Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P. pripažinta kaltu padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 199 str. 1 d., 24 str. 4 d., 195 str. 1 d., ir nuteista:

pagal LR BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d. – 250 MGL (32500 Lt) bauda;

pagal LR BK 24 str. 4 d., 192 str. 1 d. – 100 MGL (13000 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė J. P. paskirta 250 MGL (32500 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str., į J. P. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-05-01 iki 2007-05-03 (trys dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviejų MGL dydžio baudai.

R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 199 str. 1 d., 228 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 199 str. 1 d. – 200 MGL dydžio bauda su atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose 3 (trejus) metus;

pagal LR BK 228 str. 2 d. – 100 MGL dydžio bauda su atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė R. S. paskirta 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda su atėmimu teisės dirbti teisėsaugos institucijose 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 66 str., į R. S. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-04-30 iki 2007-05-01 (trys dienos), prilyginant vieną sulaikymo dieną dviejų MGL dydžio baudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti U. F. ir H. T. , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš J. P. , R. S. ir H. T. priteista 1885 Lt proceso išlaidų, išieškant iš kiekvieno po 628,33 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir R. S. , dirbantis (duomenys neskelbtini) būrio pasieniečiu, nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje su H. T. ir U. F. , organizuojant J. P. , pasiskirstę pareigomis, H. T. ir U. F. veikiant kaip vykdytojams, o R. S. – kaip vykdytojui ir piktnaudžiaujant tarnyba, įvykdė kontrabandą, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikė muitinės kontrolei bei, pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai gabeno ir laikė komercijos tikslais DVD ir CD kompaktinius diskus su audiovizualinių ir kitokių įrašų neteisėtomis kopijomis, kurių vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą, o būtent:

J. P. 2007 m. sausio – kovo mėn., Baltarusijos Respublikoje iš nenustatytų asmenų įgijo 10 955 DVD ir CD kompaktinius diskus su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių kopijomis bei programine įranga bei kitus daiktus – 23 moteriškas kelnes, 96 bridžus, 99 palaidinukes, 147 moteriškus švarkus, 199 liemenėles, 20,56 kg raksilo ir 92,7 kg beico baitano, turėdama tikslą juos kontrabandos būdu atgabenti į Lietuvos Respubliką. Pagal susitarimą visus minėtus daiktus paliko saugoti H. T. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, o su (duomenys neskelbtini) būrio pasieniečiu R. S. telefoninio ryšio būdu bei 2007-04-26, apie 9-10 val., susitikusi prie Ignalinos miesto kapinių susitarė, kad jis 2007-04-30, dirbdamas (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, neatliks J. P. priklausančių daiktų tikrinimo ir leis juos netrukdomai įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2007 m. balandžio mėn., nenustatytą dieną, būdama (duomenys neskelbtini) kaime, J. P. susitiko su U. F. ir susitarė su pastaruoju, kad jis už atlygį dalį J. P. įsigytų DVD ir CD kompaktinių diskų nuosavu automobiliu neteisėtai, kontrabandos būdu pergabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nurodė jų buvimo vietą – H. T. garažą ir kontrabandos gabenimo vietą – (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą.

2007 m. balandžio 30 d., apie 14 val. 55 min., ties (duomenys neskelbtini) gyv., būdama savo automobilyje „VW Passat“, laukė su kontrabandiniu kroviniu atvykstančio U. F. ir nurodė jam vykti į (duomenys neskelbtini), kur kartu su juo iškrovė kontrabandines prekes. Po to tą pačią dieną, apie 18 val., telefonu ji paskambino H. T. ir susitarė, kad jis nuosavu automobiliu tą pačią dieną neteisėtai pergabens per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tą patį (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, likusius jai priklausančius daiktus – 6086 vnt. DVD ir CD kompaktinius diskus ir kitas prekes, kurios buvo saugomos H. T. garaže. 2007 m. balandžio 30 d., apie 19 val. 47 min., Lietuvos Respublikos teritorijoje, ties sankryža (duomenys neskelbtini) kontrolės punktas, būdama savo automobilyje „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) mobiliuoju telefonu skambino ir rašė trumpąsias žinutes H. T. ir R. S. , tokiu būdu derindama jų veiksmus ir laukė bei turėjo pasitikti į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykstantį H. T. , t. y. šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d.

Be to, J. P. , veikdama bendrininkų grupėje su H. T. ir U. F. , iš anksto susitarusi dėl DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir kitokių įrašų neteisėtomis kopijomis, gabenimo ir laikymo komercijos tikslais, jai parengus nusikalstamą veiką ir vadovaujant, H. T. ir U. F. veikiant kaip vykdytojams, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo (1999-06-09 Nr. 1598) 15 str. 2 d. reikalavimą, numatantį, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, 73 str. 1 d. 2 p. reikalavimą, kad autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimu laikomas kūrinių neteisėtų kopijų importavimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. balandžio 30 d., 19 val. 47 min., organizavo 10955 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą ir sudarė 508016,24 Lt gabenimą komercijos tikslais U. F. lengvuoju automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir H. T. mikroautobusu „VW Transporter“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) posto, o dalies jų – 4869 vnt. gabenimą nuo (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei jų laikymą šioje vietoje iki 2007 m. gegužės 2 d., 10 val. 10 min., t. y. kol jie buvo surasti kratos metu. Tokiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 192 str. 1 d.

R. S. , būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) būrio pasieniečiu, vykdydamas išankstinį susitarimą su J. P. , už nenustatyto dydžio atlygį, 2007 m. balandžio 30 d., nuo 14 val. 55 min. iki 19 val. 47 min., pagal pasienio sargybų pamainos darbo planą, vykdydamas tarnybą (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, 2007 m. balandžio 30 d., 14 val. 55 min., neatliko iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją U. F. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų – 4869 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 33182,00 Lt, patikrinimo bei tą pačią dieną, 19 val. 47 min., neatliko H. T. vairuojamu mikroautobusu „VW Transporter“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų – 6086 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, 23 moteriškų kelnių, 96 bridžų, 99 moteriškų palaidinių, 147 moteriškų švarkų, 199 liemenėlių, 20,56 kg raksilo ir 92,7 kg beico baitano, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 51246,00 Lt, patikrinimo bei leido juos įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tokiu būdu bendrininkavo vykdant kontrabandą, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų – 10955 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, 23 moteriškų kelnių, 96 bridžų, 99 moteriškų palaidinių, 147 moteriškų švarkų, 199 liemenėlių, 20,56 kg raksimo ir 92,7 kg beico baitano, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 84428,00 Lt, gabenime. Tokiais savo veiksmais R. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 199 str. 1 d.

Be to, jis, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) būrio pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupėje su J. P. , U. F. ir H. T. , iš anksto iki 2007 m. balandžio 30 d. susitarusių dėl DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir kitokių įrašų neteisėtomis kopijomis bei kitų daiktų kontrabandos iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, siekdamas gauti iš J. P. nenustatyto dydžio turtinės naudos, 2007 m. balandžio 30 d., nuo 14 val. 55 min. iki 19 val. 47 min., pagal pasienio sargybų pamainos darbo planą vykdydamas tarnybą (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, išvengiant muitinės kontrolės – ne per muitinės postą, 2007 m. balandžio 30 d., 14 val. 55 min., neatlikdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją U. F. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų – 4869 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 33182,00 Lt patikrinimo, taip pat 2007 m. balandžio 30 d., 19 val. 47 min., neatlikdamas H. T. vairuojamu mikroautobusu „VW Transporter“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų – 6086 vnt. DVD ir CD kompaktinių diskų su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, 23 moteriškų kelnių, 96 bridžų, 99 moteriškų palaidinių, 147 moteriškų švarkų, 199 liemenėlių, 20,56 kg raksimo ir 92,7 beico baitano, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 51246,00 Lt patikrinimo ir leisdamas juos įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – 10955 vnt. DVD ir CD kompaktinius diskus su audiovizualinių ir muzikinių kūrinių neteisėtomis kopijomis bei programine įranga, 23 moteriškas kelnes, 96 bridžus, 99 moteriškas palaidines, 147 moteriškus švarkus, 199 liemenėles, 20,56 kg raksimo ir 92,7 beico baitano, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 84 428,00 Lt. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymo (2000-10-10 įstatymo Nr. VIII-1996 redakcija) 8 str. 3 d., kurioje numatyta, kad pasienio punktuose, kuriuose nėra muitinės įstaigų, Tarnyba užtikrina, jog būtų laikomasi per valstybės sieną gabenamų krovinių, kuriems taikomi mokesčiai ar įvežimo apribojimai ir draudimai, įvežimo normų; pažeidė 8 str. 4 d., numatančią, kad nustačius kontrabandos gabenimo faktą, Tarnyba sulaiko asmenis, transporto priemones ir gabenamus krovinius, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinamo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 4, 5, 6 punktus, kurie numato, kad nepamokestinamos įvežamos ne komercijos tikslais prekės, kurių bendra vertė viršija 600 Lt kiekvienam asmeniui, pažeidė (duomenys neskelbtini) užkardos sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) rinktinės vado 2007-03-30 įsakymu Nr. 6-106 5 str. reikalavimą – išaiškinti kitus teisėtumo pažeidimus bei nusikaltimus, tokiu būdu jis sumenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos autoritetą ir diskreditavo (duomenys neskelbtini) VSAT prie LR VRM pareigūno vardą, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d.

Pirmiausia skunde aptariama teisingumo esmė, bausmės skyrimo reikalavimai bei principai, akcentuojant, jog pažangių valstybių baudžiamoji politika yra orientuota į tai, kad kriminalinė bausmė turi būti suderinta su žmoniškumo, pagarbos žmogui reikalavimais, bausme siekiant ne nemotyvuotai kuo griežčiau nubausti asmenį, o atkurti pažeistą tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą. Apeliantės įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jai buvo paskirta per griežta bausmė, pažeidžiant bausmės skyrimo reikalavimus ir principus bei neįvertinant visų teisingam bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių. Akcentuoja, jog kaltininkui skiriama bausmė turi atitikti jos paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Nurodo, jog bausmės paskyrimas susideda iš dviejų stadijų – bausmės dydžio nustatymo pagal įstatymo sankciją ir bausmės individualizavimo. Anot apeliantės, apygardos teismas, skirdamas bausmę, padarė esminių klaidų bausmės individualizavimo stadijoje, tokiu būdu pažeisdamas LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str., 61 str. 1 d., 2 d.

Tolesnė skundo dalis yra skirta argumentų, susijusių su LR BK 54 str. 2 d. nuostatų pažeidimu, aptarimui. Nurodo, jog LR BK 54 str. 2 d. išvardina aplinkybių, į kurias teismas, skirdamas individualią bausmę, privalo atsižvelgti, sąrašą, o minėto straipsnio 2 d. 5 p. įtvirtina nuostatą, jog skiriant bausmę būtina įvertinti kaltininko asmenybę, kas, apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju nebuvo padaryta. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą pažymėjo, kad kaltininko asmenybės individualizavimas, kaip ir kitos LR BK 54 str. išvardintos aplinkybės turi reikšmės tiek bausmės rūšies parinkimui, tiek ir bausmės dydžio nustatymui. Teigia, jog teismas analizuojamu atveju į jos asmenybę atsižvelgė tik parinkdamas bausmės rūšį ir įvertino tik jos amžių bei šeimyninę padėtį (nors konkrečiai ir nenurodė reikšmingus šių aplinkybių aspektus), o, nustatydamas bausmės dydį, visiškai ignoravo daugelį teisingam bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad nors nuosprendžio įžanginėje dalyje ir pažymima ją esant neteista, tačiau ši aplinkybė, skiriant bausmę, nebuvo vertinama. Akcentuoja, jog ji tiek darbe, tiek visuomeniniame gyvenime charakterizuojama teigiamai, yra sąžininga, atsakinga bei kruopšti, darbe visuomet pasižymi drausmingumu (kartu su skundu pateikia charakteristikas iš darbovietės bei seniūnijos). Tvirtina teismą tinkamai ir išsamiai neanalizavus jos finansinės padėties, finansavimo šaltinių, turimo turto ir lėšų, nenustačius išlaikomų asmenų skaičiaus, t. y. neįvertinus finansinės būklės. Anot apeliantės, jos finansinė būklė yra bloga: ji dirba R. J. IĮ „A.“ saugos darbuotoja, per 2007 metų paskutinius 3 mėnesius gavo 2310,46 Lt (apie 6 MGL per mėnesį), per 2008 metų pirmąjį pusmetį – 6938,19 Lt (apie 8,8 MGL per mėnesį), jokių kitų pajamų neturi, sutuoktinio užmokestis labai mažas (vidutiniškai 992,77 Lt per mėnesį). Nuosavybės teise jai priklauso nedidelės vertės nekilnojamojo turto dalis – žemės sklypas su statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso ir kitiems bendrasavininkiams. Teigia šiame sklype esančiame gyvenamajame name gyvenanti su vyru K. P. bei dukros šeima (dukra su vyru bei dvi pastarosios dukros, t. y. apeliantės anūkės). Akcentuoja, kad tuo atveju, jei būtų priversta parduoti nekilnojamo turto dalį, siekiant sumokėti nuosprendžiu paskirtą bausmę, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės. Kaip itin svarbią aplinkybę nurodo tai, kad ji prižiūri ir rūpinasi sunkiai sergančiu vyru bei dukra (prideda išrašus iš medicininių dokumentų). Tad, išdėsčiusi aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta 250 MGL dydžio bauda yra neproporcingai didelė, neatitinkanti teisingumo principo reikalavimų bei pažeidžianti trečiųjų asmenų (apeliantės šeimos narių) teises, todėl turi būti sušvelninta.

Toliau aptariamos nevertintos bei netinkamai nustatytos bausmės paskyrimui reikšmingos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teigia, jog teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad ji pripažino kaltę įvykdžiusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir tokiu būdu pažeidė teisę į teisingą teismą bei ignoravo LR BK 54 str. 2 d. 7 p., 59 str. 1 d. 2 p., 61 str. 1 d., 2 d. nuostatas. Pažymi, kad nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad ji pripažino esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo poelgį, padarė atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiryžusi daugiau nebenusikalsti, be to, teisme buvo aktyvi, siekė padėti išaiškinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialią poziciją dėl bausmės (piniginės baudos) skyrimo bei konstatuoja, kad teismas, remdamasis LR BK 61 str., taip pat jurisprudencijos tęstinumo principu, privalėjo šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančia jos atsakomybę bei atsižvelgti, skiriant bausmę. Be to, pažymi teismą, nustatant baudos dydį, netinkamai taikius LR BK 61 str. 1 d., 2 d., t. y. teismas ne tik neįvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių, nenustatė ir nevertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet ir pažeidė bausmės dydžio skaičiavimo taisykles. Atkreipia dėmesį, jog, remiantis LR BK 47 str. 3 d. 4 p., 61 str. 2 d., skiriamos baudos vidurkis yra 150 MGL. Akcentuoja, jog šiuo atveju teismui nustačius tik vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baudos dydis pakilo iki 250 MGL, t. y. viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta 100 MGL.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir lygiateisiško proceso principą ir pateikia citatas iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų. Atkreipia dėmesį, kad analogiško pobūdžio bylose už tas pačias nusikalstamas veikas teismas kaltininkams paprastai skiria mažesnio nei 250 MGL dydžio baudas (įvardina konkrečias LAT bylas, kuriose už LR BK 2 str. 4 d., 199 str. 1 d. nusikaltimą paskirtos baudos nesiekia 200 MGL). Pažymi, jog nurodytais atvejais kasaciniai skundai buvo atmesti, o tai reiškia, jog LAT nenustatė pažeidimų ir pritaria tokiai teismų praktikai. Mano, jog apygardos teismas, skirdamas per griežtą bausmę, pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą bei nepagrįstai ignoravo teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose.

Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje pateikiami argumentai, susiję su LR BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymu. Apeliantė aptaria LR BK 41 str., 54 str. 3 d., 62 str. nuostatas, akcentuodama, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Būtent dėl to įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantės įsitikinimu, LR BK 192 str. 1 d., 199 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės paskyrimas už jos įvykdytas nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pabrėždama, jog LR BK 54 str. 3 d. taikymas yra susijęs su išimtinių aplinkybių, įtakojančių padaryto nusikaltimo ar nusikaltusio asmens, pavojingumą, buvimu, mano, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą, dėl ko, jos įsitikinimu, šiuo atveju jai turėtų būti taikomos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė atmesti nuteistųjų J. P. ir R. S. apeliacinius skundus, o nuteistoji J. P. ir jos gynėja bei nuteistojo R. S. gynėjas prašė patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų J. P. ir R. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad pastarieji neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, tvirtinant ją esant per griežtą. Nuteistoji J. P. , ginčydama jai paskirtos bausmės pagrįstumą, pirmiausia nurodo teismą padarius esmines klaidas bausmės individualizavimo stadijoje, tokiu būdu pažeidžiant LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str., 61 str. 1 d., 2 d. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad ji pripažino kaltę įvykdžiusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Akcentuoja pripažinusi esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertinusi savo poelgį, padariusi atitinkamas išvadas, yra tvirtai pasiryžusi daugiau nebenusikalsti, be to, teismo posėdžių metu buvo aktyvi, siekė išsiaiškinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas padaręs nusikalstamą veiką apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, nepripažįstamas prisipažinimas, jei kaltininkas teisme keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Tad šioje vietoje derėtų trumpai apžvelgti nuteistosios poziciją proceso metu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d., 24 str. 4 d., 192 str. 1 d. Štai pirmąkart apklausiama kaip įtariamoji J. P. nurodė iš dalies pripažįstanti savo kaltę (t. 3, b. l. 6-8), vėliau, pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, ji aiškiai nurodė nesanti kalta bei kategoriškai paneigė įvykdžiusį nusikaltimą bei organizavusi kontrabandą: „dėl įtarimo aš kaltės nepripažįstu. Aš jokio nusikaltimo neorganizavau, nei kontrabandos, nei kopijų neteisėto gabenimo < ... > man kompaktiniai diskai nepriklauso < ... > aš tikrai nederinau su pasieniečiu R. S. , tuo labiau jam jokių pinigų nedaviau ir nežadėjau < ... > manau, kad H. T. ir U. F. savo kaltę nori suversti man“ (t. 3, b. l. 18-19). Apklausiama teisme nuteistoji taip pat nebuvo nuosekli, t. y. nors į teisėjos klausimą, ar prisipažįsta kalta, ir atsakė teigiamai (t. 8, b. l. 178), tačiau iš jos parodymų matyti, kad toks prisipažinimas tebuvo formalus. Nėra pagrindo teigti, jog teisme J. P. pripažino esmines nusikalstamų veikų aplinkybes, t. y. ji neigė buvus susitarimą su R. S. (dėl jai priklausančių daiktų netikrinimo bei leidimo juos netrukdomai įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją; atlygio už paslaugas ir tt.), neigė prašiusi pervežti CD, o, pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji jų nepatvirtino (t. 8, b. l. 181), paaiškindama, jog tuo metu buvo šoke. Apeliantės parodymai leidžia daryti išvadą, jog ji tik iš dalies pripažino savo kaltę (t. 8, b. l. 178-185), o tai reiškia, kad teismas, esant tik daliniam kaltės pripažinimui, neturėjo pagrindo pripažinti, jog J. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p.

Analogišką prašymą skunde išreiškia ir apeliantas R. S. , tačiau ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad R. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. nurodė iš dalies pripažįstantis savo kaltę (t. 2, b. l. 76-78, 85-86, 90), o teisme nors ir teigė savo kaltę pripažįstantis pilnai, tačiau, duodamas parodymus, neigė taręsis su J. P. dėl atlygio, nepripažino gavęs naudos, teigė nežinojęs, jog bus vežami chemikalai bei kompaktiniai diskai, tvirtino, jog J. P. į jį kreipėsi tik vieną kartą (t. 8, b. l. 185-188). Tad norint konstatuoti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės buvimą neužtenka, kad kaltininkas tik formaliai nurodytų pilnai pripažįstantis savo kaltę bei nuoširdžiai gailėtųsi, šiuo atveju svarbu, kad jis pripažintų esmines nusikalstamos veikos aplinkybes bei duotų apie jas išsamius parodymus. Akivaizdu, kad analizuojamu atveju R. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis esą pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi.

LR BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Apeliantė J. P. , nesutikdama su jai paskirta bausme, skunde akcentuoja, jog apygardos teismas nepakankamai įvertino jos asmenybę ir atsižvelgė į ją tik parinkdamas bausmės rūšį, neaptariant reikšmės nustatant bausmės (šiuo atveju baudos) dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nepažeisdamas LR BK 54 str. 2 d. 5 p. nuostatų, įvertino kaltininkės asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, kad pastaroji anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka už kontrabandą, įvertino jos amžių, šeiminę padėtį. J. P. įvykdė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 5 d.), vieno kurių, t. y. LR BK 199 str. 1 d., sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 (aštuonerių) metų, t. y. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tad šiuo atveju teismas pirmiausia turėjo nuspręsti, kokią bausmės rūšį tikslingiausia parinkti kaltininkei. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti J. P. turtinio pobūdžio bausmę – baudą, kadangi minėta bausmės rūšis šiuo atveju labiausiai atitinka bausmės paskirtį. Visgi apeliantė kategoriškai nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu ir tvirtina jį esant per didelį. Tokią pozicija grindžia tuo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, mano, jog neįvertinta, kad ji anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai (darbe ir visuomeniniame gyvenime), turimas nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso ne tik jai, bet ir kitiems bendrasavininkiams, rūpinasi sergančiu vyru bei dukra. Išties apeliantė prie skundo pridėjo nemažai dokumentų, tačiau, išanalizavus juos, nėra pagrindo teigti, jog teismo paskirtas baudos dydis yra per didelis ar tai, kad minėti dokumentai liudija esant išimtines aplinkybes, leidžiančias nuteistajai taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Nuteistoji itin akcentuoja esant prastą finansinę būklę, tačiau bylos duomenys neleidžia suteikti išskirtinę reikšmę tokiems apeliantės teiginiams. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. yra dirbanti, turi pragyvenimo šaltinį, gauna nuolatines pajamas, priklausančias nuo per mėnesį dirbtų valandų skaičiaus (antai per pirmąjį 2008 m. pusmetį darbo užmokestis sudarė 6938,19 Lt) (t. 9, b. l. 59), išlaikomų asmenų neturi. Nuteistosios sutuoktinis K. P. taip pat dirba ir gauna nuolatines pajamas (t. 8, b. l. 61). Skunde J. P. teigia turinti rūpintis sunkiai sergančiu vyru bei dukra, tačiau jos pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (t. 9, b. l. 54-55) anaiptol nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliantė išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti (LR BK 62 str. 2 d. 1 p.). Nors K. P. ir diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, tačiau tai nereiškia, kad jo sveikatos būklė yra tokia prasta, kad reikalauja nuolatinės priežiūros, priešingai – sveikatos būklė K. P. netrukdo dirbti, jis turi nuolatinį pajamų šaltinį, leidžiantį užtikrinti sau pragyvenimą. Tuo tarpu apeliantės dukra A. B. nors ir gyvena kartu su nuteistąja, tačiau turi savo šeimą, vyrą, tad nėra pagrindo teigti, kad ja nėra kam pasirūpinti, be to, nenustatyta ir tai, kad jos sveikatos būklė yra tokia, kad pastaroji reikalautų nuolatinės priežiūros ar tai, kad visiškai negalėtų savimi pasirūpinti. Nuteistoji skunde pabrėžia, jog negalėtų parduoti savo nekilnojamo turto dalies, nes jame gyvena dukros šeima, tačiau šis klausimas nesvarstytinas, kadangi tai tėra tik spėjamojo pobūdžio teiginys dėl galimų perspektyvinių veiksmų, jis nesuponuoja tokios būtinybės ir turėtų būti svarstomas bausmės vykdymo, t. y. baudos išieškojimo, proceso metu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą visoms LR BK 54 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms, individualizuojant bausmę, skiriama vienoda teisinė reikšmė, todėl J. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, tiesioginės tyčios, bendrininkavimo formos ir rūšies negali neutralizuoti (ar sumenkinti) apeliantės amžius, šeimyninė padėtis, teigiama charakteristika darbe bei visuomeniniame gyvenime. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, skirtos bausmės skyrimo klausimams aptarti, matyti, kad teismas nė vienai LR BK 54 str. numatytai aplinkybei nesuteikė išskirtinės reikšmės, o sprendimą dėl bausmės rūšies parinkimo bei jos dydžio nustatymo pagrindė vertindamas minėtų aplinkybių visetą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajai J. P. paskirtu bausmės dydžiu. Kaip minėta, teismas iš dviejų alternatyvių bausmės rūšių parinko kaltininkei žymiai švelnesnę, t. y. baudą (LR BK 199 str. 1 d.), tačiau jos dydį nustatė gerokai didesnį už galimos skirti baudos vidurkį. Tokį teismo sprendimą nulėmė tai, kad J. P. nusikalstamą veiką įvykdė veikdama bendrininkų grupėje, kurioje atliko svarbiausią – organizatorės vaidmenį, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, anksčiau administracine tvarka buvo bausta už kontrabandą. Vadinasi, toks teismo sprendimas nebuvo nemotyvuotas, jį nulėmė objektyvūs duomenys, kurie, kolegijos manymu, buvo įvertinti tinkamai. Ta aplinkybė, kad apeliantei buvo skirta ne tokio dydžio bauda, kokios ji pageidauja, nereiškia, jog bausmės skyrimo klausimas buvo išspręstas netinkamai.

Toliau skunde apeliantė J. P. dėsto argumentus dėl LR BK 53 str. 3 d. nuostatų taikymo. Iš skundo turinio matyti, kad jame nuteistoji iš esmės aptaria su šiuo klausimu susijusią teorinę medžiagą, taip iš esmės ir nenurodydama, kokios, jos manymu, byloje nustatytos išimtinės aplinkybės leistų taikyti minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantė nenurodo ir tai, kokia, jos manymu, bausmės rūšis turėtų būti paskirta, o iš ankstesnių apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji mano esant per didelį jai paskirtos bausmės dydį, tvirtinant neva jis yra neproporcingai didelis, neatitinkantis teisingumo principo reikalavimų bei pažeidžiantis trečiųjų asmenų teises. Tad šiuo atveju apeliantė nėra nuosekli – pradžioje ji prašo švelninti bausmę ir sumažinti baudos dydį, o vėliau teigia neva esant būtinybę taikyti LR BK 54 str. 3 d. Minėtas straipsnis, kaip žinia, kalba apie tokius atvejus, kuomet teismas, matydamas, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vadinasi, šiuo atveju apeliantė prašo jai paskirti kitą bausmės rūšį, t. y. ne baudą. Akivaizdu, kad toks prašymas negali būti patenkintas, kadangi tokio sprendimo nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys: šiuo atveju nenustatyta nė viena išimtinė aplinkybė, leidžianti teigti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios (tokių) aplinkybių, beje, nenurodo ir pati apeliantė, o tik deklaratyviai teigia, jog jai paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Skunde nuteistoji J. P. nurodo neva buvo pažeistas lygiateisiškumo principas ir tokį savo teiginį grindžia įvardindama keletą LAT apskųstų bei nagrinėtų bylų, kuriuose kaltininkams buvo paskirtos mažesnės baudos. Akivaizdu, kad kolegija tokio argumento negali vertinti, kadangi teismas kiekvienu atveju situaciją (bylą) nagrinėja individualiai: nustato bylos faktines aplinkybes, vertina būtent toje byloje surinktus įrodymus, tiesiogiai juos ištiria, padaro motyvuotas išvadas dėl kaltinamo asmens kaltės arba nekaltumo, įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, pagal analizuojamą atvejį pritaiko baudžiamojo proceso įstatymo bei baudžiamojo proceso normas bei, pasitvirtinus kaltinimams, skiria individualizuotą bausmę. Procesinis sprendimas byloje priimamas įvertinus visas tiriamos bei nagrinėjamos bylos aplinkybes, bausmė skiriama individualiai, atsižvelgiant į sankcijoje numatytą bausmę (bausmes) arba, esant galimybei, taikant LR BK 62 str., 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau, anaiptol, ne pasiremiant kitų bylų pavyzdžiais.

Ankstesniais argumentais kolegija kaip nepagrįstą atmetė R. S. prašymą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis skundu neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau mano, jog teismo nustatytas baudos dydis (200 MGL) yra per didelis. Apelianto teigimu, dėl nušalinimo nuo pareigų beveik metus nedirbo, todėl pablogėjo jo materialinė padėtis, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, sunkiai serga žmona, todėl teismo paskirta bauda itin apsunkina šeimos materialinę padėtį. Visgi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas baudos dydį, į minėtas aplinkybes jau atsižvelgė, t. y. į tai, kad R. S. išlaiko šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, sunkią žmonos ligą. Tad iš esmės apeliantas nepateikė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių objektyviai tvirtinti, kad nuteistajam paskirta bauda yra nepagrįstai didelė. Kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą. Nuteistajam R. S. buvo paskirta bauda, kurios dydis yra kiek didesnis už galimą skirti baudos vidurkį. Apygardos teismas argumentuotai išdėstė sprendimą, kodėl nuteistajam parinko švelnesnę bausmės rūšį, t. y. baudą, bei tai, kodėl paskyrė už galimos skirti baudos vidurkį didesnę baudą. Apeliantas pabrėžia tai, kad jis dėl nušalinimo nuo pareigų metus nedirbo, dėl ko esą pablogėjo šeimos materialinė padėtis. Tiesa, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) būrio pasieniečio pareigų, t. y. nuo 2007 m. gegužės 4 d. iki 2008 m. gegužės 4 d. (t. 2, b. l. 94-95, 146-147), tačiau vėliau grįžo į nurodytas pareigas, šiuo metu dirba ir turi pragyvenimo šaltinį. Tad minėta aplinkybė dėl buvusio nušalinimo nuo pareigų niekaip negali paneigti R. S. paskirtos baudos dydžio pagrįstumo.

Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, taip pat šiame procesiniame sprendime nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliantams J. P. ir R. S. paskirtos tinkamos ir pagrįstos bausmės, kurias švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. :

n u taria:

nuteistųjų J. P. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.