Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p. (1991 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. I-2061 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paieškos paskelbimo pagrįstumo klausimas buvo keliamas A. A. pareiškus nušalinimą prokurorui, pradedant nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Nušalinimas buvo atmestas, kadangi tik pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ištyrus įrodymus dėl paieškos paskelbimo pagrįstumo, teismas gali pateikti motyvuotą išvadą dėl ištirtų aplinkybių.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad 2002 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimu A. A. paieška buvo paskelbta nepagrįstai. Byloje yra šie dokumentai, susiję su A. A. paieška: 2002 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimas paskelbti kaltinamojo A. A. paiešką, 2002 m. rugsėjo 2 d. prokuroro nutarimas apie kaltinamojo A. A. asmenybę, 2002 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paskirti A. A. kardomąjį kalinimą, 2005 m. gegužės 25 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (t. 4, b. l. 51 – 83). A. A. buvo sulaikytas 2005 m. gegužės 25 d. ir kalinimas iki 2007 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo. Paieškos paskelbimo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BPK 220 str. nustatyta, kad, jeigu nežinoma kaltinamojo buvimo vieta, tardytojas skelbia jo paiešką ir paveda ją kvotos organams. Kartu tardytojas privalo imtis betarpiškų priemonių kaltinamajam surasti. To paties kodekso 163 str. nustatyta, kad laisvas kaltinamasis šaukiamas pas tardytoją šaukimu, kuris įteikiamas kaltinamajam pasirašytinai. Kaltinamajam laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių šeimos narių, butų eksploatavimo organizacijai, kaltinamojo darbovietės administracijai ar vietos savivaldybės valdymo organui. A. A. visą laiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad jis nesislapstė, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), šaukimų atvykti į policiją ar prokuratūrą nėra gavęs. A. A. sūnus A. A. ir žmonos motina N. M. , apklausti apeliacinės instancijos teisme, taip pat parodė, kad A. A. 2001 – 2005 metais nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) su šeima, dažnai lankydavosi žmonos motinos bute, kuriame buvo registruotas – (duomenys neskelbtini). Jokių šaukimų šiais adresais A. A. negavo, policija jo neieškojo. Būtų galima įtarti, kad A. A. artimi giminaičiai duoda jam naudingus parodymus, tačiau šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. būtų siunčiami šaukimai atvykti į policiją ar prokuratūrą, kad policijos pareigūnai būtų lankęsi ir ieškoję kaltinamojo A. A. bute, kuriame jis buvo registruotas – (duomenys neskelbtini), ar A. A. motinai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kuriame jis faktiškai gyveno. A. A. gyvenamąją vietą šioje byloje procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje – metu 1998 m. lapkričio 4 d. parodė G. B. . Nors G. B. tik apytiksliai parodė namą, kuriame gyveno A. A. (sumaišė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namus), tačiau A. A. gyvenamąją vietą buvo nesunku nustatyti, nes jis gyveno motinos V. A. vardu registruotame bute. A. A. nei vienu, nei kitu adresu nebuvo šaukiamas atvykti į policiją ar prokuratūrą, nebuvo ir ieškomas. Dar daugiau – byloje esantys duomenys rodo, kad po paieškos paskelbimo A. A. ne mažiau dešimties kartų kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobiliu ar aerouoste lėktuvu, išvykdamas trumpam į užsienį ir vėl grįždamas (t. 10, b. l. 43 - 63), nuo 2001 m. nesislapstydamas dirbo UAB ,,A. m.“ ir mokėjo socialinio draudimo mokestį, aktyviai dalyvavo automobilių sporte, paieškos vykdymo metu dalyvavo autoraliuose, 2003 metų autoralyje ,,Aplink Lietuvą“ tapo absoliučiu nugalėtoju, buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidento taure, 2004 metais ,,1000 kilometrų“ lenktynėse tapo prizininku, 2004 metais buvo išrinktas ralio komiteto pirmininku (t. 4, b. l. 104). Paskelbtos paieškos nevykdymą akivaizdžiai rodo ir tas faktas, kad 2003 m. liepos 3 d. A. A. atžvilgiu buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. dėl policijos pareigūnų įžeidimo, jis buvo sulaikytas Šiaulių miesto VPK. 2003 m. spalio 13 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apie šį įvykį buvo rašoma spaudoje (t. 10, b. l. 113 – 114, 119 -120). Visi šie įvykiai įvyko 2002 m. rugsėjo 2 d. A. A. paskelbtos paieškos metu. Nežiūrint to, kad A. A. nesislapstė, gyveno Lietuvoje viešą gyvenimą, 2005 m. sausio 13 d. prokuroro iniciatyva A. A. buvo išduotas Europos arešto orderis. Iš byloje esančio Vilniaus miesto VPK KP ONTT viršininko V. B. 2006 m. sausio 11 d. rašto Nr. 10 – 3 – 1 – 1 – 39 adresuoto pirmosios instancijos teismui matyti, kad A. A. paieška buvo vykdoma nepradedant paieškos bylos, kad, vykdant operatyvinę paiešką, buvo nustatyta, jog A. A. nesislapsto, gyvena tai Kaune, tai Vilniuje, apie paieškos veiksmus nuolat telefonu ir raštu buvo informuojamas prokuroras J.Laucius (t. 10, b. l. 27 – 28). Apeliacinės instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai, vykdę (turėję vykdyti) A. A. paiešką V. B. , R. G. , T. P. , A. A. nieko iš esmės nepaaiškino, kodėl beveik trejus metus nebuvo ieškomas ir surastas nesislapstęs A. A. .

Iš 2006 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto VPK VPK KP ONTT viršininko V. B. 2006 m. sausio 11 d. rašto Nr. 10 – 3 – 1 – 1 – 39 matyti, kad prokurorui J.Lauciui, dar vykdant A. A. paiešką, buvo žinoma, kad A. A. nesislapsto, tačiau 2005 m. gegužės 25 d. įtariamojo A. A. sulaikymo protokole prokuroras nurodo, kad A. A. ilgą laiką slapstėsi nuo bylą tiriančio prokuroro (t. 4, b. l. 83), 2005 m. gegužės 26 d. pareiškime skirti suėmimą, 2005 m. rugpjūčio 18 d., 2005 m. lapkričio 16 d. pareiškimuose pratęsti suėmimo terminą, prokuroras taip pat nurodo, kad nuo 2002 m. rugsėjo 2 d. paskelbta A. A. paieška, 2005 m. sausio 17 d. A. A. paieškai išduotas Europos arešto orderis, tad bylos dokumentų pagrindu nustatyta, kad A. A. virš dviejų metų slapstėsi nuo bylą tiriančio prokuroro (t. 4, b. l. 84, t. 9, b. l. 136 - 139). 2005 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartyje skirti A. A. kardomąją priemonę – suėmimą (t. 4, b. l. 92 – 94), 2005 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria atmestas įtariamojo A. A. gynėjo skundas dėl suėmimo A. A. paskyrimo (t. 4, b. l. 118 – 120), taip pat vėlesnėse 2005 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (t. 4, b. l. 128 – 130), 2005 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo (t. 9, b. l. 145 – 146) nutartyse, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas A. A. , 2005 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria atmestas A. A. gynėjo skundas dėl suėmimo termino pratęsimo (t. 4, b. l. 142 – 143), kaip vienas iš pagrindinių kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo motyvų nurodyta tai, jog A. A. ilgą laiką slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis.

Jei A. A. paieška netinkamai buvo vykdoma dėl pareigūnų, atsakingų už šį veiksmą, aplaidumo, tai toks neveikimas gali turėti tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 229 str., požymių, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad paieška galėjo būti nevykdoma sąmoningai.

Nustačius, kad prokuroras tyčia nepagrįstai paskelbė kaltinamojo A. A. paiešką, prieš tai jo nešaukęs atvykti šaukimu, nesiėmęs ne formalių, o realių priemonių nustatyti A. A. buvimo vietą, siekdamas ne surasti A. A. , o turėdamas kitų tikslų (šių tikslų nustatymas neįeina į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją), taip pat, kad klaidino teismą sprendžiant A. A. suėmimo klausimą, įrašydamas į procesinius dokumentus ir pateikdamas teismui žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad A. A. ilgą laiką slapstėsi (teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. A. nesislapstė), dėl to galimai nepagrįstai A. A. buvo kalinamas beveik du metus – nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2007 m. gegužės 18 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. įtvirtintą žmogaus laisvės neliečiamumo principą, ši veika gali turėti piktnaudžiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str., požymių. Šių aplinkybių tyrimas neįeina į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją. Kai teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybės apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo apie tai pranešti prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytas veikas, turinčias nusikaltimų valstybės tarnybai požymių.