Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys G. M., E. V., Pasvalio socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė teismui prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką O. V. iš jo tėvų G. M. ir E. V..

2. Nurodė, kad 2022 m. liepos 8 d. G. M., gyv. (duomenys neskelbtini), namuose rasta neblaivi, policijos pareigūnai jai nustatė 1,34 promilių neblaivumą. Namuose kartu buvo jos mažametis sūnus O. V., (duomenys neskelbtini). Taip pat į namus ką tik buvo grįžęs vaiko tėvas E. V., kuriam policijos pareigūnai nustatė 1,36 promilių neblaivumą. Pranešimo nagrinėjimo metu bendrauta su mažamečio atstovais pagal įstatymą, kurie negalėjo ir nenurodė emociniais ryšiais susijusio asmens, galinčio laikinai prižiūrėti O. V.. Patys vaiko įstatyminiai atstovai atsisakė vykti į Krizių centrą. Vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimu vaikas apgyvendintas Pasvalio socialinių paslaugų centre.

3. 2022 m. liepos 12 d. lankytasi G. M. gyvenamojoje vietoje, ji su specialistais bendravo nenoriai. Keletą kartų pakartojo, kad daugiau taip nebedarys, kad tai bus paskutinis kartas, kai ji vartoja alkoholį. Nurodė, jog kai ji vartojo alkoholį, sūnus to nematė, todėl teigė, kad nieko blogo neįvyko. A. V. nurodė, kad įvykio dieną, sužinojęs apie situaciją namuose susinervino ir važiuojant į namus išgėrė degtinės. Nurodė, kad jam skambino teta ir pasakė, kad O. be priežiūros vienas vaikšto po kiemą, susirado automobilį ir vyko namo. E. V. neigė turintis priklausomybę nuo alkoholio. Vėliau nurodė, jog sutinka, kad jam reikia gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Apie situaciją kalbėjo su G. M. sakė, kad taip negali tęstis, kad G. M. turi nustoti vartoti alkoholį ir nebepriimti pašalinių asmenų.

4. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. G. M. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, G. M. yra paskirtas asmeninis asistentas. 2022 m. gegužės 20 d. G. M. raštu pasižadėjo nebevartoti alkoholio, užtikrinti sūnui O. V. saugią aplinką. 2022 m. gegužės 23 d. G. M. šeimos namuose užfiksuotas alkoholio vartojimo atvejis, taip pat nustatytas pedikuliozės protrūkis šeimoje. 2022 m. gegužės 24 d. parašė paaiškinimą dėl netvarkingos namų aplinkos. 2022 m. birželio 28 d. socialinė darbuotoja informavo, kad G. M. su mažamečiu sūnumi svečiuojasi (duomenys neskelbtini), pas savo mamos draugą P.. Moteris nepateikė tikslios buvimo vietos, nežinojo žmogaus, pas kurį svečiavosi, pavardės, apie planuojamą išvykimą neinformavo socialinės darbuotojos. Moteris telefonu paprašyta grįžti į namus, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko saugumui. Šeimai nuolat teikiama prevencinė ir kompleksinė pagalba, siekiant mažinti aplinkos rizikos bei rizikos veiksnius šeimoje, tačiau vaiko motina galimai dėl savito suvokimo, iš dalies nededa pastangų, nekeičia elgesio, vengia atlikti savo pareigas, ne visada geba pasirūpinti vaiko saugumu, jo auklėjimu. Šeimai teikiamas ypatingas dėmesys, siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimoje pasireikšti, tačiau socialinių paslaugų veiksmingumas ir efektyvumas būna trumpalaikis. 2022 m. gegužės 24 d. atvejo aprašyme nurodyta, jog 2022 m. gegužės 23 d. gauta informacija, jog pas G. M. į jos namus atvyko neblaivūs asmenys, kurie atsinešė daug alkoholinių gėrimų. Pakartotinai apsilankius šeimoje, bute rasti du girtaujantys asmenys. Virtuvės patalpos prirūkytos, ant stalo stovėjo atidarytas alaus butelis. Kitame kambaryje buvo paliktas pirkinių maišas su alkoholiniais gėrimais. Gegužės 23 d. gauta informacija, kad šeštadienį (2022-05-21) šeimoje vėl lankėsi ir girtavo pašaliniai asmenys. G. M. teta sužinojusi apie nesaugią vaikui aplinką, gegužės 21 d. atvyko ir laikinai pas save parsivežė O. V.. G. M. teigė, kad tą pačią dieną šeimoje lankėsi ir policijos pareigūnai. Jai buvo nustatytas neblaivumas.

5. G. M. taikytos administracinės nuobaudos už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. E. V. baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su piktnaudžiavimu alkoholiu.

6. Kadangi visos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos, padėtis šeimoje nesikeičia, todėl tikslinga išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką O. V. iš jo atstovų pagal įstatymą motinos G. M. ir tėvo E. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

27. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė, atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254(1) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

30. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254(1) straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

31. Kaip nustatyta VTAPĮ 36(5) straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36(4) straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36(4) straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

32. Apeliantas atskiruoju skundą tiek apeliantė prisidėjimu prie atskirojo skundo iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad jų šeima pakeitė gyvenamąją vietą, nevartoja alkoholio, teismas turėjo atsižvelgti į visą dvejus metų vaiko auginimo laikotarpį, o ne į nustatytus pavienius epizodus. Taip pat pažymi, jog vaiko tėvams nustayti sveikatos sutrikimai netrukdo rūpintis vaiku.

33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino suinteresuotų asmenų E. V. ir G. M. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie dedamas pastangas keistis ir susigrąžinti vaiką, todėl nurodė, kad ateityje galima tikėtis teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, kurie sudarytų pakankamą pagrindą tarnyboms priimti sprendimus dėl vaiko grąžinimo, tačiau sprendė, kad šiuo metu nurodytos tėvų pastangos nėra pakankamos.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų manyti, jog situacija šeimoje pasikeitė ir vaikui yra saugu grįžti į namus. Vien ta aplinkybė, kad vaiko tėvai pakeitė gyvenamąją vietą nepatvirtina aplinkybės, kad šiai dienai apeliantai yra pajėgus užtikrinti vaikui saugią aplinką, įvertinus tai, kad vaiko motinos gyvenamoji vieta ir sąlygos šiuo metu nėra žinomos.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarnyba, atlikusi vaiko situacijos vertinimą ir nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, priėmė sprendimą netaikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonės, motyvavusi tuo, kad vaikas yra nesaugioje aplinkoje. G. M. ir E. V. nenurodė emociniais ryšiais susijusio asmens, galinčio laikinai prižiūrėti O. V., patys atsisakė vykti į Krizių centrą. Nesant galimybės taikyti laikinąją priežiūros priemonę O. V. atžvilgiu, nuspręsta kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo. Tarnyba ėmėsi visų VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų veiksmų. Pagal VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą Civilinio kodekso 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36(4) straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) šio įstatymo 36(4) straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Vaikai iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą gali būti paimti CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais, ir jeigu, kaip minėta, nėra galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, išnaudojant galimybę sustiprinti šeimą ir palikti vaiką šeimoje.

36. Iš byloje pateiktų duomenų, bei liudytojų teiktų paaiškinimų matyti, kad nuo 2020 m. gegužės 18 d. G. M. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, G. M. yra paskirtas asmeninis asistentas. Šeimai nuolat teikiama prevencinė ir kompleksinė pagalba. Pas šeimą socialinė darbuotoja lankosi dažnai, kas 2-3 dienas. Be socialinių darbuotojų pagalbos, G. M. sunku tvarkytis buityje. Šeimoje buvo fiksuojami daugkartiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su tėvų alkoholio vartojimu. Namuose lankosi neblaivūs asmenys, girtaujama, ne visada palaikoma švara, tvarka. G. M. taikytos administracinės nuobaudos už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad alkoholio vartojimas buvo tik vienkartinis atvejis.

37. Iš šių duomenų viseto seka, kad G. M. nededa pakankamai pastangų, nekeičia elgesio, ne visada geba pasirūpinti vaiko saugumu, jo auklėjimu. Nors šeimai teikiamas ypatingas dėmesys, siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimoje pasireikšti, tačiau socialinių paslaugų veiksmingumas ir efektyvumas būna trumpalaikis, ko pasėkoje nėra užtikrinami geriausi mažamečio interesai ir tinkama priežiūra. Be to reikšminga aplinkybė yra ta, kad, bylos duomenimis, šiuo metu šeimai nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. yra sustabdytas vadybos taikymo atvejis, nes G. M. buvimo vieta nėra žinoma, ji nekontaktuoja su socialiniais darbuotojais.

38. Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. 2020 m. rugsėjo 7 d. gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, ne kartą baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam. Pažymėtina ir tai, kad E. V. buvo baustas administracine tvarka padarius pažeidimą girtam po priklausomybės gydymo. Todėl atskirajame skunde E. V. nurodytas argumentas, kad jis dirba, todėl nepiktnaudžiauja alkoholiu, esant anksčiau išdėstytiems duomenims, nėra pakankamas, kad priimti kitokį sprendimą byloje.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, kad visos šeimai teikiamos kompleksinės priemonės būtų įgyvendintos ir įsisavintos, kad jos jau davė norimą rezultatą – normalų šeimos santykių funkcionavimą tiek tarp pačių tėvų, tiek tarp tėvų ir jų vaiko, ir leistų teigti esant neabejotinai pasikeitusį tėvų požiūrį ir elgesį, jų įgytus pozityvius įgūdžius. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad šiuo metu vaiko interesus vis tik geriausiai užtikrina jo laikinas apgyvendinimas pas globėją.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, jog byloje įrodytas pagrindo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį O. V. iš jo tėvų G. M. ir E. V., o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

42. Esant šioms aplinkybėms apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.