- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- AS-1177-146/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00607-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl akto panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintais skundais (b. l. 2–5, 24–25, 30–32), prašydamas: 1) įpareigoti atsakovo Lietuvos valstybės atstovą Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pašalinti padarytą pažeidimą – nurodymą pagal antstolės Redos Vizgaudienės 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S-14015314 areštuoti nuteistajam A. D. valstybės suteiktą banko sąskaitą, taip atimant iš pareiškėjo galimybę gauti pinigines lėšas iš artimųjų būtiniausioms prekėms įsigyti; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, už penkis mėnesius 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi (b. l. 40–41) pareiškėjo A. D. skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.), ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Kauno apylinkės teismą.
Teismas atsižvelgė į ABTĮ 15 straipsnyje nustatytas bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas bei pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnis). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinos tirti bylos dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis (CPK 510 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas teikdamas dokumentus pridėjo antstolės Redos Vizgaudienės patvarkymą Nr. S-14015314, kurio pagrindu buvo areštuotos lėšos pareiškėjo sąskaitoje, tai patvirtina ir pridėtas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2015 m. sausio 27 d. atsakymas Nr. S-2589, kuriame pareiškėjui paaiškinta, jog nuteistojo asmeninės lėšos areštuotos antstolės Redos Vizgaudienės patvarkymu Nr. S-14015314, nurodoma, jog antstolės reikalavimas įstaigai yra privalomas. Teismas atkreipė dėmesį, kad prie teiktų skundų nėra pridėtas joks dokumentas, kuris būtų surašytas Pravieniškių PN-AK direktoriaus, taip pat nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK direktorius turėtų įtakos leidžiant ar draudžiant areštuoti pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas. Pravieniškių PN-AK atsakyme Nr. S-2589 nurodyta, kad antstolės reikalavimai įstaigai yra privalomi.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas laikė išvestiniu iš pirmojo skundo reikalavimo ir pažymėjo, kad jis negali būti nagrinėjamas atskirai.
Dėl nurodytų motyvų teismas pasiūlė pareiškėjui kreiptis su skundu dėl antstolės veiksmų į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Kauno apylinkės teismą, bei atsisakė priimti skundą, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjas A. D. padavė atskirąjį skundą (b. l. 55–62), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir pažymi, kad teismas, net tris kartus nustatęs jam terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas sumokėti žyminį mokestį, nei vienoje savo nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo nenurodė, kad skundas yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, todėl atsisakymą nagrinėti skundą pareiškėjas vertina kaip tyčinį bylos nagrinėjimo vilkinimą ir biurokratizmą. Pareiškėjas paaiškina, kad jam valstybės suteikta artimųjų lėšoms pervesti būtiniausioms prekėms įsigyti sąskaita areštuota 2014 m. gruodžio 2 d. antstolės Redos Vizgaudienės patvarkymu Nr. S-14015314. Atsakovas, gavęs antstolės patvarkymą Nr. S-14015314, nuo 2014 m. gruodžio 17 d. uždėjo areštą sąskaitai. Pareiškėjo įsitikinimu, jo skundo reikalavimai atitinka ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies normas. Taip pat atskirajame skunde dėstomi pareiškėjo nesutikimo su lėšų, esančių jo sąskaitoje, areštu argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Tikrinamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą, nes šis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Taigi šiuo atveju svarbu atsakyti į klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
Iš pareiškėjo skundo ir patikslintų skundų, taip pat nagrinėjamo atskirojo skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas siekia iškelti teisinį ginčą teisme nesutikdamas su jo asmeninių lėšų, esančių nuteistojo sąskaitoje, areštu, dėl kurio, pasak pareiškėjo, jis negali pasinaudoti areštuotoje sąskaitoje esančiomis iš artimųjų gautomis piniginėmis lėšomis būtiniausioms prekėms įsigyti, tuo pačiu patirdamas ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, remiantis į bylą pateiktų dokumentų analize, padaryta išvada, kad pareiškėjo piniginės lėšos jam priklausančioje sąskaitoje buvo areštuotos vykdant antstolės Redos Vizgaudienės 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S-14015314, tai yra būtent dėl šio antstolio patvarkymo priėmimo, o ne atsakovo atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos iniciatyva atliktų neteisėtų veiksmų pagrindu. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – antstolės Redos Vizgaudienės 2014 m. gruodžio 2 d. patvarkymas Nr. S-14015314 (b. l. 9) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2015 m. sausio 27 d. raštas Nr. S-2589 (b. l. 7). Pažymėtina, jog paminėtą aplinkybę iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas, kuris savo atskirajame skunde nurodo, kad jam valstybės suteikta artimųjų lėšoms pervesti būtiniausioms prekėms įsigyti sąskaita areštuota 2014 m. gruodžio 2 d. antstolės Redos Vizgaudienės patvarkymu Nr. S-14015314. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui priklausančioje sąskaitoje esančios piniginės lėšos buvo areštuotos dėl Pravieniškių PN-AK savarankiškai atliktų veiksmų ar remiantis Pravieniškių PN-AK sprendimu, tiesiogiai sukėlusiu pareiškėjui tokio pobūdžio teisines pasekmes.
Dėl įvardytų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimai (tiek pagrindinis reikalavimas, susijęs su pareiškėjo sąskaitos arešto panaikinimu, tiek iš jo kildinamas išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo) kildinami iš antstolės veiksmų, šiai vykdant išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) vykdomojoje byloje.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas siekia iškelti teisme ginčą dėl galbūt neteisėtų antstolio procesinių veiksmų vykdant teismo sprendimą, teismas nagrinėdamas bylą privalės vertinti antstolio veiksmų teisėtumą. Pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.)) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pažymėtina, jog tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-323/2011, 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-583/2013).
Pareiškėjas atskirajame skunde vertina kaip klausimo nagrinėjimo vilkinimą tai, kad pirmosios instancijos teismas net tris kartus siūlė jam pašalinti skundo trūkumus, tačiau nei vienoje iš nutarčių dėl skundo trūkumų pašalinimo teismas nenurodė, kad skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka iš dalies. Nors šiuo atveju teismas galutinai išsprendė pareiškėjos skundo (ir patikslintų skundų) priėmimo klausimą atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administracinio proceso tvarka, tačiau įvertinus pareiškėjo teismui paduoto 2015 m. gegužės 5 d. skundo ir 2015 m. gegužės 25 d. bei 2015 m. birželio 21 d. patikslintų skundų turinį bei atsižvelgus į juose netinkamai bei neaiškiai suformuluotą pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, galima spręsti apie tai, kad teismui galbūt iš karto nebuvo visiškai aiškus pareiškėjo pažeistų teisių pobūdis, subjektas, iš kurio veiksmų pareiškėjas kildina jam padarytus pažeidimus, pareiškėjo skundu siekiamas tikslas bei jo keliamų reikalavimų esmė. Todėl prašydamas pareiškėją pašalinti skundo, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, trūkumus pirmosios instancijos teismas neperžengė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies taikymo ribų, taigi, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad siūlydamas pareiškėjui šalinti skundo trūkumus teismas tyčia vilkino skundo priėmimo klausimo išnagrinėjimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo skundu keliamas ginčas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, laikytina pagrįsta ir teisėta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pagal 2015 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 39 (b. l. 38) sumokėjo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke Swedbank, AB, 28,00 (dvidešimt aštuoni) eurus žyminio mokesčio už skundo šioje administracinėje byloje padavimą. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, sumokėta žyminio mokesčio suma grąžintina pareiškėjo atstovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 42 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjo atstovui Nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ (į. k. 302742601) pagal 2015 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 39 (b. l. 38) sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke Swedbank, AB, 28,00 (dvidešimt aštuoni) Eur žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.