Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1669-899/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-13
Bylos Nr.
1-1669-899/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33011-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1669-899/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33011-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorui S. D.,kaltinamajam A. G.,gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajai J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2024-07-18 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2024-08-24 apie 21 val. adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu trenkė šalia sėdinčiai ant lovos savo šeimos nariui - sugyventinei J. K. į dešinę ranką ties alkūne, toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koridoriuje sugriebė J. K. už kairės rankos, ją suspaudė, pervertė ant grindų ir nenustatytą kiekį kartų spardė kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai ištrūkus iš jo, jis vėl ją virtuvėje pervertė ant grindų ir nenustatytą kiekį kartų spardė kojomis į įvairias kūno vietas, vėliau nukentėjusiajai išsilaisvinus ir nubėgus į miegamąjį, jis pervertė ją ant lovos rankomis pačiupo jai už smakro ir jį stipriai spaudė bei, atitraukęs rankas nuo smakro, jis metė raktų ryšulį J. K. į veidą ir pataikęs į kaktą, ją prakirto, taip padarydamas kaktos odos nubrozdinimą, tokiais savo veiksmais jis J. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko rugpjūčio 24 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini). Tuo metu bute buvo kartu su sugyventine J. K., kitų asmenų nebuvo. Iki įvykio gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Prieš konfliktą buvo suvartojęs gal 200 ml degtinės, buvo neblaivus. Situaciją daugmaž pamena. Ji norėjo išvažiuoti namo, jis neleido, įvyko žodinis konfliktas, pradėjo stumdytis, ji buvo parvirtusi. Stumdė ją ir buvo sugriebęs už abiejų rankų, laikė jas, gal truputį spaudė. Galėjo būti, kad padarė jai nubrozdinimą kaktoje, nes metė raktus ir galėjo į ją, sėdinčią ant lovos, pataikyti. Iki konflikto ant nukentėjusiosios kūno mėlynių nematė. Supranta, kad turi atsakyti už savo veiksmus. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes yra dirbantis, prižiūri senyvo amžiaus motiną. Atsiprašo dėl savo elgesio. Teikdamas papildomus paaiškinimus A. G. nurodė, kad visiškai pripažįsta kaltę. Sutinka su nurodomais veiksmais, kilusiais padariniais. Atsiprašo nukentėjusiosios. Praeitą posėdį neaiškiai dėstė poziciją, nes buvo stresas, nuovargis. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Yra dirbantis suvirintoju, prižiūri senyvo amžiaus motiną, kuriai reikia pagalbos. Ji gyvena viena, sunkiai vaikšto. Jai nuperka maisto ir kitaip padeda. Kitų asmenų, kurie galėtų jai padėti, nėra. Yra brolis, bet jis užsienyje gyvena. Jam yra skirta pareiga nevartoti alkoholio, buvo porą pažeidimų, bet dabar kreipėsi į psichiatrą, kurį patarė probacijos tarnyba. Pažada, kad ateityje toks elgesys nepasikartos, su alkoholio vartojimu susijusios problemos bus išspręstos. Dalyvauja elgesį keičiančioje programoje.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes A. G. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. G. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusioji J. K. parodė, kad su A. G. kartu gyveno 3 mėnesius ir per tuos tris mėnesius jis ją sumušė 6 kartus. Visais atvejais kvietė policiją, yra ne vienas tyrimas. Su A. G. gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis išnuomojo butą savo vardu. Nors nuomą ir mokesčius moka ji, jis nemoka, nes užgeria, būna nedirba. Ką gauna, pralošia. Pamena, kad rugpjūčio mėn., galimai 17 dieną policija jam išrašė smurto orderį, nes jis girtas koliojosi, rėkavo, grasino, bet tada nemušė jos. Išsikvietė pareigūnus, jam išrašė orderį, neleido gyventi ir bendrauti su ja. Jis tą vakarą išėjo. Po kelių dienų jis parėjo, praktiškai kiekvieną dieną grįždavo, ji leisdavo. Grįždavo blaivus, būdavo geras, atsiprašydavo ir atleisdavo. Būdavo kad nakvoja pas mamą, pas ją tik kažkiek pabūdavo, visaip. Ir policijai nepranešdavo. Ji sutinka, kad irgi išgeria, bet ji tai daro savaitgaliais, mažų vaikų neturi, stiprių gėrimų negeria. Lygiai po savaitės, buvo šeštadienis, rugpjūčio 24 d. ji iš mamos grįžo į namus, buvo išgėrusi, buvo apie 14-15 val. Jo namie nebuvo. Susinešė maistą į namus. Jis paskambino ir paklausė, ar ji namie, pasakė, kad užeis, kažką norėjo pasiimti, lyg svarmenis. Atėjo neužilgo, buvo neblaivus. Pas ją buvo alaus, jis atsinešė degtinės apie pusę butelio. Jis degtinę gėrė iš butelio, ji gėrė savo alų. Abu dar labiau apgirto. Ir kaip visada, prasidėjo priekaištai, konfliktas. Konkrečių priežasčių nebuvo. Paprašė eiti jį laukan, jis nėjo. Jau buvo vakaras, apie 21 val., kai jis pradėjo konfliktuojant smurtauti. Mėginant prisiminti iš eilės, ką jis darė, tai buvo taip maždaug. Iš kumščio trenkė vieną kartą į dešinę ranką, ties alkūne, kur dabar yra patinimas, skausminga vieta. Ji sėdėjo šalia jo, ant lovos kai jis smūgiavo į ranką. Ji atsistojo bėgti, nes suprato, kad bus blogai. Pribėgo iki koridoriaus, jis prisivijo ir griebė už kairės rankos, suspaudė, pervertė, tempdamas ją žemyn ant grindų. Pargriovęs ant grindų, spardė ją kojomis, kliuvo ne kartą į kojas, į kitas kūno vietas. Smūgių skaičiaus pasakyti negali, nes neatsimena, dengėsi galvą. Ištrūkusi atbėgo iki virtuvės, jis ten irgi prisivijęs ją pargriovė, spardė kojomis, kliuvo ne kartą į visas kūno vietas, smūgių skaičiaus nurodyti negali. Ji jau šaukė, rėkė, kad kaimynai išgirstų, nes galvojo, kad ją jis užmuš. Kažkaip ištrūkusi, ji nuėjo iki miegamojo, tai jis prie miegamojo lovos prispaudė ir pradėjo smaugti jai smakrą, žemyn link kaklo. Spaudė gana stipriai, jaučia skausmą smakro vietoje. Ji bandė priešintis, bet jėgos buvo netolygios. Tada dar būnant ant lovos, miegamajame, kai paleido smarką, atsitraukus į lovos kampą, jis paleido į ją iš raktų ryšulio, pataikė į kaktą, prakirto. Nukritus raktams, puolė prie jų, pasiėmė atgal. Ji paėmė telefoną, kurį buvo numetęs miegamajame, ir rinko pagalbos numerį 112. Kai pamatė, kad ji skambina, tada jis pabėgo iš buto. Jai sukeltą fizinį skausmą vertina iš 10 balų visu 10 balų, nes apsvaigusia galva ėjo į darbą, visas kūnas sumuštas, skausmingas, prakirsta kakta. Mėlynės yra ant kairės rankos, kaktoje dar likęs šašas, dešinės alkūnė patinusi. Ant kojų yra mėlynių, kai ją apžiūrėjo pareigūnai, tada gerai jų nesimatė. Apžiūrėjo atvykę GMP medikai, siūlė vykti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Dar ir įsidarbino neseniai, tik savaitę dirba, nesinori išsiprašinėti iš darbo. Gėda ir darbe pasakyti. Ji supranta, kad savo atleidimu nuolat būdavo mušama vėl ir vėl. Ji dėl girtumo sutinka, bet tikrai viską pamena, sako tiesą, nieko nemeluoja. Sekmadienį, kitą dieną po sumušimo A. G. jai paskambino, prašė pasakyti policijai, kad ji pati griuvo, kad jis negalėjo būti jų bute, kad jam bus baudos. Jis prašė ją meluoti. Ji nutarė netylėti, daugiau neatleis. Jis turi buto raktus, kuriuos gavo kaip nuomininkas. Jų nėra atidavęs. Dar yra jo televizorius paliktas, jis turi jį pasiimti. Ji A. G. neatleis, savo parodymus tvirtina, nieko nekeis ir neturi tikslo meluoti. Jau per daug kartų atleido. Byloje reiškia 1 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes kenčia skausmą, pažeminimą. Gėda eiti į darbą, rengtis prie moterų, matosi mėlynės. Tegul A. G. jai atlygina už patirtą skausmą (1 t., b. l. 43-46). Papildomai apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus dėl sumušimo, ją tikrai sumušė šiai dienai buvęs sugyventinis A. G.. Parodo, kad įvykio dieną ji buvo neblaivi, tačiau tikrai nebuvo taip, kad pati būtų parkritusi ir save sužalojusi. Tą vakarą pas ją A. buvo atėjęs į namus, ji neprieštaravo, kad jis pas ją būtų, kaip ir sakė ankstesnėje apklausoje, jie kartu vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį, tarp jų kilo konfliktas, po ko atsitiko, kad ji buvo jo sumušta. Po įvykio apie tai, kad ji prieš buvusį sugyventinį davė parodymus, jis nieko nežinojo. Buvęs sugyventinis su ja susisiekė po to, kai jam buvo pareikštas įtarimas, tada jis jos prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą ir neduotų prieš jį parodymų. Kaip ir sakė, dėl jos sumušimo yra buvę ir anksčiau pradėti ikiteisminiai tyrimai, A. G. yra nuteistas dėl to. Ji pas teismo medicinos ekspertus nevyko, nes nemanė kad tai yra būtina. Jeigu A. prieš ją nebūtų smurtavęs, ji nebūtų kvietusi policijos. Po įvykio tiek ji, tiek A. vienas kitam parašo žinutes, bet susitikti jie nesusitinka. Šiai dienai kartu nebegyvena. Kiek žino, jis dabar gyvena pas savo mamą. Ji nepageidauja, kad tarp jos ir A. būtų atlikta akistata, kadangi ji su juo nenori susitikti, jis, kaip ir sakė, prašė jos, kad ji atsiimtų pareiškimą dėl sumušimo, galvoja, kad jis ją bandys paveikti, jog neduotų prieš jį parodymų. Daugiau kažko papildyti dėl įvykio neturi, nes ir taip buvo išsamiai apklausta (1 t., b. l. 50-53);

- 2024-08-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. E. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad J. K. paaiškino, jog A. G. priekaištavo, kad dėl jos turi problemų su policija. J. K. teigė, kad konflikto metu A. G. sužalojo jai kairę ranką, spyrė į kairę koją, smaugė, nustojęs smaugti, raktų ryšuliu sužalojo galvos sritį. J. K. patyrė fizinį skausmą, kurį 10 balų sistemoje nuo 0 iki 10 įvertino 10 balų (1 t., b. l. 11-13);

- 2024-08-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas 5 aukštų daugiabutis pastatas. Einama link 4 laiptinės nuo įvažiavimo į kiemą pusės. Priėjus prie laiptinės, matomos šarvuotos, koduotos durys. Patekus į laiptinę, lipama į antrą aukštą. Užlipus į antrą aukštą, tiesiai matomos rudos spalvos šarvuotos durys, kurios pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius duris, matomas koridorius. Už koridoriaus tiesiai yra virtuvė. Dešinėje yra miegamasis kambarys. Einama tiesiai link virtuvės. Patekus į virtuvę, po kaire puse matomas virtuvinis komplektas su įvairiais buitiniais prietaisais, matomas šaldytuvas, kurio kairėje pastatytas virtuvinis stalelis. Grįžtama į miegamąjį kambarį, patekus į kambarį, po kaire puse matomas stalelis, ant kurio padėtas televizorius, žiūrint tiesiai, matomos durys, kurios vedą į buto balkoną, šalia durų yra miegamoji lova, prie kurios pastatytas stalelis. Tiksli įvykio vieta yra koridorius, virtuvėje ant grindų, miegamasis ant sofos-lovos (1 t., b. l. 14-21);

- 2024-08-24 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios J. K. veido srities dešinėje pusėje ties kakta yra įbrėžimas, kairės rankos alkūnėje ir virš jos įvairios kraujosruvos, ant kairės kojos šlaunies įvairūs įbrėžimai (1 t., b. l. 22-29);

- specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. nustatytas sužalojimas: kaktos odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. J. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 35);

- 2024-09-04-2024-09-09 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameros įrašai. Matyti, kad pareigūnas kambaryje bendravo su moterimi, tačiau tai galima spręsti tik iš kalbos, nes tuo metu filmavimas nukreiptas į grindis. Moteris pareigūnui sakė, kad sugyventinis negali čia lankytis, minėjo, kad išsinešė to buto raktus. Pareigūnas paklausė, kiek vertina sukelta skausmą, moteris pasakė, kad ją „varė“ ir pareigūnui pasakė bei parodė, kad ištinusi kairės rankos alkūnė. Moteris pasakojo, kad atsirakino duris ir atėjo, nors yra išduotas orderis nesiartinti. Moteris pasakojo, kad sugyventinis jai pasakė, kad „jį sudirbo, jis turi pas m... važinėti, gyvenimą suėdė“. Ją metė bei moteris pareigūnui parodė alkūnę, kur susitrenkė, bei parodė, kur raktais jai galvą praskėlė. Pareigūnas moters paklausė, ar buvo toje vietoje, kur parodė ranka, moteris pasakė kad visur. Pareigūnas pasitikslino moters, paklausdamas, kur ją numetė. Moteris pasakė, kad iš virtuvės metė ant žemės bei po to pasakė, kad ją lovoje smaugė. Vaizdo ir garso įraše matosi, kad moteris pareigūnui pasakė, kad ją spardė, ant kojų mėlynės. Pareigūnas moteriai nustatė 2,90 promilių girtumą, atvyko greitosios pagalbos darbuotojai. Vaizdo ir garso įraše matosi, kad greitosios pagalbos medikė apžiūri moters kairės rankos alkūnę. Moteris pasakojo, kad ji gulėjo lovoje ir jai raktų ryšuliu trenkė į galvą, minėjo kad spardė. Pareigūnas moters paklausė, kiek kartų spyrė. Moteris sakė, kad buvo muštynės, ji gynėsi, jis puolė, smaugė. Pareigūnas paklausė, į kurią koją spyrė, moteris pasakė kad spardė visur ir parodė kairę koją. Vaizdo ir garso įraše matosi, kad greitosios pagalbos darbuotoja moteriai matavo kraujo spaudimą. Pareigūnas paklausė, koks sugyventinio vardas, moteris pasakė, kad A. G.. Moteris skausmą įvertino 10 balų. Greitosios pagalbos darbuotoja moters paklausė, ar tai ne pirmas kartas, moteris pasakė, kad ją pastoviai daužo. Pareigūnas paklausė moters, kokie apribojimai yra skirti jos sugyventiniui moteris pasakė, kad negali artintis prie namų. Pareigūnas pasidomėjo, ar yra pradėtų ikiteisminių tyrimų, moteris pasakė, kad taip. Vaizdo ir garso įraše girdėti kad greitosios pagalbos darbuotoja liepė moteriai apsirengti, nes reikės važiuoti į priėmimo skyrių. Moteris pasakė, kad ji atsisako vykti. Greitosios pagalbos darbuotoja pasakė, kad negali jos palikti su galvos trauma, moteris kategoriškai atsisakė vykti. Moteris pasakė, kad jeigu bus jai blogai, nuvyks pas šeimos gydytoją. Greitosios pagalbos darbuotoja pasakė, kad galvoje yra žaizda, moteris pasakė, kad dar ne tokių turėjusi. Moteris pasakė, kad pagulės, išgers citramono. Pareigūnas paklausė, kur sugyventinis galėjo pabėgti, moteris pasakė, kad pas mamą. Vaizdo ir garso įraše matėsi, kad pareigūnas nufotografavo įvykio vietą. Pareigūnas pasitikslindamas paklausė apie tai, kad lovoje smaugė, o virtuvėje spardė. Moteris minėjo, kad savigynai išsitraukė stalčių. Moteris sakė, kad ją tempė per kambarį ir visur trankė. Pareigūnas moteriai pasakė, kad surašęs dokumentus grįš į butą (1 t., b. l. 66-68);

- 2024-09-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiosios ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbis: Apžiūrai pateiktas 2024-08-24 BPC garso įrašas, įrašo trukmė 1 min. 50 s. Skambinta telefonu. BPC operatorė: „112“. Moteris: „Laba vakara“. BPC operatorė: „laba vakara“. Moteris: „tegul policiją į (duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „išsikviest pareigūnus norit?“. Moteris: „taip“. BPC operatorė: „kas nutiko?“. Moteris: „sugyventinis, kuriam areštas uždėtas, kad negali prie mano namų artintis, jis atėjo šiandien ir mane sudaužė“ (moteris verkia). BPC operatorė: „sumušė jus?“. Moteris: „jo“. BPC operatorė: „kada čia buvo?“. Moteris: „dabar, ką tik“. BPC operatorė: „ką tik, kur dabar jis yra?“. Moteris: „jis išėjo, aišku“. BPC operatorė: „išėjo. Adresą sakykit“. Moteris: „(duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „(duomenys neskelbtini) čia?“. Moteris: „taip“. BPC operatorė: „(duomenys neskelbtini) butas?“. Moteris: „(duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „(duomenys neskelbtini), koks durų kodas į laiptinę?“. Moteris: „(duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „vaikų nepilnamečių nėra?“. Moteris: „ne“. BPC operatorė: „Medikai reikalingi jums?“. Moteris: „ką aš žinau, praskėlė kaktą“. BPC operatorė: „kraujuoja“. Moteris: „jo“. BPC operatorė: „rankom mušė, ar kažką turėjo?“. Moteris: „ir rankom ir iš raktų paleido į galvą“. BPC operatorė: „iš ko?“. Moteris: „iš raktų“. BPC operatorė: „raktą. Tai ten visą ryšulį metė?“. Moteris: „jo, prakirto“. BPC operatorė: „kiek metų jums sakykit?“. Moteris: „(duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „(duomenys neskelbtini), kuriam aukšte gyvenate?“. Moteris: „(duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „(duomenys neskelbtini) aukštas ir kuri laiptinė įvažiavus?“. Moteris: „(duomenys neskelbtini)“. BPC operatorė: „ketvirta, jūsų vardas pavardė?“. Moteris: „J. K.“. BPC operatorė: „gerai perduodam medikams ir pareigūnams, lukterkit gerai?“. Moteris: „gerai, ačiū“. BPC operatorė: „viso geriausio“ (1 t., b. l. 74-76);

- liudytoja S. D. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. dirbo vakarinėje pamainoje, kai su kolega A. E. gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Pamena, kad, jiems nuvykus, bute jų laukė iš pažiūros neblaivi moteris, kaip vėliau nustatė, J. K.. Moteris pati nurodė, kad vartojo namuose alkoholį. Kaip pamena, moteris neminėjo, ar su sugyventiniu kartu vartojo alkoholį, ar viena. Bendraujant su moterimi bute, matėsi, kad ji yra susijaudinusi, nerami, visą laiką teigė, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, metė į ją raktų ryšulį, dėl ko jai buvo prakirsta kakta, spardė ją į įvairias kūno vietas, mėtė ant žemės. Matėsi ant jos kaktos kraujo. Kaip pamena, ji su iškviestais medikais vykti į gydymo įstaigą atsisakė, nors patys medikai primygtinai to reikalavo. Jai su kolega atvykus, bute buvo tik nukentėjusioji J. K., jos sugyventinio namuose nebuvo. Su kolega bandė jo ieškoti netoli namų, bet niekur nerado. Kaip pamena, nukentėjusioji Jolita pasakojo, kad konfliktas su sugyventiniu vyko dėl nuolatinio policijos kvietimo. Tikslesnės įvykio aplinkybės yra nurodytos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 84-87).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. G. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. G. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024-08-24 apie 21 val. S(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu smurtavo prieš sugyventinę J. K. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus sugyventinės atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. G. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš sugyventinę J. K. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas vieną kartą teistas (1 t., b. l. 91-106). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybės – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 107-114), dirbantis (1 t., b. l. 115). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. G., nepadariusiam išvadų iš ankstesnio nuteisimo, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą griežtesnę - arešto bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:2), nustatytina kaip kiek didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgęs į visas aukščiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visuma duomenų leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. G. atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnį ir arešto bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus jam įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis A. G. nusikalto anksčiau nebaustas arešto bausme, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusios, yra dirbantis, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. G. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 10 punkte numatytas pareigas. Intensyvi priežiūra, įvertinus, kad A. G. nusikalto ne nakties metu, neskirtina.

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš sugyventinę, tikslinga A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72-2 str.).

A. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (1 t., b. l. 177-183) panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54). 2024-08-27 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove šiai sumai. Teisiamojo posėdžio metu J. K. nuo civilinio ieškinio minėtai sumai atsisakė, todėl priimtinas jos atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-10-15 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas 1 000 Eur sumai, esančias arba galinčias pateikti į A. G. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 185-188). Kadangi nukentėjusioji J. K. atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiai sumai naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024-12-13.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. G. buvo skirtas gynėjas advokatas V. K.. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-11-21 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (145,83 Eur dydžio advokato V. K. užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. G. nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, - paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam areštą 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. nustatyti galutinę bausmę - areštą 36 (trisdešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priimti nukentėjusiosios J. K. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024-12-13, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas 1 000 Eur sumai, esančias arba galinčias patekti į A. G. AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš A. G. 145,83 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, - palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas