Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-12-20 · Civilinė byla Nr. 3K-3-668/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-20
Bylos Nr.
3K-3-668/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Teodora Staugaitienė (pirm.), Egidijus Laužikas (pran.), Virgilijus Grabinskas
Atsakovas
Lietuvos
Ieškovas
J. A.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-668/2006Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkės), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos advokatūros kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. A. 2005 m. gruodžio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio bei patikslinto ieškinio pareiškimuose nurodė, kad Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu nuspręsta įregistruoti ieškovės atleidimą iš Kauno advokatų kontoros, 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu ji išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Nurodyti atsakovo sprendimai panaikinti atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d., Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimais. Ieškovė neturėjo teisės teikti teisinių paslaugų ir gauti honoraro nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. liepos 1 d. Ieškovė 2003 metais gavo 36 639,05 Lt, 2004 metais – 12 161,24 Lt, 2005 metais – 12 680 Lt pajamų. Dėl to ieškovė 2004–2005 metais negavo 48 482,40 Lt pajamų. Ieškovė, remdamasis CK 6.263, 6.249 straipsniais, prašė teismo iš Lietuvos advokatūros priteisti 48 481 Lt negautų pajamų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 15 742 Lt nuostolių, 472 Lt žyminio mokesčio, iš viso – 16 214,26 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus pinigų priėmimo kvitus neįmanoma nustatyti pajamų vidurkio, nes kvitai yra nepatikimi įrodymai. Vidutines metines ieškovės pajamas teismas nustatė, remdamasis metinėmis ieškovės pelno mokesčių deklaracijomis, ir iš atsakovo priteisė negautų pajamų skirtumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti negautas pajamas už 2005 metų šešis mėnesius, nes ji 2005 metais netrukdomai galėjo verstis advokato praktika ir gauti pajamų. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos 2005 metų pajamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 19 d. nutartimi patenkino atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, o ieškovės – visą, pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. sprendimą: patenkino ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisė 48 481 Lt nuostolių, 1457,43 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 48 481 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas įsiteisėjo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus 2005 m. gegužės 16 d. nutartį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas sprendimas yra ne dalinis (CPK 261 straipsnis). Kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, priimtas dėl visų ieškinio reikalavimų (CPK 268, 270 straipsniai). Dėl to apeliacine tvarka apskųsta ir neapskųsta jo dalys įsiteisėjo vienu metu. Kolegija nustatė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. liepos 1 d. ieškovė negalėjo verstis advokato praktika ir gauti pajamų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. sausio 15 d. ieškovė negalėjo verstis advokato praktika ir gauti pajamų, yra nepagrįsta; kad, apskaičiuodamas ieškovei padarytų nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį jie turėtų būti skaičiuojami, taip pat neteisingai nurodė, kad pateikta nepakankamai įrodymų, patvirtinančių nuostolių dydį; kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne visus įrodymus. Kolegija konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka, kad ieškovės ieškinys būti patenkintas visiškai. Lietuvos advokatūra neįrodė, kad jeigu ieškovė būtų galėjusi verstis advokato praktika per visus 2004–2005 metus, tai ji būtų gavusi ne tokio pat dydžio metines pajamas kaip ir 2002–2003 metais. Kolegija nustatė, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų negavo 48 481 Lt pajamų. Kolegija nurodė, kad 5 proc. metinės palūkanos turi būti priteisiamos už priteistą sumą, į kurią žyminis mokestis (bylinėjimosi išlaidos) neįskaitomos. Dėl to palūkanos priteistinos už ieškovės patirtus nuostolius – negautas pajamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos advokatūra prašo panaikinti Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai neteisingai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes, spręsdami negautų pajamų klausimą, neatsižvelgė į šiuos kriterijus: ar ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti negautas pajamas ir ar pajamos negautos dėl neteisėtų kasatoriaus veiksmų. Apskaičiuojant negautas pajamas, reikia atsižvelgti į tai, kad advokato veikla yra susijusi su profesine rizika ir pajamų nestabilumu. Tarp Lietuvos advokatūros neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų nėra priežastinio ryšio.Teismai pažeidė CPK 14, 185 straipsnius, nes neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Teismai neįvertino to, kad tiek tada, kai ieškovė buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tiek teikiant advokato paslaugas, jos pajamos sudarė 2100–2470 Lt per mėnesį. Šis faktas paneigia atsakovo kaltę dėl ieškovės negautų pajamų.Teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktus, 320 straipsnį, nes, nustatydami negautų pajamų dydį, nepasisakė, kodėl vadovavosi 2003, o ne 2004 ir 2005 metais ieškovės gautomis pajamomis, taip pat nenurodė teisės normos ir teisinių argumentų, kurie pagrįstų šią išvadą.Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 7 puntu, nes, nustatęs, kad ieškovė gavo 19 532,48 Lt, iš negautų pajamų atėmė tik 12 116,24 Lt. Be to, ieškovė 2004 m. pajamų deklaracijoje nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu ji gavo 20 728 Lt pajamų.Apeliacinės instancijos teismas privalėjo sustabdyti tik apskųstos teismo sprendimo dalies, bet ne viso sprendimo įsiteisėjimą. Pasielgdamas priešingai, teismas neteisingai aiškino teisės nuostatas, reglamentuojančias teismų sprendimų įsiteisėjimo tvarką. Dėl to teismas neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį turi būti skaičiuojamos negautos pajamos.Teismai pažeidė CK 6.251 straipsnį, nes neatsižvelgė į atsakomybės prigimtį, šalių santykius, pasekmes, nukentėjusiosios elgesį ir nesumažino nuostolių dydžio. Ieškovė buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, dėl to negavo dalies pajamų, nes nebuvo praradusi teisės naudotis savo darbo vieta, turėjo teisę užsiimti profesine veikla be apribojimų. Dėl to Lietuvos advokatūra turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad teismų procesiniai sprendimai yra teisėti. Ieškovės negautos pajamos priteistos nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. birželio mėnesio, nes tuo metu ji buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Tai, kad Lietuvos advokatūra išbraukė ieškovę iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo neteisėtai, nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Kasatorius neginčija to, kad ieškovė įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą 2005 m. liepos mėnesį. Dėl to kasatorius neteisingai teigia, kad ieškovė galėjo užsiimti advokato veikla nuo 2005 m. sausio mėnesio. Ieškovė negavo nė vieno honoraro už advokato veiklą, kai buvo išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, nes priešingu atveju būtų pažeidusi Advokatūros įstatyme nustatytą draudimą advokatui dirbti neįrašytam į nurodytą sąrašą. Kasatorius pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes kaltina ieškovę dėl to, kad ji nesielgė neteisėtai. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės negautas pajamas ir kad teismo nutartyje yra prieštaravimų, įrodo, kad kasatorius nežino įrodymų. Nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 29 d. ieškovė gavo 3117 Lt, o ne 2100–2470 Lt mėnesinių pajamų. Teismo nutartyje teisingai apskaičiuotos negautos, iš jų atėmus tik 2004 metais faktiškai gautas pajamas. Kasatorius neįrodė abstrakčių argumentų dėl nuostolių dydžio sumažinimo. Kasatoriaus turtinė padėtis 2005 metais buvo gera, Lietuvos advokatų tarybos nariams mokėtos 1000 Lt premijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu nuspręsta įregistruoti ieškovės atleidimą iš Kauno advokatų kontoros, 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu ji išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Nurodyti sprendimas ir nutarimas panaikinti atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d., Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimais. Ieškovė neturėjo teisės teikti teisinių paslaugų ir gauti honoraro nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. liepos 1 d. Ieškovė 2003 metais gavo 36 639,05 Lt, 2004 metais – 12 161,24 Lt, 2005 metais – 12 680 Lt pajamų.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai apskaičiavo negautas pajamas, t. y. kasatorius ginčija ieškovei priteistų negautų pajamų dydį (1–4 kasacinio skundo argumentai). Teisėjų kolegija nurodo, kad tai iš esmės yra fakto klausimas. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas yra teisės, bet ne fakto klausimai. Taigi dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų pasisakytina tiek, kiek jie siejasi su teisės normų taikymu ir aiškinimu. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai tinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir atsižvelgė į tai, jog ieškovė, būdama neišbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pagrįstai tikėjosi gauti negautas pajamas.

Kasatorius neteisingai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 14, 185 straipsnių nuostatas ir įvertino ne visus byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo buvo išbraukta 2004 metais, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusių teismų pasirinktas negautų pajamų, palyginus jas su iki ieškovės išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, t. y. 2003 metais gautomis pajamomis, apskaičiavimo principas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Advokatūros įstatymo (1998 m. birželio 25 d. redakcija) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad advokatas, norintis verstis advokato praktika, turi įsteigti kontorą arba sudaryti sutartį dėl nuolatinės darbo vietos su jau veikiančios advokatų kontoros advokatais. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 288 patvirtinto Lietuvos advokatūros statuto 19 punkte nustatyta, kad advokatai kontorose dirba pagal partnerystės sutartis arba pagal sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo. Iš to galima daryti išvadą, kad tam, jog asmuo galėtų įgytų teisę verstis advokato praktika, jis privalėjo atitikti dvi sąlygas: turėjo būti įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir turėjo turėti advokato darbo vietą. Dėl to Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimas ir 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas yra susiję vienas su kitu, nes jais spręsti klausimai, tiesiogiai susiję su asmens galėjimu įgyvendinti teisę verstis advokato praktika.

Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija pažymi, kad, galiojant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimui, kuriuo nuspręsta įregistruoti ieškovės atleidimą iš Kauno advokatų kontoros, ieškovė negalėjo verstis advokato praktika. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2005 m. gegužės 16 d. panaikinus nurodytą Lietuvos advokatų tarybos sprendimą, galutinai įsiteisėjo apeliacine tvarka apskųstas visas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimas, kuriuo panaikintas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas dėl ieškovės išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Tai, kad apeliacine tvarka buvo apskųsta tik Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis dėl vieno iš dviejų reikalavimų, nereiškė, kad neapskųsta teismo sprendimo dalis dėl neteisėto ieškovės išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo galėjo būti vykdoma anksčiau negu buvo išnagrinėta byla apeliacinės instancijos teisme išspręstas klausimas. Be to, Lietuvos advokatų taryba įtraukė ieškovę į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą tik 2006 m. liepos 1 d., t. y. po to, kai buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d. sprendimas. Tokiu savo elgesiu Lietuvos advokatų taryba pripažino, kad, neišsprendus klausimo dėl advokato vietos, negalėjo būti išspręstas klausimas dėl ieškovės įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ir įvykdyta atitinkama Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis.

Taigi nagrinėjamoje byloje kasatorius neteisingai aiškina termino, per kurį ieškovė negavo atitinkamų pajamų, skaičiavimą, o apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė laikotarpį, už kurį turi būti skaičiuojamos negautos pajamos. Dėl nurodytos priežasties taip pat nepagrįstas yra kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų ir kad joje teismas nepasisakė, kodėl rėmėsi 2003 metų duomenimis apie ieškovės gautas pajamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi savo vidiniu įsitikinimu, detaliai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo visas aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam negautų pajamų dydžio nustatymui. Tai atitinka CPK 185 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad būtent pirmiau nurodyti Lietuvos advokatūros veiksmai lėmė tai, jog ieškovė negavo pajamų (patyrė netiesioginių nuostolių), nes jais buvo apribota ieškovės teisė verstis advokato veikla Advokatūros įstatyme nustatytomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad iki Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, įsiteisėjimo ir įvykdymo ieškovė neturėjo realaus ir teisinio pagrindo sudarinėti naujas teisinių paslaugų teikimo sutartis ir jų pagrindu gauti atitinkamas pajamas. Be to, pirmiau nurodyta, kad tik Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikinus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimą, ieškovė atgavo advokato darbo vietą Kauno advokatų kontoroje. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmų, kuriais neteisėtai įregistruotas ieškovės atleidimas iš Kauno advokatų kontoros ir ji išbraukta iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, bei ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių nesieja priežastinis ryšys. Atsakovo veiksmai buvo pakankama ir artimiausia priežastis, dėl kurios ieškovė patyrė netiesioginių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo ir 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo ieškovė negalėjo verstis advokato praktika ir gauti tiek pajamų, kiek ji gavo iki jos atleidimo iš Kauno advokatų kontoros ir išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Esant visoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, bylą nagrinėję teismai teisingai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245 straipsnio 4 dalį, 6.263 straipsnį ir kt.).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai turėjo atleisti Lietuvos advokatūrą nuo civilinės atsakomybės. Iš aplinkybių, kurias nustatė žemesniųjų instancijų teismai, matyti, kad nėra sąlygų taikyti CK 6.251, 6.253, 6.282 straipsnius ir sumažinti nuostolių atlyginimą arba atmesti ieškovės reikalavimą atlyginti žalą. Dėl to kasacinis skundas atmestinas.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties, vadovaujantis kasacinio skundo argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiTeodora StaugaitienėEgidijus LaužikasVirgilijus Grabinskas