Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Byla Nr. Ik-1814-473/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
Ik-1814-473/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00977-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
T. R., O. R. V. T., A. Š., I. Š., A. A. Y., E. Y., P. V., Danske Bank A
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos
Advokatai
Jolita Urbaitytė
Kategorijos
  • 13.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1814-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-00977-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 13.3.3; 13.4; 70.6; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Vairei, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. R., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. R., O. R. V. T. (V. T.), A. Š. (A. Š.), I. Š. , A. A. Y., E. Y. (E. Y.), P. V., Danske Bank A/S Lietuvos filialui, dėl statybos leidimo, akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu (toliau ir – skundas) prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) panaikinti 2008-07-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-(duomenys neskelbtini).

Skunde ir patikslintame skunde (I t., b. l. 1-7, II t., b. l. 11-17, 23-28) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-11-28 išdavė T. R. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ku­riuo leido statyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g.,Vilniuje, o 2008-07-23 stati­nio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-(duomenys neskelbtini) dvibučio gyve­namojo namo (duomenys neskelbtini) g. dalis - butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pripažinta tinkama naudoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai išduodant statybos leidimą, pažeidė pareiškėjos, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos, teises. Kadangi pareiškėja Vilniaus apskrities vir­šininko administracijos funkcijas statinių priežiūros srityje perėmė tik 2010-01-01, tai tik tuomet galė­jo sužinoti apie skundžiamą statybos leidimą ir aktą. Ta­čiau šiuo atveju su ginčijamais aktais susijusias aplinkybes ji išnagrinėjo ir ginči­jamus dokumentus susiejo tik 2010-03-15 Statinių statybos priežiūros skyriui pateikus išvadą, todėl nepraleido termino kreiptis dėl jų panaikinimo. Jeigu teismas manytų, kad prašymas pateiktas pralei­dus įstatymų nustatytą pareiškimo padavimo terminą, prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių - didelio darbo krūvio, darbuotojų kaitos, papildomų veiklos sferų. Pareiškėja nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p., norėdama vykdyti rekonstrukcijos darbus, statytoja T. R. turėjo turėti nustatyta tvarka pa­rengtą ir patvirtintą projektą ir statybos leidimą. Šiuo atveju trečiasis asmuo vykdė statybos darbus neturėdama nei projekto, nei statybos leidimo, taigi buvo vykdomi savavališkos statybos darbai. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos vals­tybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Departamentas 2007-02-27 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-25, ku­riame nurodė, kad statytoja T. R. savavališkai rekonstruoja gyvenamąjį na­mą (butą) (duomenys neskelbtini) g, ir pareikalavo tuojau pat sustabdyti savavališkai vykdomus darbus. 2007-02-27 T. R. surašytas administracinio teisės pa­žeidimo protokolas Nr. (101)11.12-65 ir 2007-03-01 nutarimu Nr. (101)11.12-71 skirta 1000 Lt piniginė bauda (bauda sumokėta). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-03-27 pareikalavo (reikalavimo Nr. (100)-1.2-1901-(3.31)), kad statytoja iki 2007-05-27 savo lėšomis atstatytų gyvenamojo namo dalį (butą) (duomenys neskelbtini) -1 į padėtį iki re­konstrukcijos. Departamentas 2007-05-11 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-54, ku­riame nurodė, kad minėtame objekte atliekami antro aukšto balkono laikančių konstrukcijų montavimo, betonavimo darbai, pastato trečiame aukšte (pastogės patalpos) įrengta perdan­gos konstrukcija, virš perdangos įrengtos papildomos patalpos, ir pareikalavo tuojau pat su­stabdyti savavališkai vykdomus darbus. 2007-05-15 T. R. surašytas admi­nistracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)11.12-129. Departamentas, vadovaudama­sis LR ATPK 224, 287 straipsniais, 2007-05-16 raštu Nr. (101)-11.56-273 persiuntė T. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Departamentas 2007-05-11 raštu Nr. (100)11.55-339 paprašė Vilniaus miesto savi­valdybės administracijos Miesto plėtros departamento neišduoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai statybos leidimo ir neatlikti projektų derinimo procedūrų. Vilniaus miesto savivaldy­bės administracijos miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos (toliau – Komisija) 2006-08-02 – 2006-08-03 posėdžio Nr. 15 protokole Nr. 31 nurodyta pastaba: „projek­tuoti 2 butų gyvenamąjį namą“. Komisijos 2007-07-11 – 2007-07-12 posėdžio Nr. 1-28 protokolo Nr. 57 pastabose nurodyta: „pastatas turi daugiabučio gyvenamojo namo požymių“. Pagal sta­tybos leidimo medžiagą, projektinę dokumentaciją patalpų išplanavimas visuose aukštuose analo­giškas. Taigi pagal pateiktą projektą negalėjo būti išduotas leidimas dvibučiam gyvenamajam namui, nes namas turi konkrečių daugiabu­čio gyvenamojo namo požymių. Komisijos 2007-11-14 – 2007-11-15 posėdžio Nr. 1- 46 protokole Nr. 39 nurodyta, kad ankstesnių protokolų pastabos įvykdytos, nors patvirtintame projekte matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo požymiai liko, projekto sprendiniai pagal komisijos pastabas nepakeisti. Statybos leidi­mas išduotas dvibučio gyvenamojo namo (7.2) rekonstrukcijai. Prie komisijos sprendimo išduoti leidimą įrašyta pastaba „atkreipi­ant dėmesį, kad tai savavalinė statyba“. Darytina išvada, kad Komisija nusprendė išduoti sta­tybos leidimą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Pagal Projekte, esančią VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-01-16 pažymą minėtame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo du butai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių savininke nurodyta T. R. . Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-06-15 išrašą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. 2 (Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas nurodytas V. T., įregistravimo pagrindas: pirkimo - pardavimo sutartis, 2007-02-23, Nr. 1-2731, įrašas galioja nuo 2007-02-23. Taigi prieš išduodant statybos leidimą minėtame name buvo du savininkai. T. R. nepateikė V. T. (buto, esančio (duomenys neskelbtini) g, savininko) sutikimo rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g. Komisija, nusprendusi iš­duoti statybos leidimą T. R., pažeidė Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtintų LR aplinkos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. Dl-379 21 punkto 21.2 papunktį ir statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šie pažeidimai, lėmė neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 statybos leidimo (duomenys neskelbtini) išdavimą. Savivaldybės administracija 2007-11-28 išdavė T. R. Statybos leidimą viso dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai. Komisija Aktu pripažino tin­kamu naudoti dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. dalį - butą Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesilaikydama STR 1.11.01:2002 16 ir 29 punktų, STR 2.02.01:2004 246 punkto 264.4 papunkčio reika­lavimų ir priėmė neteisėtą aktą, kuris turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti, pareiškėjai praleidus skundo padavimo terminą. Jei teismas nepatenkins šio prašymo, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (1 t., b. l. 70-76, II t. b. l. 19-20, 59-60) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuriai iki 2010-01-01 buvo pavesta vykdyti valstybinę statybų priežiūrą Vilniaus apskrityje, nustatyta tvarka vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. , Vilniuje, rekonstrukcijos darbų priežiūrą, taip pat nagrinėjo tiek ginčijamo statybos leidimo, tiek statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimus. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo visą informaciją apie vykdomus minėto pastato rekonstrukcijos darbus ir manydama, jog darbai vykdomi neteisėtai, turėjo visas galimybes kreiptis į teismą ir ginčyti statytojos veiksmus ar atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 išduotą statybos leidimą, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nepasinaudojo savo teise apskųsti 2007-11-28 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teismui, LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas apskundimo terminas yra praleistas. Teisėje galioja bendrasis principas, jog niekas negali perleisti teisių daugiau, negu jų turi. Vilniaus apskrities viršininko administracija nuo ginčijamo statybos leidimo išdavimo iki statybų priežiūros funkcijas perdavimo pareiškėjai, nesikreipė į teismą dėl minėtų aktų teisėtumo, todėl minėtos valstybinės funkcijos, o kartu ir visų su ja susijusių teisių ir pareigų perdavimo metu, apskrities viršininko administracija nebeturėjo teisės ginčyti skundžiamų aktų, todėl ir tokios teisės perleisti pareiškėjai negalėjo. Valstybinė statybų priežiūra yra valstybei priskirta funkcija, kurią vykdo atitinkamos įstatymais įgaliotos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, būtent valstybė laikytina subjektu, prižiūrinčiu jos teritorijoje vykdomų statybų teisėtumą, o atskiros valstybės institucijos tik tiesiogiai įgyvendina šią funkciją atlikdamos joms pavestus veiksmus. Todėl šiuo atveju, vienai valstybės institucijai vykdančiai statybų priežiūrą nepasinaudojus teise skųsti ginčijamą teisės aktą, pareiškėjai perėmus atsakomybę už tos pačios funkcijos vykdymą, nėra jokio pagrindo administracinio akto apskundimo teismui terminą pradėti skaičiuoti nuo pradžių. Jei būtų pripažinta, jog pareiškėjai ginčijamų aktų apskundimo terminai turi būti skaičiuojami iš naujo, ir tokiu atveju pareiškėja būtų juos praleidusi. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėja skundą teismui galėjo paduoti nuo 2010-01-01, o LR ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintas apskundimo terminas yra vienas mėnuo nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos, skundas administraciniam teismui dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-(duomenys neskelbtini) panaikinimo turėtų būti paduotas iki 2010-02-01, tuo tarpu ant pareiškėjos skundo nurodyta data yra 2010-04-15. Informacija apie visus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus yra viešai skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl pareiškėja jau 2010-01-01 turėjo žinoti apie ginčijamą statybos leidimą. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati pareiškėja, kuri savo negalėjimą pateikti pareiškimą dėl ginčijamų aktų iki 2010-02-01 iš esmės grindžia tik aplinkybe, kuri priklauso tik nuo pačios pareiškėjos veiksmų. LR ABTĮ 33 str. apskundimo terminą sieja su sužinojimo apie skundžiamą aktą data, o ne atskirų šios institucijos padalinių ar tarnautojų sužinojimu apie minėtą aktą. Todėl pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir nėra jokio pagrindo šio termino atnaujinti. Dėl statybos leidimo išdavimo tvarkos atsakovė paaiškina, kad Statybos įstatymas nenumato, jog statybos leidimo neišdavimo pagrindu gali būti apskrities viršininko administracijos raštas, kuriuo prašoma neišduoti minėto leidimo kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Remiantis tuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo neišduoti pareiškėjos ginčijamo statybos leidimo. Statybos įstatymas iki 2010-01-01 numatė, jog valstybinę statybų priežiūrą atlieka apskričių viršininkų administracijos, todėl būtent šiai institucijai kilo pareiga užtikrinti, kad nustatytos savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo tik pavesta išduoti statybos leidimus, todėl ginčijamo leidimo išdavimas neįteisino jau egzistuojančios savavališkos statybos ir statytojos T. R. neatleido nuo pareigos laikytis statybos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymų, susijusių su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, o Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo užtikrinti, kad minėti nurodymai būtų tinkamai įvykdyti. Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose taip pat nenumatyta pagrindo neišduoti statybos leidimo gavus informaciją apie galimą sklype vykdomą savavališką statybą. Pareiškėja skunde remiasi Aplinkos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. D1-379 patvirtintais Nuolatinės statybų komisijos pavyzdiniais nuostatais, kurie yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra tiesiogiai taikomi konkrečioms nuolatinėms statybos komisijoms. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Kiekviena nuolatinė statybų komisija savo veikloje vadovaujasi šiai komisijai patvirtintais nuostatais, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-999 patvirtinti nuolatinės statybų komisijos nuostatai nebuvo nuginčyti ar kitaip panaikinti, todėl buvo galiojantys ir minėta komisija neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Taigi komisijos priimtas sprendimas išduoti T. R. ginčijamą statybos leidimą neprieštaravo jokioms įstatymo ar tiesiogiai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Statybos leidimas yra išduodamas atsižvelgiant į tai, ar yra įvykdyti projektavimo sąlygų sąvade nurodyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas 2006-05-29, o T. R. prašymas išduoti statybos leidimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2006-07-17, kai V. T. dar nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į dalį rekonstruojamo namo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo prašyti pateikti šio asmens sutikimo vykdyti minėtą rekonstrukciją. Be to, ginčo pastato bendrasavininkis V. T. pats niekada nesikreipė į teismą ar kitas kompetentingas institucijas bei nereiškė jokių pretenzijų dėl įvykdytos namo rekonstrukcijos, nors pareiškėjos minimas reikalavimas gauti namo bendraturčio sutikimą yra skirtas apsaugoti išimtinai šių asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja nėra įgaliota atstovauti minėto asmens interesų, todėl šiuo pagrindu kreiptis į teismą neturi pagrindo. Iš Statybos įstatymo 27 str. 6 d. nuostatų matyti, kad pareiškėja nėra įgaliota kreiptis į teismą su prašymu panaikinti išduoto statybos leidimo galiojimą, nustačius statybos leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus. Tokia teisė pareiškėjai nesuteikta ir Aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 patvirtintų valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuostatų 7 punkte. Taigi pareiškėjos minėtu pagrindu reiškiamas reikalavimas panaikinti ginčijamą statybos leidimą yra visiškai nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. R. su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 44-46) nurodė ir teismo posėdyje ji ir jos atstovė paaiškino, kad pareiškėja praleido LR ABTĮ 33 str. nustatytą terminą kreiptis į teismą ir nėra pagrindo šio termino atnaujinti. Dėl skundžiamų aktų teisėtumo, visiškai palaiko atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poziciją. Papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008-11-06 buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-3306-764/2008 dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (atsakovas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija). Nors pareiškėjais minimoje byloje buvo kiti asmenys, argumentai dėl aukščiau minėto statybos leidimo panaikinimo bei materialinės teisės normos, kuriomis buvo grindžiamas pareiškėjų prašymas, iš esmės buvo tie patys. Teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjų skundą dėl statybos leidimo panaikinimo atmetė. Pareiškėjo reikalavimas dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti panaikinimo yra formalaus pobūdžio, o tokio akto panaikinimas ateityje sudarytų sąlygas tolesniems ginčams atsirasti ir neproporcingai žalai kilti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 47-51) nurodė, kad mano, jog pareiškėja praleido skundo padavimo senaties terminus ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Savo poziciją šiuo klausimu grindžia panašiais, atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškina, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) g, Trakų Vokė, Vilnius, yra trečiajame namo aukšte. Pirkdamas butą iš T. R., jis sudarė kredito sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)) su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, kurios pagrindu perkamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) g, Trakų Vokė, Vilnius, įkeitė bankui. Teismui patenkinus skundą bei panaikinus skundžiamus aktus, trečiasis suinteresuotas asmuo, T. R., privalės pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti trečiajam asmeniui priklausantį butą. Tokiu atveju tarp P. V. bei Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytos kreditavimo sutarties nuostata dėl bankui įkeičiamo turto neteks galios, nebeliks kredito sutartimi bankui įkeisto objekto, užtikrinančio kredito gražinimą bankui. Pirkdamas butą jis neturėjo informacijos apie galimai vykdomą savavališką buto statybą bei būdamas apdairus pirkėjas negalėjo numanyti, jog perka nelegalios statybos objektą, todėl įkeisdamas bankui perkamą turtą pagrįstai tikėjosi, jog jo įsigytas turtas yra legalus, galintis tinkamai užtikrinti kredito grąžinimą bankui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau ir – bankas) su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 70-71) palaiko atsakovo poziciją dėl termino paduoti skundą praleidimo. Papildomai nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys P. V. ir V. T. yra įkeitę bankui jiems nuosavybės teisėmis priklausančius butus adresu (duomenys neskelbtini) g. (butas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) g. (butas Nr. 2). Šių asmenų finansiniai įsipareigojimai bankui nėra įvykdyti. Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti galiojančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento patvirtintų dokumentų ir jų tvirtinimo motyvų, juolab, kad jie buvo patvirtinti ir suderinti su visomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir pareigūnais, todėl, gavęs visus dokumentus, būtinus kredito suteikimui, finansavo minėtų butų, šiuo metu priklausančių P. V. ir V. T., pirkimą. Jokių abejonių ar įtarimų dėl parduodamų buto Nr. l ir buto Nr. 2 statuso ar šių butų statybos dokumentų teisėtumo nekilo ir pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinusiems notarams. Sudarydamas kredito sutartis bankas veikė kaip sąžiningas asmuo, todėl jo interesai teismo sprendimu neturėtų būti pažeisti. Nagrinėjamoje byloje patenkinus pareiškėjos prašymus, galėtu būti pažeistos iš kredito sutarčių ir hipotekos lakštų kylančios banko teisės, teisėti lūkesčiai ir teisiniai interesai: valstybės institucijoms pareikalavus statinį nugriauti, jis netektų pagrindinės skolininkų prievolių užtikrinimo priemonių, o įpareigojimo pertvarkyti statinį atveju tikėtina, kad bankas arba netektų prievolių užtikrini priemonių, arba sumažėtų jų rinkos vertė, ir tai padidintų kreditų riziką bei banko nuostolių tikimybę. Viešojo administravimo institucijos savo veiksmais ar neveikimu neturėtų pažeisti sąžiningo kreditoriaus ir skolininkų susiklosčiusių teisinių santykių. Pareiškėjai nuginčijus atitinkamus administracinius aktus, valstybei ar savivaldybei kiltų prievolė atlyginti trečiųjų asmenų nuostolius. Tokiu atveju, valstybei ar savivaldybei tektų didelė finansinė našta, kuri kilusios finansinės krizės laikotarpiu ypač neigiamai atsilieptų socialiai jautrių sričių finansavimui, nes iš mokesčių mokėtojų į biudžetą surinktas lėšas tektų nukreipti aukščiau nurodytų nuostolių atlyginimui. Pareiškėja skunde nenurodo, kokia žala buvo padaryta, jei ji padaryta, dėl ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir statinio statybos. Įvertinus šią situaciją, pareiškėjos reikalavimų tenkinimas iš esmės lemtų viešojo intereso pažeidimą, nes trečiųjų asmenų reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti tenkinami iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų, t. y. visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Atsižvelgiant į tai, esamos situacijos išlaikymas labiau atitiktų viešąjį interesą nei ginčijamų administracinių aktų panaikinimas, jei šiais administraciniais aktais ir buvo pažeisti formalūs reikalavimai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. R., V. T., A. Š., I. Š., A. A. Y., E. Y., P. V., Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Kaip minėta, pareiškėja ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-11-28 išduoto statybos leidimo NR (duomenys neskelbtini), ku­riuo leista statyti dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g.,Vilniuje bei 2008-07-23 stati­nio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-(duomenys neskelbtini), kuriuo šio gyve­namojo namo dalis – butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinta tinkama naudoti, teisėtumą.

Bylos faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. R. 2006-04-27 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti 2 butų gyvenamojo namo rekonstrukcijai (išplečiant mansardą ir terasą), adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilnius (I t., b. l. 102-103). Specialiosios projektavimo sąlygos išduotos 2006-05-29 (Nr. (duomenys enskelbtini)) (I t., b. l. 107).

T. R. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą (reg Nr. (duomenys neskelbtini)) išduoti statybos leidimą. Vilniaus miesto savivaldy­bės administracijos miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija (toliau – Komisija) posėdžiuose kelis kartus svarstė T. R. prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, pateikdama pastabas dėl projekto (Komisijos 2006-08-02 – 2006-08-03 posėdžio Nr. 15 protokolas Nr. 31 (I t., b. l. 99), 2007-06-06 – 2007-06-07 posėdžio Nr. 1-23 protokolas Nr. 3 (I t., b. l. 89), 2007-07-25-2007-07-26 posėdžio Nr. 1-30, protokolas Nr. 29 (I t., b. l. 86), 2007-07-11 d. – 2007-07-12 posėdžio Nr. 1-28 protokolas Nr. 57 (I t., b. l. 35), 2007-08-22 – 2007-08-23 posėdžio Nr. 1-34, protokolas Nr. 58 (I t., b. l. 87)). Komisija 2007-11-14 – 2007-11-15 posėdyje Nr. 1-46 protokolo Nr. 39 (I t., b. l. 78) nusprendė išduoti statybos leidimą T. R. Šio Komisijos sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-11-28 išdavė ginčijamą statybos leidimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau –VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-02-27 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)(duomenys neskelbtini), ku­riame nurodė, kad statytoja T. R. savavališkai rekonstruoja gyvenamąjį na­mą (butą) (duomenys neskelbtini) g. (pastato pirmame aukšte – įrengtas balkonas 1,97x5,2 m., antrame aukšte – įrenginėjamas balkonas), ir pareikalavo tuojau pat sustabdyti savavališkai vykdomus darbus. 2007-02-27 T. R. surašytas administracinio teisės pa­žeidimo protokolas Nr. (101)11.12-65 ir 2007-03-01 nutarimu Nr. (101)11.12-71 skirta 1000 Lt piniginė bauda už savavališkos statybos vykdymą. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-03-27 pateikė reikalavimą Nr. (100)-1.2-1901 -(3.31)), kad statytoja iki 2007-05-27 savo lėšomis atstatytų gyvenamojo namo dalį (butą) (duomenys neskelbtini) g. į padėtį iki re­konstrukcijos (I t., b. l. 37-40).

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-05-11 surašė savavališkos statybos aktą Nr.(duomenys neskelbtini), ku­riame nurodė, kad minėtame objekte (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, atliekami antro aukšto balkono laikančių konstrukcijų montavimo, betonavimo darbai, pastato trečiame aukšte (pastogės patalpos) įrengta perdan­gos konstrukcija, virš perdangos įrengtos papildomos patalpos, ir pareikalavo tuojau pat su­stabdyti savavališkai vykdomus darbus. 2007-05-15 T. R. surašytas admi­nistracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (101)11.12-129. Vadovaudama­sis LR ATPK 224, 287 straipsniais, 2007-05-16 raštu Nr. (101)-11.56-273 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas persiuntė T. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (I t., b. l. 41-43).

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-05-11 raštu Nr. (100)11.55-339 kreipėsi į Vilniaus miesto savi­valdybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu neišduoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai statybos leidimo ir neatlikti projektų derinimo procedūrų.

Vilniaus miesto savivaldy­bės administracijos miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija 2007-07-25 – 2007-07-26 posėdyje Nr. 1-30 (I t., b. l. 86), 2007-07-11 – 2007-07-12 posėdyje Nr. 1-28 (I t., b. l. 35), 2007-08-22 – 2007-08-23 posėdyje Nr. 1-34 (I t., b. l. 87) nagrinėdama T. R. prašymą dėl statybos leidimo išdavimo vertino pateiktus dokumentus ir teikė pastabas dėl projektavimo trūkumų. 2007-11-14 – 2007-11-15 posėdyje Nr. 1-46 (I t., b. l. 78) Komisija, konstatavusi, kad ankstesnių protokolų pastabos įvertintos, statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, nusprendė išduoti statybos leidimą T. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007-11-28 išdavė ginčijamą statybos leidimą.

VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-07-23 surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-(duomenys neskelbtini) dvibučiam gyvenamajam namui (butui Nr. 1, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (I t., b. l. 21). 2009-07-27 pareiškėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai adresuotu raštu Nr. (100)-11.55-1195 bei 2009-12-31 pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. T., O. R., A. Š., P. V. ir T. R. adresuotu raštu Nr. (100)-1.2-3282-(3.31) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje“ VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nurodė, kad nemato teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl minėto 2008-07-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo (I t., b. l. 13, 19-20).

LR ATBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. LR ABTĮ 34 str. 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjos skundas teismui paduotas 2010-04-15. Pareiškėja nurodo, kad apie skundžiamus aktus sužinojo 2010-01-01, kai įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23 , 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstaty­mui (Žin., 2009, Nr. 144-6352) ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymui (Žin., 2009, Nr. 144-6353), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos perėmė apskričių viršininkų administracijų iki 2009-12-31 vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Tačiau su ginčijamais aktais susijusias aplinkybes pareiškėja išnagrinėjo ir ginči­jamus dokumentus susiejo tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Statinių statybos priežiūros skyriui 2010-03-15 pateikus išvadą dėl šių aktų teisėtumo. Taip pat nurodo, jei bus nustatyta, kad pareiškimas paduotas pralei­dus įstatymų nustatytą terminą, mano, kad yra pagrindas jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – didelio darbo krūvio, darbuotojų kaitos, papildomų veiklos sferų.

Kaip matyti iš pareiškėjos kartu su pareiškimu pateiktos medžiagos, Vilniaus apskrities viršininko administracija nustatyta tvarka vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, rekonstrukcijos darbų priežiūrą, taip pat nagrinėjo tiek ginčijamo 2007-11-28 statybos leidimo, tiek 2008-07-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo visą informaciją apie vykdomus minėto pastato rekonstrukcijos darbus (b. l. 37-43). Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-557-433/2010 pagal ieškovų L. V. ir V. V. 2009-06-09 pateiktą ieškinį dėl savavališkos statybos fakto nustatymo, įsakymo dėl detaliojo plano tvirtinimo pripažinimo negaliojančiu ir savavališkos statybos padarinių likvidavimo, kurioje Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo patraukta atsakovu (II t., b. l. 97-98). Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracija manydama, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, rekonstrukcijos darbai vykdomi neteisėtai, turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginčyti statybos veiksmus ar atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus. Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracija ne tik nesikreipė į teismą dėl ginčijamų, aktų panaikinimo, bet ir oficialiais raštais (I t., b. l. 13, 19-20) patvirtino, jog nemato teisinio pagrindo šiuos aktus ginčyti.

Teisėje galioja bendrasis principas, jog niekas negali perleisti teisių daugiau, negu jų turi. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija nuo ginčijamo statybos leidimo išdavimo iki statybų priežiūros funkcijos perdavimo pareiškėjai, nesikreipė į teismą dėl šioje byloje ginčijamų aktų teisėtumo, todėl minėtos valstybinės funkcijos, o kartu ir visų su ja susijusių teisių ir pareigų perdavimo metu, apskrities viršininko administracija nebeturėjo teisės ginčyti skundžiamų aktų, todėl ir tokios teisės perleisti pareiškėjai negalėjo. Valstybinė statybų priežiūra yra valstybei priskirta funkcija, kurią vykdo atitinkamos įstatymais įgaliotos valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tai, būtent valstybė laikytina subjektu, prižiūrinčiu jos teritorijoje vykdomų statybų teisėtumą, o atskiros valstybės institucijos tik tiesiogiai įgyvendina šią funkciją atlikdamos joms pavestus veiksmus. Vien tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas iš vienos valstybės institucijos kitai, nesukuria teisių perėmėjai daugiau teisių, nei jų turėjo teisių perdavėjas. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijai vykdančiai statybų priežiūrą nepasinaudojus teise nustatyta tvarka ir terminais apskųsti ginčijamus teisės aktus, pareiškėjai perėmus minėtą funkciją, nėra pagrindo atnaujinti administracinio akto apskundimo termino skaičiavimo eigos.

Informacija apie visus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus yra viešai skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Pareiškėja neginčija, kad apie ginčijamą statybos leidimą sužinojo 2010-01-01, perėmusi statybų priežiūros funkciją ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, tačiau skundą padavė tik 2010-04-15, po vieno mėnesio nuo tos dienos, kai jos struktūrinis padalinys – Statinių statybos priežiūros skyrius 2010-03-15 pateikė išvadą dėl skundžiamų aktų teisėtumo. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo praleistą terminą atnaujinti, nurodydama, kad terminas praleistas dėl didelio darbo krūvio, darbuotojų kaltės, papildomų veiklos sferų.

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, organizacijai, siekiančiam apginti viešąjį interesą – suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 str. įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. LR ABTĮ 53 str. be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Inicijuodama jos manymu neteisėtų sprendinių apskundimą, pareiškėja privalėjo šių nuostatų laikytis. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, egzistavusios įstatymo nustatyto termino eigos metu, kurios kliudė laiku ir tinkamai, įgyvendinti savo teises. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl kurių praleistas terminas paduoti skundą ir prašoma šį terminą atnaujinti, yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklauso nuo pačios pareiškėjos veiksmų ir negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkinamas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo savo teise apskųsti 2007-11-28 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-23 stati­nio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-(duomenys neskelbtini), ir įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo atnaujinti šio praleisto termino pareiškėjai, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų statinių statybos priežiūros srityje perėmėjai, termino praleidimo priežasčių nepripažinus svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios. Todėl teismui nustačius, kad skundas paduotas praleidus LR ABTĮ 33 str. nustatytą terminą ir nepatenkinus prašymo šio termino atnaujinti, byla nutraukiama LR ABTĮ 101 str. 6 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p., 105, 106 str.,

nutarė:

nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. R., O. R., V. T. (V. T.), A. Š. (A. Š.), I. Š., A. A. Y., E. Y. (E. Y.), P. V., Danske Bank A/S Lietuvos filialui, dėl 2007-11-28 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-07-23 stati­nio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-(duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėArūnas DirvonasGintaras Dzedulionis