- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-167-519/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-2398-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- O. B.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Pagal BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 1 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-03-14 15.36 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.L. B. nuteistas už tai, kad jis smurtavo artimoje aplinkoje: 2017 m. kovo 14 d. apie 15.07 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) r., kambaryje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,62 promilių girtumas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į krūtinės sritį bei sudavė vieną smūgį rankos delnu į veido sritį savo artimai giminaitei – mamai O. B., šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. B. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Teigia, kad po šio įvykio jis su nukentėjusiąja gyvena tose pačiose patalpose, jokių konfliktų nebebuvo.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. B. ir jo gynėja bei nukentėjusioji O. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis L. B. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės L. B. skyrimo klausimas.
5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
5.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
6. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek L. B. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.
6.1. L. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. B. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia. Taip pat pagrįstai pripažinta L. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.
6.2. Nuteistojo L. B. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Anksčiau teistas 9 kartus, praėjus vos kelioms savaitėms po bausmės už analogišką nusikalstamą veiką atlikimą jis vėl nusikalto, smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas L. B. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios.
6.3. Kolegijos įsitikinimu, paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skirti kitos rūšies bausmes (viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą), įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė L. B. individualizuota tinkamai. Be to, nuteistajam L. B., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
6.4. Pažymima, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, kartu su nukentėjusiąja gyvena, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.
7. Taip pat nuteistajam L. B. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
7.1. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
7.2. L. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu 1 metams. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą teistas už analogiškų veikų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė tik kelioms dienoms po to, kai buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų atlikęs bausmę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad L. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.