo ir pavardės nežino. Ji buvo buhalterė visą laikotarpį, kol liudytoja dirbo iki įsidarbinant Z.. Įmonės veikla – prekyba gintaro, sidabro gaminiais. Nuo pat pradžių, kai ji pradėjo dirbti iki dabar, ji dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (duomenys neskelbtini) Vilniuje buvo dvi parduotuvės, šiuo metu dirba tik viena - sidabro dirbinių. Linu prekiavusi parduotuvė buvo uždaryta. Kartu su ja šioje parduotuvėje dirba J. G. (T.), M. P., V. K., N. J.. Parduotuvė neturi vyriausios pardavėjos, vedėjos ar vadybininkės. Visų pardavėjų funkcijos yra vienodos. Ji apie jokius parduotuvės trumpinius nieko nežino. Jos darbo užmokestis yra minimalios mėnesinės algos dydžio. Jos atlyginimas yra apie 290 eurų, tiksliai neprisimena, be to, kas mėnesį darbo užmokestis šiek tiek skiriasi, bet ne daugiau kelių eurų. Kokio dydžio darbo užmokestį gauna kitos pardavėjos ji nežino. Darbo užmokestis yra išmokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį išmoka G. M.. Anksčiau išsimokėdavo darbo užmokestį pačios. Buhalterė G. apskaičiuodavo darbo užmokestį ir jį užrašydavo ant A4 formato lapo, kuriame buvo lentelė su pardavėjų darbo grafiku. Iš čia ir sužinodavo savo darbo užmokesčio dydį atitinkamą mėnesį. Kas pildydavo darbo grafikus, ji neprisimena. Jai visą laiką buvo mokamas tik minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Ji neprisimena, kokio dydžio darbo užmokestį gaudavo litais, nei kokiose ribose jos atlyginimas svyravo. Ji parodė, kad nieko nežino apie jokią darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą ar formulę. Ar jos darbo užmokestis priklausė nuo apyvartos, nežino. Kai darbinosi, kalbėjo su E. dėl įsidarbinimo ir ji tada pasakė, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Kai įsidarbino, jai buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. Ar pasikeitė darbo užmokesčio dydis, kai pasibaigė bandomasis laikotarpis ji neprisimena. Liudytoja parodė, kad iš buhalterės gaudavo tuščius darbo grafiko lapus, kuriuose sužymėdavo darbo ir laisvas dienas, tokį užpildytą lapą atiduodavo buhalterei G. ir ji langeliuose prie pardavėjų pavardžių parašydavo darbo užmokesčius kiekvienai, lapą atiduodavo ir gaudavo naujus tokius lapus su tuščiu grafiku. Parduotuvėje taip pat buvo A4 formato lapas, su lentele apie inkasuotus iš kasos pinigus, tačiau ji negali pasakyti, iš kur šį lapą gaudavo. Šiuose lapuose rašydavo, kai išimdavo iš kasos grynuosius pinigus, pasirašydavo asmuo, išėmęs šiuos pinigus, jo vardas pavardė, pinigus gavęs asmuo, jo vardas pavardė, išimtų pinigų sumą. G. M. ir įmonės vadovė E. pardavėjoms jokių lapų neduodavo. Visas pajamas, gautas už parduodamas prekes, muša į kasą. Ji nurodė, kad parduotuvėje nėra galimybės atsiskaityti užsienio valiuta. Gautas pajamas grynaisiais surinkdavo ir surenka G. M.. Ar pardavėjos turėjo kur nors žymėti kiekvienos dienos gautas pajamas grynaisiais ir mokėjimo kortele neprisimena (b. l. 88 - 89).

Liudytoja apklausta M. L. parodė, kad jai yra žinoma E. K. M. individuali įmonė. Šioje įmonėje ji dirbo nuo 2006 m. iki 2011 m. Iš pradžių šioje parduotuvėje dirbo pardavėja, vėliau - vadybininke. Pareigos pasikeitė dėl to, kad vadybininkė I., pavardės neprisimena, išėjo iš darbo, o ji buvo ilgiausiai dirbanti pardavėja. Parduotuvės vadybininkė turėjo daugiau pareigų nei pardavėja, t. y. vadybininkė turėjo daryti tą patį ką pardavėja ir šiuos darbus: kartu su G. M. priimti prekes iš tiekėjų, bendra parduotuvės priežiūra, parengti darbo grafiką, paruošti lauko vitriną, kasos žurnalą pildyti, inkasacijų darymas ir grynųjų pinigų atidavimas G. M., iš tiekėjų gautus dokumentus priimti ir atiduoti buhalterei. Kai ji įsidarbino buhalterė buvo moteris, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena, vėliau buhalterė buvo – G., jos pavardės neprisimena, ją vadindavo G.. Visą laikotarpį, kol ji dirbo šioje įmonėje, įmonės vadovė buvo E. K. M.. Įmonės veikla – prekyba linu, gintaro dirbiniais. Ji visą laiką dirbo parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ją vadindavo (duomenys neskelbtini), taip pat žymėdavo D5. Kitas parduotuves pagal adresą taip pat žymėdavo panašiai, t. y. P7 - (duomenys neskelbtini), Vilnius, Stiklių g. parduotuvėje buvo žymima, kiek pamena, S raide. Kiek pamena, žymėjimai buvo pagal pirmą gatvės pavadinimą ir namo numerį. Su ja kartu dirbo O. R., B. P., jos pavardės tiksliai neprisimena. Jos dirbo pardavėjų pareigose. Kai pardavėjos išeidavo atostogų, būdavo, kad paskirdavo dirbti pardavėjas iš kitų įmonės parduotuvių. Koks buvo jos atlyginimas neprisimena. Parduotuvės vadybininkės gaudavo kažkokį priedą ir visų vadybininkų atlyginimai buvo didesni nei pardavėjų. Atlyginimo dydis priklausė nuo apyvartos. Atlyginimą sudarė daugiau mažiau stabili suma, kuri vadybininkėms buvo didesnė negu pardavėjoms, ir priedas nuo apyvartos. Kiek pamena, vadybininkės gaudavo 0,7 proc. nuo apyvartos, o pardavėjos gaudavo 0,5 procento nuo apyvartos. Apyvarta - tai gautų pajamų už parduotas prekes suma per mėnesį. Atlyginimą apskaičiuodavo buhalterė G.. Kokio dydžio darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį gaudavo pardavėjos, pasakydavo buhalterė G.. Kas nustatydavo stabilią darbo užmokesčio sumą, priedo dydį prie šios sumos ir kas sugalvojo tokią darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemą, ji nežino, niekas to nesakė. Kai ji darbinosi, kalbėjo su įmonės vadove E., ji sakė, kad atlyginimą sudarys stabili suma ir priedai nuo apyvartos. Būdavo, kad reikėdavo dirbti vasaros laikotarpiu ilgiau, tačiau tai nebuvo kiekvieną vasarą. Dirbdavo viena valanda ilgiau per dieną, ar gaudavo priedą už papildomą darbo valandą neprisimena. Darbo užmokestį išmokėdavo G. M. grynaisiais, kai inkasuodavo iš kasos pinigus. Ji parodė, kad gavusi darbo užmokestį, pasirašydavo vėliau pas buhalterę G.. Kur pasirašydavo ir ar darbo užmokesčio dydis, parašytas buhalterės lapuose, sutapo su realiai išmokėtu darbo užmokesčiu, pasakyti negali, nes pateikdavo krūvą lapų ir pasirašymas vyko labai greitai, todėl neatkreipdavo dėmesio. Ar jai buvo mokamas tik oficialius darbo užmokestis, t. y. nuo kurio mokami mokesčiai Sodrai, pasakyti negali, nes jai tai nerūpėjo, džiaugdavosi, kad užsidirba pinigus. Iš G. M. arba buhalterės G. gaudavo A4 formato lapus su lentelėmis, kuriuose pildydavo darbo grafiką, kiek kada ir kokia pinigų suma buvo inkasuota iš kasos, ir lapas su lentele su kiekvienos dienos prekyba. Liudytoja parodė, kad būdavo atvejų, kad už prekes gautų pajamų nemušdavo į kasą, nes tokį nurodymą pardavėjos buvo gavusios iš įmonės vadovės E. ir G. M.. Parduotuvėje buvo galimybė atsiskaityti kita valiuta, t. y. ne litais, tokiu atveju nemušdavo į kasą. Kainą kiekvieną kartą pardavėjos konvertuodavo pagal tų valiutų kursą. Visi atsiskaitymai litais parduotuvėje būdavo mušami į kasą. Darbo užmokestis buvo mokamas tik iš kasos išėmus pinigus ir tik grynaisiais pinigais. Lape, kuriame nurodyta kiekvienos dienos prekyba, buvo lentelė, kurios stulpelių pavadinimai buvo: „data“, „Bendra apyvarta“, „M“, „N“, „K“, „I“. Ką reiškė šios raidės, ji neprisimena. Ji žino, kad joje pildydavo pinigų sumas už kiekvieną dieną: kiek pinigų inkasuota iš kasos, kiek gauta pajamų mokėjimo kortele, kiek gauta pajamų grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus iš kasos išimdavo tik G. M.. Ji parodė, kad ji išėjo iš darbo maždaug 2011 m. parašiusi prašymą atleisti iš darbo pačiai prašant. Nusprendė išeiti iš darbo dėl sveikatos. Išėjo draugiškai, be jokių pykčių, jai buvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir už nepanaudotas atostogas. Prieš išeinant buvo daroma prekių inventorizacija. Inventorizaciją darant dalyvavo G. M., ji ir R., kurio pavardės neprisimena. R. yra maždaug jos amžiaus. Prekės buvo skenuojamos pagal BAR kodą ir perkeliamos į kompiuterį ir palyginama, kurios prekės turėtų būti ir kurios yra nuskenuotos, t. y. užfiksuotos skeneriu, kad parduotuvėje jos fiziškai yra (b. l. 91-92).

Liudytoja apklausta Ž. B. parodė, kad E. K. M. individuali įmonė jai žinoma. Šioje įmonėje ji dirba maždaug nuo 2000 m., kokiose pareigose pradėjo dirbti neatsimena. Apklausos atlikimo dieną ji dirba vadybininkės pareigose, nuo kada dirba šiose pareigose tiksliai pasakyti negali, tačiau šiose pareigose dirba maždaug 6 - 8 metus. Šios įmonės vadovė - E. K. M., buhalterė šiuo metu yra Z., pavardės neprisimena. Prieš Z. buhaltere buvo G. K.. Prieš G. K. buhaltere buvo T., pavardės neprisimena. Įmonės veikla - prekyba tekstile, gintariniais papuošalais, vykdoma siuvimo veikla. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki dabar ji dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo adresu yra dvi šios įmonės parduotuvės. Vienos iš šių parduotuvių veikla yra prekyba namų tekstile, kitos - prekyba stalo tekstile. Ji dirba parduotuvėje, kurioje prekyba vykdoma namų tekstile. Ji yra šios parduotuvės vadybininkė, galima įvardinti, kad yra šios parduotuvės vyresnioji, atsakinga už šią parduotuvę. Jos funkcijos - pagal poreikį aptarnauti klientus, parduoti jiems prekes, bendrauti su tiekėjais, užsakinėti prekes, pildyti kasos knygą, inkasuoti pinigus iš kasos, pildyti darbo grafiką, kada ir kas dirba, priimti individualius užsakymus, juos vykdyti (parengti užsakymą, jį išsiųsti klientui). Su ja kartu nuo 2009 metų dirbo B., J., J., jų pavardžių neprisimena, be jų dar trumpai dirbo kitos moterys, bet jų neatsimena. Apklausos atklikimo dieną kartu su ja dirbo N. A., Ž. M.. N. A. dirba apie 5-6 metus, Ž. M. perkelta iš kitos parduotuvės, o (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirba virš metų laiko. Parduotuvę pardavėjos įvardina „(duomenys neskelbtini)“. Žymėjimai „St3 aud.“ ar „St3 tekstilė“ jai nėra žinomi. Šiuo metu ji gauna 386 Eur „į rankas“. Kiek jai yra žinoma, parduotuvėje nėra jokios darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos, gauna tiek, kiek paskirsto įmonės savininkė E.. Darbo užmokesčio dydis daugiau mažiau kiekvieną mėnesį yra toks pats, svyruoja keliais eurais, galbūt priklauso nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Jos darbo užmokestis nepriklauso nuo apyvartos. Darbo užmokestį ji gauna pavedimu į savo banko sąskaitą. Maždaug 5 - 6 metai darbo užmokestis jai yra mokamas pavedimu. Jokių priedų ir kitų darbo užmokesčio mokėjimų grynaisiais jai iš šios įmonės nėra. Prieš tai darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais tokiu būdu: ji pranešdavo buhalterei apie inkasuojamus pinigus iš kasos ir pasiimdavo sau darbo užmokestį dalimis arba iš karto visą apskaičiuotą sumą. Paskutinis darbo užmokestis gautas litais buvo apie 1333 litus. Kitos jos vadovaujamos parduotuvės darbuotojos darbo užmokestį gauna grynais pinigais. Ji pardavėjoms darbo užmokesčio neišmoka, todėl nežino, kokio dydžio darbo užmokestį jos gauna. Joms darbo užmokestį išmoka G. M.. Prieš 5-6 metus pardavėjoms, taip pat ir sau, darbo užmokestį išmokėdavo ji. Kiek jos gaudavo darbo užmokesčio neprisimena. Ji parodė, kad parduotuvė, kurioje ji dirba, vasaros laiku ilgiau nedirba. Darbo užmokestį pardavėjoms apskaičiuoja buhalterė. Ji niekur nepasirašo, kadangi darbo užmokestį gauna pavedimu, o ar kažkur ir kur pasirašo pardavėjos, ji nežino. Jokių lapų nei dabar, nei anksčiau iš G. M., buhalterių G. K., Z. ar įmonės vadovės E. ji nėra gavusi, negauna ir dabar. Iš buhalterijos gauna tik darbo grafikų lenteles, kurias ji pildo, tuščius kasos pajamų orderius, sąskaitų faktūrų blankus, kasos knygą, atostogų prašymo formas, prekės grąžinimo lapus, komisinių susitarimų su tiekėjais lapus - blankus. Jokių kitų dokumentų, juodraštinių lapų - blankų ji negauna. Visos pajamos, gaunamos už parduotas prekes, grynaisiais pinigais yra ir visą jos darbo laikotarpį šioje įmonėje buvo mušamos į kasą. Apie gautas pajamas už prekes pardavėjos pildo tik kasos knygoje. Jokių juodraštinių užrašų apie gautas pajamas grynaisiais pinigais, mokėjimo kortele nerašo ir neturi. Pardavėjos inkasuoja iš kasos grynuosius pinigus, tada užpildo kasos pajamų orderį, kurį nuneša į buhalteriją, o pinigus paima G. M.. Jokiame lape G. M. nepasirašo, kad iš parduotuvės paėmė grynuosius pinigus. Parduotuvėje galima atsiskaityti tik eurais, anksčiau prieš įvedant eurą buvo galima atsiskaityti tik litais, t. y. nebuvo ir nėra galima atsiskaityti užsienio valiuta (b. l. 94-95).

Liudytoja apklausta D. M. (buvusi B.) parodė, kad jai žinoma E. K. M. individuali įmonė. Šioje įmonėje įsidarbino maždaug 2008 - 2009 metais pardavėjos pareigose. Šioje įmonėje dirbo maždaug iki 2013 m. gegužės - birželio mėnesio. Tuo metu, kai dirbo šioje įmonėje, jos pavardė buvo B.. Kai darbinosi įmonėje, dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio ji bendravo su įmonės savininke E. K. M. ir buhaltere G., pavardės neprisimena. Su įmonės savininke E. jos bendravo klausimais dėl atlyginimo, dėl pačios parduotuvės įvaizdžio. Su G. M. bendravo dėl drabužių etikečių (ji dėdavo BAR kodus ant prekių), dėl inkasuotų iš kasos grynųjų pinigų, t. y. jai nešdavo grynaisiais gautas pajamas, išimtas iš kasos. Su buhaltere G. bendraudavo dėl atostogų derinimo, jai nešdavo kasos knygą, elektros skaitiklių parodymus užrašydavo ir nešdavo buhalterei, iš G. gaudavo lapą su darbo grafiko lentele, kurią pildydavo pardavėjos, joje buhalterė vėliau įrašydavo apskaičiuotą kiekvienai pardavėjai darbo užmokestį atitinkamai prie kiekvienos vardo ir pavardės. Taip pat iš buhalterės pardavėjos gaudavo A4 formato lapą su lentele, kurioje surašydavo G. M. atiduotus grynuosius pinigus tiek iš kasos, tiek grynuosius, gautus už prekes ir nemuštus į kasą. Šios lentelės stulpelių pavadinimai buvo tokie: „Eilės Nr.“, „Data“, „Kas išdavė vardas pavardė“, „kas priėmė“, „suma“ ir „parašas“. Taip pat pardavėjos gaudavo A4 formato lapą su lentele, kurioje pildydavo kiekvienos mėnesio dienos gautas pajamas. Lentelės stulpelių pavadinimai: „data“, „Bendra apyvarta“, „M“, „N“, „K“, „I“. „M“ reiškia už prekes gautas pajamas, kurios buvo įmuštos į kasą. „N“ - už prekes gautas pajamas, kurios nebuvo įmuštos į kasą. „K“ reiškia už prekes gautas pajamas, kai buvo atsiskaityta mokėjimo kortele. „I“ reiškia sumą inkasuotų iš kasos pinigų ir grynųjų atiduotų G. M. arba išsimokėtų sau kaip darbo užmokestis. „Bendra apyvarta“ reiškia sumą visų gautų už prekes pinigų, t.y. tiek grynaisiais, muštais į kasą ir nemuštais į kasą, tiek atsiskaitant mokėjimo kortele. Ji visą laikotarpį, kol dirbo šioje įmonėje, dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šioje parduotuvėje buvo vykdoma lino drabužių prekybos veikla. Parduotuvė buvo žymima „(duomenys neskelbtini)“. Dėl žymėjimo „D11“ tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, galbūt kažkur ir buvo ši parduotuvė pažymėta „D11“. Jei neklysta pieštuku ranka užrašydavo „D11“ buhalterė ant lapų, kuriuos priklausė atiduoti parduotuvei. Ji nuo pradžių buvo pardavėja konsultantė ir niekad naujos darbo sutarties neperrašė. Pradėjus dirbti buvo skiriamas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis ir už šį laikotarpį buvo mokamas minimalus darbo užmokestis be jokių priedų. Jam pasibaigus ji gaudavo didesnį nei minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį. Darbo sutartyje darbo užmokesčio dydis buvo nurodytas minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis. Jei gerai pamena, „į rankas“ gaudavo apie 1400-1600 Lt. Realiai mokamą darbo užmokestį sudarė pastovi suma (1000-1200 litų) ir priedas nuo atitinkamo mėnesio apyvartos, t. y. nuo per tą mėnesį gautų pajamų, tiek grynųjų pinigų, gautų už parduodamas prekes, įmuštų į kasą, tiek neįmuštų, tiek gautų atsiskaitant mokėjimo kortele. Mokamas priedas buvo 0,7 proc. nuo apyvartos toms, kurios pildė iš buhalterės gautus lapus, kasos knygą, o visos kitos gaudavo 0,5 proc. dydžio priedą nuo apyvartos. Taip pat ji pamena, kad kažkuriuo metu vasarą reikėjo dirbti valanda per dieną ilgiau. Už papildomą darbo laiką pardavėjos gaudavo priedą, kokio dydžio neprisimena. Darbo užmokestis buvo išmokamas tik grynaisiais pinigais. Darbo užmokestį pardavėjos išsimokėdavo pačios pasiimdamos grynuosius pinigus iš kasos arba iš gautų ir į kasą neįmuštų grynųjų pinigų. Pasirašydavo minėtame A4 formato lape, gautame iš buhalterės, kuriame buvo fiksuojami inkasuoti iš kasos pinigai ir grynieji pinigai gauti už prekes, bet neįmuštus į kasą. Kiek prisimena, daugiau niekur kitur nepasirašinėjo dėl išmokėto darbo užmokesčio. Ji ir bendradarbė G. S. nenorėdavo nemušti į kasą gaunamų už prekes grynųjų pinigų ir to vengdavo, tačiau G. M. sakydavo, kad dėl to atleis arba bus sumažintas darbo užmokestis. Kad nemuštų grynųjų pinigų, gaunamų už parduodamas prekes į kasą, sakydavo tik G. M.. Ji sakė, kad nemuštų visada, kai yra galimybė. Parduotuvėje buvo galimybė atsiskaityti užsienio valiuta, pardavėjos konvertuodavo pagal tuo metu esantį kursą ir nemušdavo šių gautų pajamų į kasą, nes nebuvo galimybės įmušti užsienio valiuta gautų pinigų. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su ja dirbo R. Z., J. R., L. M., G. S., o visos kitos priimtos į darbą dirbo trumpai, pavyzdžiui, tik vasarai - B. M., S., M., pavardžių neprisimena, M. R., A. M.. Iš darbo ji išėjo prieš savo vestuves, kadangi po jų planavo emigruoti iš Lietuvos. Iš darbo ji išėjo savo noru. Ji mano, kad su ja buvo pilnai atsiskaityta. Buhalterė, jau išėjus iš darbo ir nuvykus aplankyti buvusių bendradarbių, pasakė, kad ji apskaičiavo „viską“ ir jai ši darbo užmokesčio suma buvo išmokėta senąja tvarka, kai parduotuvėje buvo grynųjų pinigų. Ji ateidavo į parduotuvę ir buvusios bendradarbės išmokėjo šią sumą per kelis kartus. Iš darbo šioje įmonėje ji išėjo draugiškai (b. l. 97-99).

Liudytoja apklausta J. R. parodė, kad ji apie E. K. M. IĮ įmonę sužinojo, kai atėjo ten dirbti, tai buvo maždaug prieš 6 metus, t. y. 2011 metais. Šios įmonės vadovė visą jos darbo įmonėje laikotarpį buvo E. K. M.. Įmonės veikla - mažmeninė prekyba. Visą darbo laikotarpį šioje įmonėje, t. y. nuo įsidarbinimo 2011 metais iki apklausos atlikimo dienos ji dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai lininių drabužių parduotuvė. Su ja kartu, kai atėjo dirbti į šią įmonę, toje parduotuvėje dirbo G. B., D. B., R. Z., J. V. ir buvo daug sezoninių darbuotojų, kurių pavardžių neatsimena. Tuo metu, kai pradėjo dirbti, parduotuvės vadybininkė (parduotuvės vyriausioji) buvo G. B.. Kai G. išėjo nėštumo ir gimdymo, o vėliau vaiko priežiūros atostogų, parduotuvės vadybininke tapo D. B., o šiai išėjus taip pat nėštumo ir gimdymo atostogų, vėliau - vaiko priežiūros atostogų, parduotuvės vadybininke tapo R. Z.. Įmonė šiuo metu turi šešias parduotuves. Per visą jos darbo laikotarpį šioje įmonėje, įmonė turėjo daugiau parduotuvių, tačiau jų visų su adresais išvardinti negali. Parduotuvę, kurioje ji dirbo, vadindavo tik pagal pilną adresą, jai jokie trumpiniai ar parduotuvių žymėjimai nėra žinomi. Darbo užmokestį nuo pat jos darbo pradžios apskaičiuodavo buhalterė G. K., maždaug prieš 1-1,5 metų ją pakeitė Z. P., darbo užmokesčio dydžiai kiekvienam darbuotojui, t. y. visiems šios IĮ darbuotojams, buvo surašyti lape, kuriame buvo lentelė, susidedanti iš trijų stulpelių. Pirmame stulpelyje buvo vardai, pavardės, antrame buvo įrašytas apskaičiuotas darbo užmokestis kiekvienam darbuotojui, trečias stulpelis skirtas darbuotojų parašams. Kokios pavardės buvo šalia jos pavardės pasakyti negali, nes tai bendras sąrašas, asmenys lentelėje buvo nurodyti pagal vardą, rikiuojant juos pagal abėcėlę. Ar buvo parašytas darbo užmokestis jau atskaičius mokesčius, ar ne, nežino, darbo užmokesčio suma jai buvo maždaug apie 300 eurų. Šioje lentelėje nurodytas darbo užmokestis visada būdavo mažesnis, nei tas, kurį pardavėjos su IĮ savininkės žinia išsimokėdavo iš kasos. Ji visada gaudavo virš trijų šimtų eurų. Jai mokamą darbo užmokestį sudaro pastovi dalis, t. y. minimali mėnesinė alga ir priedas nuo apyvartos. Priedas nuo apyvartos yra 0,5 proc. Priedas apskaičiuojamas taip: per mėnesį gautos parduotuvės pajamos dauginamos iš 0,5 proc. Kas nustatė tokią darbo užmokesčio formulę, t. y. kad mokamas minimalus darbo užmokestis plius priedas nuo apyvartos, pasakyti negali, nes taip buvo nuo darbo pradžios. Jai išmokamas atlyginimas kito per visą darbo šioje įmonėje laiką, tačiau priedas nekito, kito tik pastovi dalis, t. y. minimalus darbo užmokestis. Kad taip bus apskaičiuojamas jos darbo užmokestis, darbinantis pasakė savininkė, t. y. E. K. M.. Kiek jai yra žinoma, parduotuvės vadybininkė jokių lapų, dokumentų, susijusių su darbo užmokesčiu nepildydavo. Darbo grafiką sudaro pačios pardavėjos, jį pildo vadybininkė. Tuose darbo grafikuose jokių sumų nebūna įrašyta, tai yra lentelės, kur būna langeliai, pažymėti X arba tušti. Visos pajamos parduotuvėje per visą jos darbo laikotarpį šioje įmonėje buvo mušamos į kasą. Parduotuvėje galima atsiskaityti tik eurais (b. l. 101-102).

Liudytoja apklausta M. R. parodė, kad jai žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie ją sužinojo, kai įsidarbino. Šioje įmonėje dirbo laikotarpiais, kurių tiksliai neprisimena, dirbo vasaromis, maždaug 2014, 2015, 2016 metais. Šios Įmonės vadovė buvo E. K. M.. Įmonės veikla buvo prekyba lino ir gintaro dirbiniais. Įmonė turi ne mažiau 4 parduotuves Vilniuje. Ji dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su ja šioje parduotuvėje dirbo S. B., R. Z. ir J., jos pavardės neprisimena. Parduotuvėje vyriausia buvo R. Z., ji pildydavo visus reikiamus dokumentus, kokie tai dokumentai buvo, nežino. Nieko apie parduotuvių žymėjimus ji nežino. Darbo užmokestį pardavėjoms apskaičiuodavo buhalterė, jos pavardės nežino, ją atpažinti galėtų pagal veido bruožus. 2014 m. ji gaudavo tik minimalų darbo užmokestį, nes buvo naujokė, kiek jai teko girdėti, ilgiau dirbančios pardavėjos gaudavo didesnius atlyginimus, nes joms skaičiuodavo kažkokį „procentą“. Ji mano, kad jis buvo skaičiuojamas nuo pardavimų, tačiau tiksliai pasakyti negali. Darbo užmokestį 2014 m. jai išmokėdavo grynais buhalterė ir po to ji pasirašydavo buhalterės duodame lape, kuriame buvo lentelė su trimis ar keturiais stulpeliais. Jei neklysta, stulpeliuose buvo rašoma: vardas pavardė, suma, data ir parašas. Stulpelyje, kuriame buvo rašomi vardas pavardė, buvo rašomi ranka ir išdėstyti pagal parduotuvėje dirbančias darbuotojas. Vėliau pasikeitė tai, kad darbo užmokestį išmokėdavo R. Z. ir ji duodavo pasirašyti iš esmės tokiame pačiame lape, kaip anksčiau duodavo buhalterė. Jei gerai pamena, pas R. pasirašydavo jau dvejuose lapuose dėl darbo užmokesčio. Koks kitas lapas, kas jame buvo neprisimena, jai atrodo, kad šiame lape nebuvo nurodytos darbo užmokesčio sumos, buvo nurodyta tik, kad darbo užmokestis gautas. Darbo užmokestis vėliau jai nesikeitė, visad mokėjo minimalų darbo užmokestį, priedų ji negaudavo, nes nedirbdavo nuolatos. Darbo grafikus sudarydavo R. Z., ji tai darydavo lentelėje, kurioje prie pardavėjų vardų pavardžių būdavo sužymėtos dienos: tuščia arba kryželiu. Kryželis reiškė, kad ta diena – darbo diena, o tuščia - laisva. Daugiau jokiuose kituose lapuose, išskyrus paminėtus du lapus dėl darbo užmokesčio, ji nepasirašinėdavo, pačios pardavėjos neišsiimdavo grynųjų pinigų iš kasos darbo užmokesčio išsimokėjimui. Darbo pabaigoje iš kasos pinigus paimdavo R. Z., kam konkrečiai ji juos atiduodavo nežino, ar buhalterei, ar G., ar E.. Vėliau, gal 2015 m. juos nešdavo G., kokia jos pavardė neprisimena. Visi pardavimai buvo fiksuojami kasoje, kai atsiskaitydavo grynaisiais. Jokia užsienio valiuta parduotuvėje nebuvo galima atsiskaityti (b. l. 104-105).

Liudytoja apklausta G. S. parodė, kad jai yra žinoma E. K. M. individuali įmonė. Apie šią įmonę sužinojo 2008 metais, kai darbinosi į šią įmonę. Šios įmonės vadovė – E. K. M.. Įmonės veikla - prekyba. Kai ji darbinosi 2008 metais, ši įmonė turėjo ne mažiau 12 parduotuvių ir parduotuvėje dirbo apie 5 darbuotojus, tai įmonė turėjo ne mažiau 60 darbuotojų. Atskirų parduotuvių ženklinimas buvo lapuose, kuriuos pardavėjos nešdavo buhalterei G., kurios pavardės nežino. Tuose lapuose parduotuvė, kurioje ji dirbo, buvo žymima D11, kadangi jos adresas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat ji dirbo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji buvo žymima D10, bet čia dirbo gal mėnesį, pačioje pradžioje, kaip tik tuo metu, kiek atsimena, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitų parduotuvių žymėjimų ji nematė, jokių kitų segtuvų su kitų parduotuvių dokumentais pardavėjos negaudavo. Kai ji įsidarbino, parduotuvės vyriausioji, t. y. vadybininkė, buvo A. K., vėliau 2009 metais ji buvo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, vadybininkė. Šioje parduotuvėje ji dirbo iki 2012 m. balandžio 1 d., kai išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. Jos darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais iš kasos, darbo užmokestį ji pati inkasuodavo iš kasos tiek sau, tiek kitoms tos parduotuvės darbuotojoms. Atlyginimą apskaičiuodavo pačios pardavėjos, jį tik sutikrindavo buhalterė G.. Ji skaičiuodavo taip, kaip išmokė A. K., t. y. pagal jau nusistovėjusią tvarką. Darbo užmokestį kiekvienai pardavėjai ir vadybininkei sudarė taip vadinama bazė, t. y. pastovus dydis, kuris buvo apie 1200 Lt - 1500 Lt ir plius procentas nuo apyvartos, t.y. gautų per mėnesį pajamų, šis dydis buvo 0,5 arba 0,7. Ji gaudavo 0,7, o kitos pardavėjos gaudavo 0,5. Kokia bus bazė ir koks bus procentas nuspręsdavo E. K. M.. Pagal minėtą darbo užmokesčio apskaičiavimą, t. y. bazė plius procentas, pardavėjos išsimokėdavo darbo užmokestį iš kasos, t. y. tai buvo atlyginimas gaunamas „į rankas“. Kaip buvo su mokesčiais Sodrai, ji pasakyti negali, nes tai skaičiuodavo buhalterė G.. Koks darbo užmokestis jai buvo rodomas Sodroje, ji nežino. Neprisimena, ir koks jis buvo nurodytas lapuose, kuriuose pasirašydavo pas buhalterę G.. Parduotuvėje nuo 2008 ar 2009 metų rudens iki 2010 m. nebebuvo imama pinigų už prekes ir nemušami jie į kasą, kadangi pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo pasakyta, kad visi pinigai mušami į kasą. Vėliau 2010 m. vasarai, kai ji buvo ar atostogose, ar turėjo išeigines, tiksliai neprisimena, iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į parduotuvę, kurioje ji dirbo, pervedė E. K. M. vyro pusseserę J. P. ar P., tiksliai neprisimena. J. P. pradėjo imti pinigus už prekes ir jų nemušti į kasą. Apie tai, kad turėtų nemušti, konkrečiai nebuvo pasakiusi E. K. M., tačiau pardavėjos buvo sulaukusios užsiminimų tiek iš G. M., tiek iš buhalterės G., vadovė E. taip pat buvo atėjusi ir pasakiusi, kad pardavėjos nieko nesuprekiauja, kad „reikia kažką daryti“. Kokias pareigas užėmė G. M. ji tiksliai pasakyti negali, galbūt ji buvo direktorė, ji darydavo BAR kodus, taip pat jai pardavėjos nešdavo visus suprekiautus grynuosius pinigus: tiek muštus į kasą, tiek nemuštus. Ji, kaip parduotuvės vadybininkė, pildydavo už mėnesį tris lapus, neskaitant kasos dokumentų, knygos, sąskaitų faktūrų, korespondencijos. Viename iš trijų lapų buvo lentelė su stulpeliais pavadinimais „Data“, „Bendra apyvarta“, „M“, „N“, „K“, „I“. Šioje lentelėje eilutės buvo pildomos už kiekvieną dieną. „Bendra apyvarta“ reiškė tą mėnesio dieną gautas pajamas, „M“ - grynaisiais mokėta ir įmušta į kasą, „N“ - gauta grynaisiais ir nemušta į kasą, „K“ - mokėta už prekes kortele, „I“ - inkasuota, t. y. paimti iš kasos pinigai. Viršuje lentelės buvo parašoma metai ir mėnuo bei parduotuvės pavadinimas - adresas. Kitame lape taip pat buvo lentelė su stulpeliais pavadinimais „Eil.“, „data“, „Kas išdavė vardas Pavardė“, „Kas priėmė“, „Suma“, „Parašas“. Šioje lentelėje buvo pildoma, kai buvo paimami pinigai avansams ir atlyginimams, kai G. M. ar vadovei E. buvo atiduodami pinigai, kartais, kai buvo grąžinami pinigai klientams. Trečiame lape pardavėjos žymėdavo darbo grafikus, taip pat rašydavo skolą iš praeito mėnesio, avansą ir likusią atlyginimo dalį. Jokių kitų lapų, kurie būtų pildyti vien ranka, su atlyginimais ji nematė ir nieko apie juos nežino (b. l. 107-108).

Liudytoja apklausta V. B. parodė, kad ji E. K.-M. IĮ pradėjo dirbti 2014 metų vasarą, iš viso dirbo - 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. vasaromis, nuo birželio mėn. po tris mėnesius, 2016 m. dirbo iki rugsėjo mėn. pabaigos. Jos pareigos – pardavėja -konsultantė, parduotuvės vyresnioji darbuotoja buvo R. Z.. Darbą ji susirado per draugę M. R., pastaroji jau dirbo minėtoje įmonėje. Įmonės savininkė E. K.-M., jos kabinetas buvo tame pačiame pastate, kur buvo parduotuvė, kurioje ji dirbo. Kas tvarkė įmonės buhalteriją ji nežino. Visas tris vasaras ji dirbo parduotuvėje, esančioje Didžioji g., Vilnius, tikslaus adreso nežino, parduotuvė prekiavo tekstile iš lino - vyriškais, moteriškais ir vaikiškais drabužiais. Ar parduotuvė turėjo kokį nors trumpinį pildant dokumentus, ji nežino. Kartu su ja 2014 metais dirbo M. R., M. V., R. Z., S. B. ir J. R., 2015 metais - M. R., R. Z., S. B., J. R. ir V. T., 2016 metais - I. L., R. Z., S. B., E. S. ir J. R.. Parduotuvės darbo laikas pirmadieniais - šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais - nuo 10 val. iki 17 ar 18 val., tiksliai neatsimena. Darbo laiko grafikus susidarydavo pačios pardavėjos, t. y. su toje pačioje parduotuvėje dirbusiomis pardavėjomis susitardavo, kuri, kada ir kokiu laiku gali dirbti. Savo darbo laiko grafiko neatsimena, neatsimena, po kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę dirbdavo, tačiau atsimena, kad 2016 metais dirbdavo tokį darbo laiką, kiek būdavo atidaryta parduotuvė, t.y. nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais iki 17 ar 18 val., tačiau kiek dienų per savaitę dirbo, neatsimena. 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. darbo užmokestį ji gaudavo grynais pinigais, kiek pamena, jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, ar atlyginimas priklausydavo nuo parduotuvės apyvartos neatsimena. Kiek pamena, 2014 metais gaudavo apie 1200 Lt per mėnesį, atlyginimo 2015 m. ir 2016 m. neatsimena. Kas jai mokėjo atlyginimą 2014 m. ir 2015 m. neatsimena, o 2016 metais atlyginimą jai mokėjo G., pavardės nežino, jos tikslių pareigų taip pat nežino, tačiau galvoja, kad ji ėjo direktorės pareigas, jos darbo kabinetas buvo kitoje parduotuvėje Didžiojoje gatvėje, kurioje buvo prekiaujama juvelyriniais dirbiniais ir tekstile. Ar ji pasirašinėjo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius 2014 ir 2015 metais neatsimena, 2016 metais, gavus darbo užmokestį, G. jai pateikdavo pasirašyti lapus, kuriuose buvo sudarytos lentelės, koks darbo užmokestis buvo nurodomas dokumentuose pasakyti negali, nes pasirašinėdama neskaitydavo, todėl negali pasakyti, ar sumos sutapdavo su jai išmokėtu darbo užmokesčiu. Parduotuvėje buvo galima atsiskaityti grynais pinigais ir mokėjimo kortele, visus pardavimus apskaitydavo „per kasą“, parduotuvėje buvo galima atsiskaityti tik viena valiuta, t. y. 2014 m. litais, o 2015 m. ir 2016 m. eurais, jokių kitų valiutų pardavėjos parduotuvėje nepriimdavo. Kas pildė kasos knygą nežino, tačiau jai pildyti jos neteko. Taip pat negali pasakyti, kas surinkdavo pajamas iš kasos. Jai taip pat nėra tekę nei darbo dienos pabaigoje, nei mėnesio pabaigoje užrašinėti ar kažkam pranešinėti dienos ar mėnesio apyvartų (b. l. 110-111).

Liudytoja apklausta B. P. – M. parodė, kad ji E. K. –M. IĮ pardavėjos - konsultantės pareigose dirbo nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. Pagrinde dirbo parduotuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra dirbusi ir kitose įmonei priklausančiose parduotuvėse, tačiau pagrindinė darbovietė buvo minėtoje parduotuvėje. Darbą rado pagal skelbimą internete. Įmonės veikla - juvelyrinių ir tekstilės gaminių prekyba. Įmonės direktorė - E. K. – M., buhalterės pareigose, kai ji pradėjo dirbti įmonėje, dirbo moteris, kurios vardo ir pavardės neatsimena, o kai išeidinėjo iš darbo buhalterė buvo G., pavardės neatsimena. Kiek pamena, darbo sutartį jai pateikė pasirašyti buhalterė, kurios vardo ir pavardės nurodyti negali. Įmonėje buvo įdarbinta pilnam etatui. Parduotuvės trumpinys buvo „D5“. Darbo laiko grafikus sudarinėjo parduotuvės vedėja M. L.. Parduotuvė dirbo 7 dienas per savaitę, visas dienas darbo laikas - nuo 10 val. iki 19 val. Per mėnesį ji turėdavo 8 laisvas dienas, pagrinde dirbdavo visą parduotuvės darbo laiką, t. y. po 9 val. per dieną, nebent reikėdavo išsiprašyti dėl kažkokių reikalų. Atlyginimą visada gaudavo grynais pinigais, kiek pamena, atlyginimą išmokėdavo vedėja M. L.. Jai buvo mokamas minimumas, koks priklausė pagal tų metų įstatymus. Kiekvieną kartą gavus atlyginimą ji pasirašydavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, juos pateikdavo arba vedėja M. L., arba buhalterė. Ar suma, įrašyta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, sutapdavo su realiai gautu atlyginimu pasakyti negali, nes neatkreipdavo dėmesio. Ar jos atlyginimas priklausydavo nuo parduotuvės apyvartos, pasakyti negali, nes neatsimena. Parduotuvėje buvo galima už prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortelėmis. Parduotuvėje buvo įrengtas kasos aparatas, tačiau jai tik pradėjus dirbti įmonėje su kasos aparatu nedirbo, kadangi nebuvo apmokyta. Su kasos aparatu dirbo tik vedėja M. L., jei jos nebūdavo, jos pavaduotoja (tai nebuvo jos oficialios pareigos) O. R.. Nepamena, po kiek laiko, tačiau ji pati taip pat pradėjo dirbti su kasos aparatu, tačiau kada tai buvo, pasakyti negali. Kai ji dirbo su kasa, tai į kasą „įmušdavo“ visus pardavimus, parduotuvėje buvo galima atsiskaityti tik litais. Kasos knygą pildydavo tik vedėja M. L., kiek jai yra žinoma, visose parduotuvėse visus dokumentus pildydavo tik vedėjos. Pajamas iš kasos taip pat paimdavo vedėja. Ji niekada niekam nepranešinėjo apie parduotuvės apyvartas nei dienos, nei mėnesio pabaigoje (b. l. 113-114).

Liudytoja apklausta K. B. parodė, kad ji E. K. – M. IĮ dirbo 3 (tris) vasaras iš eilės, t. y. 2012 m., 2013 m., ir 2014 m. 2012 metais dirbo parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o 2013 m. ir 2014 m. - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvės prekiauja tekstilės gaminiais iš lino. Darbą susirado per pažįstamą. Įmonės direktorė E. K. – M., o buhalterė, laikotarpiais, kai ji dirbo įmonėje – G., pavardės nežino. Jos pareigos parduotuvėje buvo pardavėja - konsultantė. 2012 m., kai dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su ja dirbo R., D., J., pavardžių nežino, kitų darbuotojų neatsimena. 2013 m. ir 2014 m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu dirbo – E., N., Ž., L. –R., pavardžių nežino, kitų asmenų, dirbusių šioje parduotuvėje, neatsimena. Visus tris kartus darbinantis į įmonę ji bendravo su buhaltere G., pastaroji pateikė pasirašyti darbo sutartis, visus tris kartus ji buvo įdarbinta pusei etato. Tikslaus savo darbo laiko grafiko neatsimena, tačiau dirbdavo maždaug po 4 (keturias) val. per dieną, kiek kartų per savaitę dirbo, neatsimena. Kas sudarinėjo darbo laiko grafikus neatsimena. Visais laikotarpiais, kol dirbo įmonėje, ji darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais. Kas mokėdavo darbo užmokestį 2012 m. neatsimena, o 2013 m. ir 2014 m., kiek pamena, atlyginimą mokėjo E., pavardės neatsimena, jos kartu dirbo toje pačioje parduotuvėje. Tikslios sumos, kokį gaudavo darbo užmokestį, neatsimena, tačiau atlyginimas nebuvo didesnis nei numatytas minimumas. Kiek pamena, gavusi atlyginimą, pasirašinėdavo, kad pinigus gavo, tačiau kokio pobūdžio buvo lapai, kuriuose pasirašinėjo neatsimena, taip pat negali atsakyti, ar duomenys, nurodyti lapuose, kuriuose pasirašinėjo, sutapdavo su realiai gaunamu atlyginimu. Ar jos darbo užmokestis priklausydavo nuo apyvartos neatsimena. Parduotuvėse buvo įrengti kasos aparatai, tačiau ji pati su kasos aparatu nedirbdavo, nes nebuvo apmokyta, ji tik parodydavo prekes klientams, jei klientai pirkdavo, į kasą „įmušdavo“ kitos pardavėjos. Kiek jai žinoma, parduotuvėje buvo galima atsiskaityti tik litais, kad būtų galima atsiskaityti kita valiuta negirdėjo. Parduotuvėje taip pat buvo galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Kas pildė kasos knygą nežino, taip pat nežino, kas surinkdavo pajamas iš kasos. Taip pat negali atsakyti, ar dienos, ar mėnesio pabaigoje reikėdavo kam nors pranešti apie parduotuvės apyvartą, jai pačiai to daryti neteko (b. l. 116-117).

Liudytoja apklausta N. J. parodė, kad ji E. K. – M. IĮ pardavėjos - konsultantės pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. Parduotuvė, kurioje ji dirbo - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įmonės savininkė - E. K. – M., o buhalterė G., pavardės nežino, o direktorė - G. M.. Kai darbinosi, darbo sutartį pasirašė kabinete, kuriame buvo ir įmonės savininkė, ir buhalterė. Apie 3 (tris) mėnesius, kol jai buvo bandomasis laikotarpis, ji buvo įdarbinta pusei etato, vėliau - nuo 2013 m. gegužės mėn. buvo įdarbinta visam etatui. Parduotuvės darbo laikas pirmadieniais - sekmadieniais nuo 10 val. iki 19 val. Kai baigėsi bandomasis laikotarpis, dirbdavo po 9 val. per dieną, per mėnesį turėdavo 8 laisvas dienas, visas kitas dirbdavo parduotuvėje. Darbo užmokestį jai mokėdavo direktorė G. M., grynais pinigais. Jai buvo mokamas minimumas, koks priklausydavo einamaisiais metais pagal LR įstatymus, kai Lietuvoje buvo įvestas euras, darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 385 Eur. Kiekvieną kartą, kai gaudavo darbo užmokestį, direktorė jai duodavo pasirašyti žiniaraštyje, kad atlyginimas išmokėtas, lape buvo nurodyta: vardas, pavardė, data ir atlyginimo suma. Suma, nurodyta žiniaraštyje, sutapdavo su jai realiai išmokėtu darbo užmokesčiu. Su ja kartu parduotuvėje dirbo A. T. ir V. K.. Parduotuvėje už prekes buvo galima atsiskaityti grynais pinigais ir mokėjimo kortele, parduotuvėje buvo įrengtas kasos aparatas, visus prekių pardavimus ji „įmušdavo“ į kasą. Parduotuvėje buvo galima atsiskaityti tik ta valiuta, kuri buvo Lietuvoje, t.y. iki 2015 m. sausio 1 d. litais, o nuo 2015 m. sausio 1 d. - eurais. Kasos knygą pildydavo A.. Būdavo atvejų, kad paskambindavo G. ir paklausdavo, kokia parduotuvės apyvarta, tačiau kasdien jai to pranešinėti nereikėdavo. Inkasacijas darydavo ta pardavėja, kuri dirbdavo parduotuvėje tuo metu (b. l. 119-120).

Liudytoja apklausta B. Z. parodė, kad ji E. K. – M. IĮ pardavėjos - konsultantės pareigose dirbo 2009 m. ir 2010 m. vasaromis. Šioje įmonėje dirbo jos sesuo R. Z., vasarą parduotuvėje reikėjo daugiau darbuotojų, todėl jai pasiūlė įsidarbinti. Įmonės vadovė - E. M., kas tvarkė įmonės buhalteriją ji nežino. Darbo sutartį jai pateikė pasirašyti parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadybininkė I., pavardės nežino. Kelioms valandoms per dieną ji buvo įdarbinta neatsimena. Abu kartus ji dirbo parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Parduotuvėje pagrinde prekiaujama juvelyriniais dirbiniais iš gintaro, taip pat prekiaujama lininiais drabužiais, bet jų buvo labai maža dalis. Kartu su ja parduotuvėje dirbo I., M., O., Ž., pavardžių neatsimena, I. buvo parduotuvės vadybininkė. Abu kartus ji dirbo slenkančiu grafiku, per savaitę turėdavo dvi išeigines dienas, o likusias penkias dirbdavo. Parduotuvės darbo laikas pirmadieniais - sekmadieniais nuo 10 val. iki 19 val. Darbo užmokestį grynais pinigais jai mokėjo vadybininkė I. gavusi darbo užmokestį kiekvieną kartą ji pasirašydavo, kad pinigus gavo. Kaip atrodė lapai, kuriuose pasirašinėjo, neatsimena. Ar sutapdavo atlyginimo sumos nurodytos lapuose ir realiai mokamos neatsimena. Kiek atsimena, jai buvo mokamas minimumas, toks koks priklausė pagal tų metų Lietuvos įstatymus. Taip pat buvo mokamas kažkoks procentas nuo apyvartos, tačiau tikslaus skaičiaus neatsimena. Parduotuvėje buvo įrengtas kasos aparatas, tačiau ji su juo nedirbo, ji tik parodydavo prekes klientams, o kai reikėdavo apskaityti pardavimą kasoje, su kasa dirbdavo I. arba M.. Parduotuvėje buvo galima atsiskaityti grynais pinigais ir mokėjimo kortelėmis. Ar parduotuvėje buvo galima atsiskaityti kitokia valiuta nei litai ji nežino. Jai niekada nereikėjo pranešti apie dienos ar mėnesio apyvartą. Kasos knygą pildydavo I. arba M. (b. l. 122-123).

Liudytoja apklausta J. S. (Saulevičiūtė) parodė, kad ji E. M. –K. IĮ pardavėjos - konsultantės pareigose dirbo nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. Kol dirbo įmonėje, jos pavardė buvo – S.. Ji dirbo parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Parduotuvėje buvo prekiaujama stalo tekstile. Įmonės direktorė - G. M., o buhalterė – G., pavardės nežino. Kiek pamena, darbo sąlygas darbinantis aptarė su E. M. – K., o darbo sutartį pasirašyti jai pateikė buhalterė G.. Ji buvo įdarbinta 0,75 etato. Toje pačioje parduotuvėje su ja dirbo B. R., E. K., O. R., R., pavardės neatsimena. Visų pardavėjų pareigos buvo vienodos, parduotuvė neturėjo vyresniojo darbuotojo (vadybininko). Darbo grafikus pardavėjos susidarydavo pačios. Kadangi grafikus susidarydavo pačios, ji negali pasakyti, koks tiksliai laisvų dienų skaičius išeidavo per mėnesį. Parduotuvės darbo laikas - pirmadieniais - šeštadieniais nuo 10 val. iki 19 val., ar dirbdavo sekmadieniais, neatsimena. Ji dirbdavo visą dieną, t.y. nuo 10 val. iki 19 val., su pietų pertrauka, kiek užtrukdavo pietų pertrauka, pasakyti negali, nes konkretus laikas nebuvo nustatytas, derindavosi su kitomis pardavėjomis. Darbo užmokestį ji gaudavo grynais pinigais. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį - avansas ir pagrindinis atlyginimas. Darbo užmokestį ji pasiimdavo iš kasoje buvusių pinigų. Kiekvieną kartą, kai pasiimdavo pinigus, pasirašydavo A4 formato lape, kuriame parašydavo datą, vardą, pavardę ir kokią sumą pasiėmė. Tokiu principu atlyginimą išsimokėdavo visos parduotuvėje dirbusios pardavėjos. Iš kasos pinigus taip pat paimdavo G. M., ji pati inkasacijos neatlikdavo, tai padarydavo kuri nors iš parduotuvėje dirbusių pardavėjų. Oficialiuose darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ji pasirašydavo labai retai, juos pateikdavo buhalterė G., suma, kuri buvo įrašyta oficialiame žiniaraštyje buvo mažesnė, nei realiai jai mokamas atlyginimas, tačiau koks tai buvo skirtumas pasakyti negali. Jos darbo užmokestis per mėnesį buvo - 1000 Lt plius priedas nuo apyvartos, koks procentas nuo apyvartos buvo neatsimena, tačiau pamena, kad daugiausiai yra gavusi 253 Lt. Kiek pamena, darbo sutartyje nurodytas atlyginimas buvo mažesnis nei realiai gaunamas, tačiau, kiek mažesnis neatsimena. Parduotuvėje buvo įrengtas kasos aparatas, už prekes buvo galima atsiskaityti grynais pinigais ir kortele. Kasoje pardavėjos apskaitydavo visus pardavimus, kai atsiskaitymai buvo litais. Pasitaikydavo atvejų, kad klientai atsiskaitydavo eurais, tokiu atveju į kasą pardavimai nebuvo „mušami“, taip pardavėjos darydavo su G. ir G. žinia, šiuos pinigus pasiimdavo dažniausiai G., tik prieš tai kažkuri pardavėja eurus būdavo iškeitusi į litus. Kasos knygą pildydavo pačios, „Z“ „nuimdavo“ kiekvienos dienos pabaigoje. Ji parodė, kad E. M. niekada nėra ėmusi pinigų iš kasos, ji daugiau rūpinosi prekių papildymu ir kitais su finansais nesusijusiais reikalais (b. l. 125-126).

Liudytoja apklausta A. L. parodė, kad ji E. K. – M. IĮ pardavėjos - konsultantės pareigose dirbo nuo 2008 m. iki 2011 m. Darbą susirado per pažįstamą, kuri dirbo šioje įmonėje. Ji dirbo visas to laikotarpio vasaras bei ištisus metus savaitgaliais, taip pat, kiek prisimena, buvo savaitgalių, kad nedirbdavo, tikslių laikotarpių, kada dirbo ir nedirbo savaitgaliais neatsimena. Kiek jai yra žinoma, įmonės direktorė - savininkė - E. K. –M., buhalterės vardo ir pavardės neatsimena, tačiau buhalterė įmonėje buvo įdarbinta. Ji dirbo parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje buvo prekiaujama juvelyriniais dirbiniais ir tekstile. Ji yra dirbusi ir kitose įmonei priklausančiose parduotuvėse, tačiau pagrindinė jos darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ar parduotuvė turėjo kokį nors trumpinį ar žymėjimą ji nežino. Parduotuvėje kartu su ja dirbo Z., J., D., pavardžių neatsimena. Taip pat parduotuvėje dirbo O., pardavėjos neoficialiai ją vadino vadybininke, tačiau, kokios tikslios jos pareigos ji nežino. Darbo laiko grafiką pardavėjos susiderindavo tarpusavyje. Parduotuvės darbo laikas nuo 10 val. iki 19 val., ji parduotuvėje dirbdavo visą parduotuvės darbo laiką. Ar buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ji nežino. Kokį darbo užmokestį gaudavo neatsimena. Buvo nustatytas pagrindinis darbo užmokestis plius priedai nuo apyvartos. Atlyginimas jai buvo mokamas grynais pinigais, pinigus išmokėdavo O., gavusi atlyginimą ji pasirašydavo, tačiau neatsimena, ar O. pateikdavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, ar paprastus lapus. Ar sutapdavo suma su nurodytu žiniaraštyje bei realiai gaunamu atlyginimu, neatsimena. Parduotuvėje už prekes buvo galima atsiskaityti grynaisiais pinigais bei kortele. Jos pareigos parduotuvėje - prižiūrėdavo ekspozicijas, aptarnaudavo klientus, dirbti su kasos apartu jai yra tekę, tačiau tai nebuvo pagrindinis jos darbas. Su kasos aparatu pagrinde dirbo – Z. ir O.. Pasitaikydavo atvejų, kai klientai paklausdavo, ar galima atsiskaityti už prekes ne litais, o kita valiuta, tačiau ji atsakydavo, kad negalima. Kasos knygą pildydavo O.. Ar yra buvę atvejų, kad E. K. –M. dienos bėgyje pasiimtų grynųjų pinigų iš kasos, ar ji kur nors pasirašydavo, nežino (b. l. 128-129).

Liudytoja apklausta R. B. parodė, kad ji E. K. – M. IĮ dirba nuo 2014 m. birželio mėn. Jos pareigos pradžioje buvo pardavėja, nuo 2016 m., tikslios datos neatsimena - operatorė. Įmonės direktorė, kiek jai yra žinoma, G., pavardės nežino, savininkė - E. K. – M., buhalterė šiuo metu Z., pavardės nežino. Kai ji pradėjo dirbti, buhalterės pareigas ėjo kita moteris, vardo ir pavardės neatsimena. Kol ji ėjo pardavėjos pareigas, dirbo parduotuvėje, esančioje Stiklių g., tikslaus adreso neatsimena, parduotuvėje prekiaujama tekstilės gaminiais. Šioje parduotuvėje taip pat dirbo Ž. ir N., pavardžių neatsimena. Ji buvo įdarbinta pilnam etatui, kiek dienų per savaitę ir valandų per dieną dirbdavo, negali pasakyti, nes neatsimena, tačiau išdirbdavo tiek, kiek priklausė dirbant pilnu etatu. Jai atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, gaudavo minimumą, koks buvo nustatytas LR įstatymų, atlyginimą dažniausiai išmokėdavo direktorė G. arba Ž., o žiniaraščius, kad atlyginimas yra išmokėtas, jai pateikdavo buhalterė. Žiniaraščiuose pasirašydavo kiekvieną kartą, kai gaudavo atlyginimą, sumos, nurodytos žiniaraštyje, ir kiek ji gaudavo darbo užmokesčio, sutapdavo. Jos darbo užmokestis nepriklausė nuo apyvartos parduotuvėje, kadangi ji su kasos aparatu nedirbo, su kasa dirbdavo N. arba Ž.. Jai nėra žinoma tokių atvejų, kad klientai norėtų atsiskaityti ne vietine valiuta. Apklausos atlikimo dienai ji dirbo operatorės pareigose, į pareigas įeina audinių spausdinimas. Dirba pilnu etatu, taip pat yra mokamas minimumas. Atlyginimą gauna grynais pinigais, jį dažniausiai moka E. K. – M., o žiniaraščius pasirašyti dėl išmokėto atlyginimo duoda arba E. K. – M., arba direktorė G. (b. l. 131-132).

Iš specialisto išvados matyti, kad: įvertinus G. K. pateiktus neoficialius dokumentus 2010 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 31 d. laikotarpiu E. K. – M. IĮ išmokų susijusių su darbo santykiais išmokėta 526 277,22 Eur (1 817 130 Lt) daugiau nei užfiksuota Įmonės buhalterinėje apskaitoje, ir įrašyta darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose, iš to skaičiaus: 205 701 Lt (59 575,13 Eur) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 525 620 Lt (152 230,07 Eur) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 082,37 Lt (111 817,18 Eur) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 192 838,90 Lt (55 850 Eur) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 414 481,40 Lt (120 042,12 Eur) laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 26 762,72 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.

E. K. – M. IĮ išmokėtų 526 277,22 Eur (1 817 130 Lt) lėšų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, šios sumos išmokėjimo nepagrindė apskaitos dokumentais, t.y. nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. įst.Nr.Xi-1988 redakcija) „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatos: II dalies 4 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>“; III dalies 16 punkto „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“

Taip pat tyrimo metu pagal G. K. pateiktų neoficialių dokumentų duomenis nustatyta, kad dalis gautų už parduotas prekes lėšų nebuvo užfiksuota kasos aparatuose ir nebuvo užpajamuotos į įmonės kasą, iš jų: 82 210,30 Lt (23 809,75 Eur) neužpajamuota 2010 metų 11-12 mėn.; 538 396 Lt (155 930,26 Eur) neužpajamuota 2011 metų 1-2 mėn. ir 7-12 mėn; 312 076,50 Lt (90 383,60 Eur) neužpajamuota 2012 metų 1-7 mėn; 77 010,50 Lt (22 303,78 Eur) neužpajamuota 2013 metų 9-11 mėn; 320 025 Lt (92 685,65 Eur) neužpajamuota 2014 metų 5-12 mėn; 6 922,05 Eur neužpajamuota 2015 metų 1-3 mėn;

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio1 dalį „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, dėl neapskaitytų 496 904,59 Eur pardavimo pajamų E. K.-M. IĮ už atitinkamą laikotarpį deklaravo neteisingus duomenis apie įmonės apskaičiuotą pelno mokestį, todėl tyrimo metu papildomai priskaičiuojama 74 535,69 Eur (496 904,59 Eur x 15%) pelno mokesčio suma, iš jų: 8 408 Eur už 2010 metus 193 541 Lt (56 053,35 Eur x 15%); 21 998,23 Eur už 2011 metus 506 370 Lt (146 654,89 Eur x 15%); 15 752,82 Eur už 2012 metus 362 609 Lt (105 018,83 Eur x 15%); 7 289,04 Eur už 2013 metus 167 784 Lt (48 539,61 Eur x 15%); 17 156,96 Eur už 2014 metus 394 930,42 Lt (114 379,76 Eur x 15%); 3 930,64 Eur už 2015 metų I-ą ketv. 26 204,17 Eur (26 204,17 Eur x 15%).

Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad E. K.-M. IĮ mokėjo darbuotojams papildomą darbo užmokestį iš neapskaitytų lėšų, nuo kurių nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai į biudžetą, todėl tyrimo metu buvo papildomai priskaičiuota sumokėti privalomų mokesčių ir įmokų iš viso 381 441,80 Eur (1 250 366,96 Lt + 19 310,50 Eur), iš jų: 340 325,43 Lt ir 5 278,18 Eur, iš viso tai sudaro 103 843,24 Eur - gyventojų pajamų mokesčio; 906 465,04 Lt ir 13 961,89 Eur, iš viso tai sudaro 276 492,32 Eur - socialinio draudimo įmokų, 3 576,48 Lt ir 70,43 Eur, iš viso tai sudaro 1 106,25 Eur - įmokų į Garantinį fondą.

Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”, dėl neapskaitytų 496 904,59 Eur pardavimo pajamų E. K. – M. IĮ papildomai priskaičiuojama 74 535,69 Eur pelno mokesčio mokėtina į biudžetą suma (b. l. 140-161).

Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad E. K. – M. individuali įmonė, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Trakų r. sav., Trakų m., (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 1998 m. rugpjūčio 5 d. Veiklos rūšys: tekstilės apdaila; gatavų tekstilės gaminių, išskyrus drabužius, gamyba; drabužių siuvimas; tekstilės, drabužių, avalynės didmeninė prekyba; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kioskuose ir prekyvietėse; architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos. Įmonės savininkas nuo 1998 m. rugpjūčio 5 d. yra E. K. – M. (b. l. 162 - 163).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad G. K. suprasdama ir žinodama savo neteisėtos vceikos pobūdį, t. y. tyčia, apgaulingai tvarkė E. K. – M. individualios įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Dėl tokių jos veiksmų iš dalies negalima nustatyti E. K. – M. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, juos atitinka byloje surinkti buhalteriniai dokumentai. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta G. K. kalta, o jos veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajai už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, žalą patyrė ne fizinis asmuo (kuris turėtų teisę prieštarauti baudžiamojo įsakymo priėmimui), žalos atlyginimas spręstinas pagrindinėje (kitoje) byloje, G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji G. K. neprieštarauja (b. l. 211 - 214).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Tiriant kaltinamosios G. K. asmenybę nustatyta, kad ji administracine tvarka bausta (b. l. 207 - 210), neteista, dirbanti, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. K. prokuroro prašomo dydžio baudą, jos dydį nustatant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.

G. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 198 - 200) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

G. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. K. galutinę 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko panaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas