- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- I3-144-561/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03208-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Diana Butrimienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- "Persai"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA
- Kategorijos
- 14.10Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
- 51.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Dianos Butrimienės ir Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Persai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Persai“ (toliau – ir UAB „Persai“, Bendrovė) kreipiasi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 52 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–4).
Skunde nurodo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD), atlikęs eilę UAB „Metrail“ veiklos patikrinimų, pripažino negaliojančiais išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. VR-17.5-82, kuriuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) išrašyti patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios. Į pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pateko ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie sutvarkytą metalinę pakuotę už 2013 m. ir 2015 m. mokestinius laikotarpius. Atsakovas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-190-VR-1.7-9547) nurodė pareiškėjai apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.
Pažymi, kad pareiškėja atsakovo nurodymo nevykdė, nes mano, jog toks nurodymas yra prieštaraujantis teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principams.
2018 m. birželio 28 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 17-KD-73/2018 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad už 2013 metų mokestinį laikotarpį pareiškėja privalo sumokėti 3 126 Eur, o už 2015 m. – 667 Eur už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2018 m. liepos 16 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, tačiau atsakovas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.
Pažymi, kad pareiškėja tinkamai vykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus ir yra sumokėjusi PTO už pakuočių atliekų tvarkymą. Nuostolių atsiradimo pagrindinė priežastis buvo ne pareiškėjos netinkamas pareigų vykdymas, bet asmenų, kurie yra atsakingi už nuostolių atsiradimą – UAB „Metrail“ ir PTO. Atsakovas turėjo tikrinti, kaip atsakingos įmonės vykdo atliekų apskaitą ir ar turi visus reikalingus dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdė ir atsiradusias pasekmes bando perkelti kitiems gamintojams ir importuotojams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 36–42).
Atsiliepime nurodo, kad VRAAD atliko PTO patikrinimą ir, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34(25) straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punktu, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio pasėkoje PTO išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Į pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 m., 2015 m. mokestinius laikotarpius: už 2013 m. PTO pareiškėjai išrašė patvirtinimą Nr. 1314VI0151-5513-6162, neva liudijantį 1,561 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą (perdirbimą), už 2015 m. mokestinį laikotarpį išrašė patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-6162, neva patvirtinantį 0,334 t metalinės pakuotės sutvarkymą, nors realiai metalinės pakuotės atliekos sutvarkytos (perdirbtos) nebuvo.
2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 Vilniaus RAAD informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.2 punktas). Pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. raginimo neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už 2013, 2015 metus pati nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo.
Atlikus pareiškėjos patikrinimą, 2018 m. birželio 28 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas ir, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, 8 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Mokėjimo tvarkos aprašas) 7 punkte nurodyta formule paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis, kuris už 2013 m. mokestinį laikotarpį sudaro 3 126 Eur, už 2015 m. laikotarpį – 667 Eur, iš viso – 3 793 Eur.
Pareiškėjos veiklos patikrinimo metu išanalizavus Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemoje esančius Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) duomenis ir pareiškėjos vedamos išleistų į Lietuvos rinką pakuočių apskaitos duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. į vidaus rinką išleido 0,235 t pirminės metalinės pakuotės, o 2015 m. – 0,618 t metalinės pirminės pakuotės. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis pareiškėja už nurodytuosius ataskaitinius laikotarpius nemokėjo, kadangi laikė, jog vykdė 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytą metalinių pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį – 54 %, remdamasi PTO išrašytais metalinės pakuotės sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Tačiau minėti patvirtinimai buvo išrašyti nepagrįstai bei neteisėtai, nes realiai juose minimos pareiškėjos pateiktos metalinės pakuotės atliekos nebuvo sutvarkytos (perdirbtos).
Akcentuoja, kad pareiškėjos pasirinkimas pareigas vykdyti per PTO savaime nepanaikina jos pareigos ir atsakomybės sumokėti mokestį Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka. Pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 straipsnio 3 dalis), t. y. pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti, kad būtent jai, kaip gamintojui/importuotojui, reikia vykdyti teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei Vyriausybės nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, kad gamintojai/importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tik už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas faktiškai įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai ir, norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, jie Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, realiai patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Kuomet yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina. Pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai. Nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais (b. l. 51–52).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (b. l. 43–44).
Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. buvo surašytas Pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą Nr. 17PMP-24 (b. l. 19).
Po atlikto patikrinimo 2018 m. birželio 28 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas (b. l. 14–16, 17–18).
Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2018 m. liepos 16 d. pateikė pranešimą Nr. 0716-1, kuriame nurodė, kad prašo atsižvelgti į svarbias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja nepatikslino deklaracijų ir nesumokėjo taršos mokesčio (b. l. 20–21).
Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 52 patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja neįvertino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013, 2015 metus. Tuo pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalių bei Aprašo 17.2 punkto reikalavimus. Departamentas sprendė, kad patikrinimo metu pareiškėjai pagrįstai buvo nustatyta mokestinė prievolė – 3 793 Eur (b. l. 11–13).
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą (b. l. 1–4).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 52, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo aktas Nr. 17-KD-73/2018, teisėtumo ir pagrįstumo.
Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose pareiškėja 2013, 2015 m. į vidaus rinką išleido 0,235 t pirminės metalinės ir 2,652 t antrinės (tretinės) metalinės pakuotės, 2015 m. – 0,618 t metalinės pirminės pakuotės ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – ir Patvirtinimai), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013, 2014, 2015 m. mokestiniais laikotarpiais.
Aprašo 17.2 punkte nustatyta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Pareiškėjos iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gauti Patvirtinimai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 m. už 1,561 t ir 2015 metais už 0,334 t nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeista atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusi atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis palikta nepakeista.
LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314VI005-4994-4994 ir pagal jį 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314V10005-4994-5513 paliktas galioti už 37,910 t. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 5 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytame pakuočių atliekų sutvarkymo dokumente Nr. 1314V10005-4994-5513, kuris buvo išduotas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nurodytas pakuočių atliekų sutvarkymo kiekis – 1 200 t.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
Taip pat pažymėtina, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį bei siekdama operatyvaus bylos išnagrinėjimo nutarė įpareigoti atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.
Departamentas 2023 m. vasario 20 d. pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus. Departamentas nurodė, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes bei tai, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje atskirai nepasisakė dėl 2015 m. patvirtinimų, todėl sprendė, jog jie laikytini galiojančiais. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į teismo pateiktus išaiškinimus, mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Pagal tos pačios nutarties 129.2 p., mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik už 2013 metus. Atkreipė dėmesį, kad perskaičiavimas faktiniam pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymui bei mokesčio dydžiui įtakos neturėjo. 2015 metų Patikrinimo akte apskaičiuoti ir Sprendimu patvirtinti mokesčiai už taršą pakuotės atliekomis nekeičiami. Bendra mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma už 2013 ir 2015 metus yra 3 793 Eur.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai priskaičiuotas 3 793 Eur mokestis pagrindžiamas Patikrinimo akto priede Nr. 1. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Persai“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.