Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., gim. 1974-10-19, Panevėžio apygardos teismo 2003-12-04 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 181 str. 3d. laisvės atėmimo bausme 7 metams. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2d. 3p. ir 5 d. skirta 100 Lt turto konfiskacija.

Bausmės pradžia: 2002-11-08, pabaiga 2009-11-08.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis turi dvi nepilnametes dukras ir šiuo metu yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai, kartą buvo baustas drausmine nuobauda, tačiau ji nebegalioja, skatintas nebuvo .

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo V. M. elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio, turtinio, sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikaltimo padarymo pobūdis (psichinio ar fizinio smurto naudojimas) rodo šio nusikaltimo didesnį pavojingumą. Nors praeityje V. M. buvo teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs. Neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar gana didelė-beveik 3 metai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų turėjimas ir įstatymo suteikiama galimybė lygtinai paleisti asmenį atlikus tik 1/3 bausmės yra orientuota būtent į vaikų interesus, todėl pirmosios teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą pagrįstai tikrino šią aplinkybę, t.y. įvertino tai, ar nuteistojo paleidimas iš tikrųjų atitiks vaikų interesus, ar nuteistojo elgesys yra pakankamas manyti, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nors nuteistasis teigia, kad dukros jį lankė, kad jo tėvystė nustatyta nuo gimimo liudijimų išdavimų, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Iš byloje esančios pasimatymų apskaitos kortelės matyti, kad pas nuteistąjį V. M. jo dukros niekada nebuvo atėję. Pataisos namų charakteristikoje taip pat nurodoma, kad vaikai į pasimatymus neatvažiuoja, vaikų išlaikymui lėšų nuteistasis neskiria. 2007-01-18 teismo posėdyje V. M. pripažino, kad vaikų išlaikymui paramos neteikia/b.l.21/. Be to, remiantis byloje esančiais civilinės būklės akto įrašo papildymo pakeitimo įrašais, nuteistasis vaikų tėvystę pripažino tik 2005-03-15, t.y. jau atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, iki tol vaikų gimimo liudijimuose tėvu buvo įrašytas kitas vyras. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai kėlė abejonių nuteistojo ryšiais su savo nepilnamečiais vaikais.

Be to, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo taip pat įvertintinas ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje. Iš pataisos namų charakteristikos matyti, kad nuteistojo požiūris į darbą neigiamas, nors yra mandagus, komunikabilus, tačiau kartais elgiasi impulsyviai, nepagalvotai, į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguoja pasyviai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus V. M. iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nutartis šališka, nedalyvaujant gynėjui buvo pažeistas rungtyniškumo principas. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolu, nuteistajam buvo išaiškintos procesinės teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją, teikti prašymus, pareikšti nušalinimus, paaiškinimus, tačiau nuteistasis savo valia nesinaudojo jam suteiktomis teisėmis, gynėjo dalyvavimo neprašė užtikrinti, nei prašymų, nei nušalinimų nepareiškė. Nuteistajam buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, kuo jis ir pasinaudojo, teismui teikė paaiškinimus. Tokiu būdu buvo užtikrintas baudžiamojo proceso rungtyniškumo principas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo elgesį ir charakteristiką atliekant bausmę pataisos namuose, tiek ir nuteistojo santykius su nepilnamečiais vaikais, todėl teisinio pagrindo išvadai, kad teismas buvo šališkas, nėra.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų bei pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. M. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.