Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi Švenčionių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, nesusituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2015-10-05 apie 22.30 val. Švenčionių m. Kunos gatvėje vairuodama automobilį „Volvo C70“, v. nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama KET 9, 126 p. reikalavimus, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir dėl to atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, v. nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat I. K., tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, padariusi minėtą eismo įvykį, pažeisdama KET 219 p. reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo susijusi, vietos, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. neprisipažino padariusi eismo įvykį, pripažino, kad išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau nurodė, kad tą padarė dėl būtinojo reikalingumo. I. K. paaiškino, kad 2015-10-05 apie 22.30 val. ji automobiliu „Volvo C70“, v. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Švenčionių m. Kunos gatve parduotuvės „Maxima“ link. Automobilį vairavo būdama blaivi. Bevažiuodama prisivijo D. S. vairuojamą automobilį „Audi“. Automobilis važiavo labai lėtai, todėl ji nusprendė šį automobilį aplenkti, tačiau jai išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir susigretinus su lenkiamu automobiliu, pastarasis staiga pasuko į jos pusę ir užkirto jai kelią. Automobiliai susidūrė. Susidūrimo metu ji užbaiginėjo lenkimo manevrą ir D. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio dureles. Nuo smūgio jos automobilio galinę dalį nubloškė į kairę pusę ir ji sustojo kairiajame kelkraštyje. D. S. vairuojamas automobilis liko stovėti dešinėje kelio pusėje. Po eismo įvykio D. S. ištempė ją iš automobilio, prasidėjo konfliktas ir muštynės. Jas išskyrė automobiliu prie jų privažiavęs M. M.. Dėl tokio D. S. elgesio ji patyrė didžiulį stresą, be to, konfliktai su D. S. buvo vykę ir anksčiau ir dėl D. S. elgesio ne kartą jai teko kviesti policiją, todėl, nesijausdama įvykio vietoje saugiai, išvažiavo į namus. Dėl įvykio metu patirto streso ji po kurio laiko kreipėsi į medikus. Iš karto po eismo įvykio apie įvykį policijai nepranešė dėl patirto streso, o kitą dieną nepranešė norėdama išvengti tolimesnio konflikto su D. S.. Iš įvykio vietos išvažiavo norėdama apsisaugoti nuo D. S. išpuolių. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai – vienoje vietoje įlenktas jai priklausančio automobilio šonas ir įbrėžtos durelės, D. S. vairuoto automobilio buvo apgadinta priekinė dalis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas adv. K. Gerojimas prašė bylą nutraukti, kadangi I. K. nepažeidė KET 9, 126, 219 p. nuostatų. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta automobilių susidūrimo vieta, liko kitų neatsakytų klausimų. D. S. taip pat kalta dėl eismo įvykio, ji pažeidė KET 9, 126 p. reikalavimus, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių – automobilio nestabdė, taip pat nesilaikė saugaus atstumo. Policijos pareigūnas I. Kirilov patvirtino, kad stabdymo pėdsakų nebuvo, todėl jie neužfiksuoti eismo įvykio schemoje. Abiejų automobilių vairuotojos elgėsi provokuojančiai. Kaltinime nurodoma, kad I. K. pažeidė KET 219 p. reikalavimus, tačiau šis punktas nedetalizuotas. Mano, kad turėjo būti nurodytas KET 219.4 p., jame detalizuotos aplinkybės, kurioms esant kviečiami policijos pareigūnai. D. S. kvietė policiją, policija pasakė, kad I. K. paleistų, jos draugas liudytojas M. M. I. K. pasakė, kad ji važiuotų iš ten, dėl to I. K., būdama streso būsenoje, automobiliu iš eismo įvykio vietos išvažiavo. I. K. po eismo įvykio patyrė stresą, nes D. S. ją ištempė iš automobilio. Tai, kad ji buvo streso būsenoje, patvirtinama medicinine pažyma. I. K. jautė pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl iš įvykio vietos išvažiavo esant būtinajam reikalingumui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgėsi nepakaltinamumo ar kitos patologinės būsenos veikiama, todėl turėtų būti taikomas ATPK 19 str. Byla dalyje dėl KET 219 p. reikalavimų pažeidimo turėtų būti nutraukta LR ATPK 250 str. 4 p. numatytu pagrindu. Atstovas nurodė, kad neįrodyta I. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo. Kyla abejonės dėl to, kuris automobilis į kurį atsitrenkė. Pagal LAT formuojamą praktiką visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taip pat nurodė, kad I. K. galiojančių nuobaudų neturi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, I. K. šeiminė padėtis sudėtinga, nes ji augina du mažamečius berniukus, jos pajamos menkos, šiuo metu ji registruota darbo biržoje, pajamų neturi, todėl, paskyrus baudą, jai būtų sudėtinga ją sumokėti, dėl to nukentėtų mažamečių vaikų interesai. Seniūnija, vaikų darželio administracija, buvęs darbdavys ją charakterizuoja teigiamai. Prašė bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. kaltę pripažino iš dalies, tačiau jos kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodyta nukentėjusiosios D. S., liudytojų Aušros Mikšienės, Ivano Kirilovo, M. M. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2-3), tarnybiniame pranešime (b.l. 4), D. S. paaiškinime (b.l. 6), Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 10), fotolentelėje (b.l. 11-16), transporto priemonių techninės apžiūros aktuose (b.l. 17, 18), eismo įvykio ekspertizės akte (b.l. 81-84) esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji D. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad tą vakarą ji savo automobiliu važiavo Švenčionių m. Kunos gatve, priekyje automobiliu važiavo jos draugas M. M.. Buvo tamsu. Bevažiuodama pamatė iš paskos atvažiuojantį automobilį, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Susilyginus automobiliams ji pamatė, kad tą automobilį vairuoja I. K.. Manė, kad ji lenks jos vairuojamą automobilį, tačiau I. K. vairuojamas automobilis staigiai pasuko į jos pusę. Ji pasitraukė link griovio taip išvengdama susidūrimo ir sugrįžo į savo eismo juostą. Antrą kartą I. K. vairuojamam automobiliui staigiai pasukus link jos automobilio, ji vėl išvengė susidūrimo nuvažiuodama į kelkraštį. Trečią kartą jai nepavyko išvengti susidūrimo, nors automobilio dešinės pusės priekiniais ratais ji buvo užvažiavusi ant šalikelės, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis galine dalimi atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio priekinį ratą. Susidūrus automobiliams ji sustabdė savo automobilį, automobilio dešinės pusės ratai stovėjo ant dešiniojo kelkraščio, jos ir I. K. automobiliai buvo susilietę. I. K. taip pat sustabdė automobilį ir išlipo iš jo, neužgesinusi variklio. Jai išlipus iš automobilio, automobilis nuriedėjo į griovį. I. K. priėjo prie jos automobilio, matėsi, kad ji girta. Ji taip pat išlipo iš automobilio, sakė I. K., ką ji padarė, jos su I. K. susikibo už plaukų ir tampėsi, kol jų neišskyrė privažiavęs jos draugas M. M., kuris sugrįžo pasižiūrėti, kas atsitiko, nes nustojo šviesti jos vairuojamo automobilio žibintų šviesos. Įvykis buvo dešinėje kelio pusėje, o jos už plaukų tampėsi ant kairėje kelio pusėje esančio kelkraščio. Dėl eismo įvykio ji du kartus skambino policijai, nes norėjo, kad pareigūnai greičiau atvažiuotų, kadangi I. K. buvo neblaivi ir agresyvi. Paskambinus antrą kartą pareigūnai paprašė pasakyti eismo įvykį sukėlusio automobilio valstybinį numerį ir vairuotoją paleisti. Nelaikoma I. K. atsisėdo į automobilį, išvažiavo į gatvę ir nuvažiavo į daugiabučio namo, esančio Taikos g. Švenčionių m., kiemą. Atvykus policijos pareigūnams I. K. nebuvo Pareigūnams ji viską paaiškino, jie nubraižė eismo įvykio schemą. Prie jos automobilio priekinio rato pareigūnai surado nuo I. K. vairuoto automobilio atlūžusią dažų dangos dalį.

Nukentėjusioji D. S. analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime (b.l. 6).

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai Aušra Mikšienė ir Ivan Kirilov nurodė, kad 2015-10-05 atvykę į eismo įvykio vietą, esančią Kūnos g. Švenčionių m., surado tik automobilį „Audi“ ir jo vairuotoją D. S., kuri paaiškino, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkęs automobilis „Volvo“ pasišalino. Dar iki jiems atvykstant į eismo įvykio vietą, Švenčionių RPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad vienas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo bando pasišalinti. Įvykio vietoje prie D. S. vairuoto automobilio kairės pusės priekinio rato buvo surasta atlūžusi automobilio dažų dangos dalis. Išsiaiškinę pasišalinusio automobilio savininkę, buvo nuvykę į jos gyvenamąją vietą, tačiau durų jiems niekas neatidarė. Prie namo stovėjo įvykyje dalyvavęs automobilis „Volvo“, jis buvo apgadintas.

Liudytojas Ivan Kirilov nurodė, kad palaiko savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad tą vakarą kartu su D. S. išvažiavo iš Taikos g. Švenčionių m. esančio namo kiemo, jis automobiliu „WV Transporter“ važiavo priekyje, o D. S. važiavo paskui jį automobiliu „Audi“. Buvo tamsu. Jiems važiuojant Kūnos gatve per veidrodėlį pastebėjo, kad prie D. S. vairuojamo automobilio privažiavo kitas automobilis ir abu automobiliai sustojo, dėl to jis apsisuko ir nuvažiavo link tų automobilių. Privažiavęs pamatė dešinėje kelio pusėje stovintį D. S. automobilį „Audi“, jo priekyje, įvažiavęs į griovį stovėjo automobilis „Volvo“. D. S. ir I. K. buvo susikibusios už plaukų, jos buvo maždaug 5-7 m atstumu nuo automobilio „Audi“, kitoje kelio pusėje, buvo ir ant kelkraščio, ir ant kelio važiuojamosios dalies. Jis jas išskyrė. D. S. du kartus skambino į policiją. Tuo metu I. K. automobiliu išvažiavo.

Byloje iš Eismo įvykio vietos schemos (b.l. 10), fotolentelės (b.l. 11-16), transporto priemonių techninės apžiūros aktų (b.l. 17, 18) nustatyta, kad po eismo įvykio automobilis „Audi A6“, v. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje pagal automobilio judėjimo kryptį, jo priekinė dalis stovėjo ant šalikelės, apžiūrint automobilį nustatyta, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas bei žibinto apvadas. Ties automobilio „Audi A6“ kairiojo šono priekine dalimi surasta nuo automobilio „Volvo C70“ nulaužta dažų dangos dalis. Eismo įvykyje dalyvavęs ir iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis „Volvo C70“, v. nr. (duomenys neskelbtini) buvo surastas Švenčionių m. Taikos g. 6 namo kieme, nustatyta, kad apgadintos automobilio dešinės pusės keleivio durelės, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas.

Byloje atlikus eismo įvykio ekspertizę (b.l. 81-84) pateikta išvada, jog tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas - automobilio „Volvo C70“ vairuotoja I. K. lenkė D. S. vairuojamą automobilį „Audi A6“, grįždama į dešinę kelio pusę nepaliko saugaus intervalo iš šono ir vairuojamo automobilio „Volvo C70“ dešiniojo šono dalimi nuo durelių iki užpakalinės dalies kliudė lenkiamo automobilio „Audi A6“ kairiojo šono priekinę dalį (nuo priekinio rato arkos vidurio iki pat priekinės dalies).Tarp automobilių įvyko slystamojo pobūdžio kontaktas. Jo metu automobilio „Volvo C70“ greitis buvo didesnis nei automobilio „Audi A6“, tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. Automobilis „Audi A6“ po susidūrimo su automobiliu „Volvo C70“ buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Ekspertas nustatė, jog tikėtina, kad automobilio „Volvo C70“ vairuotojos veiksmai – baigdama lenkti automobilį „Audi A6“, vairuojamą D. S., ir grįždama į dešinę kelio pusę nepaliko saugaus intervalo ir dėl to susidūrė su lenkiamu automobiliu „Audi A6“ – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti.

Ekspertizės išvada nekelia abejonių, nes ji pagrįsta objektyviais byloje nustatytais duomenimis – automobilių apgadinimais, užfiksuotais automobilių apžiūros protokoluose, Eismo įvykio schemoje bei nuotraukose, taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio dažų dangos suradimo vieta. Nustatant eismo įvykio mechanizmą taip pat buvo remiamasi ta aplinkybe, kad D. S. vairuojamas automobilis po susidūrimo liko stovėti dešinėje kelio pusėje pagal savo judėjimo kryptį. Ši aplinkybė nustatyta ne tik iš automobilio dangos dažų dalies suradimo vietos, bet ir iš pačios I. K. paaiškinimų.

Iš byloje gautų įrodymų visumos nustatyta, kad I. K., vairuodama automobilį „Volvo C70, v. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 p. reikalavimus – lenkdama nukentėjusiajai D. S. priklausantį automobilį „Audi A6“, v. nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir dėl to jį kliudė - ir tai nulėmė nukentėjusiajai priklausančios transporto priemonės sugadinimą. Šioje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Liudytoju apklaustas A. J. iš dalies patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. paaiškinimus nurodydamas, kad tą vakarą matė vieną automobilį stovėjus kairėje, kitą – dešinėje kelio pusėje, tačiau nustatant eismo įvykio aplinkybes vadovautis šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi liudytojas paties eismo įvykio nematė, jo duoti parodymai nesutampa su kitais byloje objektyviai nustatytais duomenimis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad automobilį „Audi A6“ vairavusi nukentėjusioji D. S. taip pat pažeidė KET 9, 126 p. reikalavimus, tačiau byloje negauta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo D. S. veiksmai, tokių veiksmų ir jų neatitikimo KET reikalavimams nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Byloje nustatyta, kad buvo eismo įvykis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su šiuo įvykiu susijusi ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET 219 p. reikalavimus – nesustojo ir nepažymėjo eismo įvykio vietos bei, nesusitarusi su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir kitam eismo įvykio dalyviui iškvietus policiją, jos nelaukė, neužtikrino, kad nepasikeistų eismo įvykio aplinkybės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. pripažino, kad ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau nurodė, kad tą padarė esant būtinajam reikalingumui – dėl patirto streso ir bijodama dėl savo gyvybės bei sveikatos, nes anksčiau yra buvę D. S. išpuolių prieš I. K., dėl ko pastaroji buvo kreipusis į policiją. ATPK 17 str. nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pagal formuojamą teismų praktiką, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta (LVAT nutartys bylose Nr. N662-2589/09, N444-2211/2010). Byloje nenustatytos visos minėtos sąlygos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodoma aplinkybė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo dėl patirto streso bei bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės, nepagrįsta jokiais įrodymais. Tuo metu, kai I. K. išvažiavo iš įvykio vietos, joje jau buvo atvažiavęs M. M., kuris išskyrė už plaukų besitampančias I. K. ir D. S., pati I. K. nenurodė, kad po to, kai M. M. jas išskyrė, jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, todėl akivaizdu, kad jai nebuvo pagrindo baimintis dėl savo sveikatos. Be to, byloje negauta objektyvių duomenų apie tai, kad tą vakarą D. S. būtų I. K. padariusi kokius nors kūno sužalojimus – I. K. apie tokius veiksmus policijai nepranešė, į medikus nesikreipė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktame 2015-10-28 medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyti duomenys apie I. K. savijautą praėjus daugiau nei dvidešimčiai dienų po eismo įvykio neįrodo, kad I. K. negalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apie eismo įvykį policijai ir laukti jos atvykstant. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos negali būti prilyginamas veikimu būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi I. K. pažeidimą padarė ne dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu - tuo metu jos sveikatai ar gyvybei joks realus ir akivaizdus pavojus negrėsė, jos veiksmai nebuvo socialiai vertingi, I. K. turėjo objektyvią galimybę pasirinkti kitą veikimo variantą, nepažeisdama KET, pvz. kviesti greitąją medicinos pagalbą. I. K. turėjo galimybę pasilikti eismo įvykio vietoje, surašyti deklaraciją ar iškviesti policiją, tačiau to nepadarė, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeisdama KET, todėl jos veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtis.

Skiriant I. K. nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus atsižvelgiama į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į tai, kad turi galiojančią administracinę nuobaudą už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, tokių pačių pažeidimų nebuvo padariusi, į jos šeiminę ir turtinę padėtį - bedarbė, augina du vaikus, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai, ir manoma, jog yra pagrindas paskirti minimalias sankcijose numatytas nuobaudas. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirti galutinę nuobaudą parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad jo atstovaujamai sunku būtų sumokėti ATPK 130 str. sankcijoje numatytą baudą, tačiau taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę ar mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nėra pagrindo, kadangi nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str., be to, byloje nenustatytos I. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, I. K. neprisipažino padariusi eismo įvykį, taip pat neprisipažino tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos – nurodė, kad pasišalino esant būtinajam reikalingumui, nors tokio reikalingumo nebuvo, I. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą už teisės pažeidimą transporte – už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė duomenų apie tai, kad būtų nedarbinga, taip pat neprašė paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, yra pagrindas išvadai, jog paskirta nuobauda bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos skyrimo tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

I. K. pripažinti kalta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams,

- pripažinti kalta pagal LR ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirti galutinę nuobaudą - aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.