Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šilutės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė 2009 m. birželio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą K. S. už tai, kad jis, iki 2009 m. birželio 25 d. nepašalindamas Institucijos pareigūnų 2009 m. birželio 18 d. patikrinimo aktuose Nr. T1-193 ir Nr. 286 nurodytų trūkumų, t. y. neišveždamas kritusių galvijų lavonų sunaikinimui, nešerdamas ir negirdydamas Naustubrių kaimo fermoje esančių galvijų ir kt., nevykdė Institucijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tuo K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 1 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43 straipsnio 2 dalyje.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimu K. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 43 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 400 Lt baudą. Teismas nurodė, kad K. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta (ATPK 272 str.). Pažymėjo, kad Institucijos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius V. J. paaiškino, kad K. S. po akto surašymo jokių veiksmų neatliko ir nurodymų neįvykdė, su juo nubuvo įmanoma susikalbėti, neįsileido į namus. Teismas padarė išvadą, kad K. S. kaltė įrodyta gydytojo inspektoriaus V. J. paaiškinimu, byloje surinkta medžiaga. K. S. raštu buvo nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti per nurodytą terminą, tačiau tų veiksmų neatliko. Tokie veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 43 straipsnio 1 dalį, kadangi Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, kuriais K. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 43 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka nėra įsiteisėję.

II.

K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą. Nurodo, kad galvijai yra už 24 km nuo jo gyvenamosios vietos, ferma už 19 km. Kartais pašarą tenka vežti 40 km. Nurodo, kad dėl jam skirtų daugybės baudų, turto, gyvulių ir pinigų areštavimo, neužtenka pinigų mokesčiams susimokėti, šeimai išlaikyti ir gyvuliams prižiūrėti. Mano, kad bauda skirta už pažeidimus, kurie nėra laikomi pažeidimais ir už jų padarymą nenumatytos baudos, o Institucija baudas skyrė už tai, kad jis neturi patirties auginti gyvulius. Nurodo, kad neturėjo galimybių nuvežti pašaro ir pašerti gyvulių, susirgę galvijai nebuvo gydomi ir nugaišo, nes areštuojamos jo visos pajamos, o parduoti nieko negali. Į teismo posėdį neatvyko dėl finansinių problemų.

Institucija atsiliepimu nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Mano, kad apelianto kaltumas įrodytas liudytojų – pareigūnų V. J. ir D. M. parodymais ir kita bylos medžiaga. Pažymi, kad ūkininko K. S. gyvūnų laikymo vietose Institucijos pareigūnai atlieka jau nuo 2006 m. lapkričio 7 d., per tą laiką buvo nustatyta įvairių pažeidimų. Patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų apeliantas piktybiškai nešalina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė veterinarija pagal savo kompetenciją turi teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, besiverčiantiems gyvulių auginimu, gyvulinių produktų ir žaliavų perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus, kad neplistų gyvulių ligos ir gaminami gyvuliniai produktai nebūtų kenksmingi žmonių sveikatai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįleidimas ar kitoks kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimas jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus.

Iš Institucijos 2009 m. birželio 18 d. patikrinimo aktų Nr. T1-193 ir 286 (b. l. 9-12, 13) nustatyta, kad Institucijos pareigūnai atliko patikrinimą ūkininko K. S. gyvulių laikymo vietoje ir nustatė pažeidimus: nugaišę galvijų lavonai neišvežti sunaikinimui, galvijai nešeriami ir negirdomi, nėra galvijų pasų, veršeliai nesuženklinti ir kt. Apeliantas buvo įpareigotas iki 2009 m. birželio 25 d. atvykti į Instituciją ir pateikti dokumentus, įrodančius apie nustatytų trūkumų ūkyje pašalinimą. Su minėtais patikrinimo aktais K. S. buvo supažindintas pasirašytinai. Iš Institucijos 2009 m. birželio 25 d. patikrinimo aktų Nr. 288 ir Nr. T1-203 (b. l. 4, 5-8) nustatyta, kad apeliantas jokių trūkumų nepašalino, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3). Institucijos pareigūnas V. J. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad K. S. po aktų surašymo jokių veiksmų neatliko ir nurodymų neįvykdė, susikalbėti su juo neįmanoma, į namus neįsileidžia (b. l. 17). Pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad gyvulių nešėrė, susirgusių galvijų negydė, todėl jie nugaišo, bei nurodo, jog taip įvyko ir Institucijos nustatytų trūkumų negalėjo pašalinti dėl sunkios finansinės padėties, nes areštuotos visos jo pajamos, o parduoti nieko negali. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apelianto teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas jais vadovautis neturi jokio pagrindo. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 43 straipsnio 1 dalyje, įrodyta aukščiau aprašytais bylos medžiagoje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.