Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-06-21 · Civilinė byla Nr. e2-825-586/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
e2-825-586/2016
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00318-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Ieškovas
UAB „NTG Lithuania“
Atsakovas
R. A.
Civilinė byla Nr. e2-825-586/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00318-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.26; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovo UAB „NTG Lithuania“ atstovui advokato padėjėjui K. J., atsakovui R. A. UAB atstovui V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NTG Lithuania“ ieškinį atsakovui R. A. UAB dėl nuostolių atlyginimo regreso teise bei atsakovo R. A. UAB priešieškinį ieškovui UAB „NTG Lithuania“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 670,34 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-01-02 tarp atsakovo R. A. UAB (kontraktinis vežėjas) ir ieškovo UAB „NTG Lithuania“ buvo sudaryta ilgalaikė krovinių vežimų organizavimo sutartis Nr. KLP 2014 01. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti krovinio vežimo paslaugas, o ieškovas už atliktus pervežimus sumokėti vežimo užmokestį pagal sutartyje sulygtas sąlygas. Vadovaujantis aukščiau nurodyta sutartimi, atsakovas elektroniniu paštu gavęs iš ieškovo instrukcijas, vykdė UAB „Logistikos čempionai“ krovinio vežimą tarp ieškovo ir UAB „Logistikos čempionai“ sudarytos Krovinio gabenimo sutarties pagrindu. Atsakovas 2014-07-25 pristatė krovinį į UAB „Logistikos čempionai“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovas pristatė kitai įmonei priklausantį krovinį, t. y. į UAB „Logistikos čempionai“ sandėlį buvo pristatytas įmonės UAB „Kelin“ krovinys, o atitinkamai UAB „Logistikos čempionai“ krovinys buvo pristatytas į UAB „Kelin“ sandėlį. Dėl nurodyto didelio atsakovo neatsargumo ir sumaišytų krovinių UAB „Logistikos čempionai“ krovinys buvo faktiškai prarastas (turimais duomenimis išgabentas iš UAB „Kelin“ sandėlio ir sulaikytas Baltarusijoje). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas 2014-09-01 gavo UAB „Logistikos čempionai“ pretenziją dėl 827,64 Eur nuostolių atlyginimo dėl prarasto krovinio. Ieškovas atlygino įmonei UAB „Logistikos čempionai“ 827,64 Eur nuostolių dėl netinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (sumaišytų krovinių). Nuostolių atlyginimas buvo patvirtintas 2015-10-28 taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21797- 872/2015 Vilniaus miesto apylinkės teisme. Dalis nuostolių, t. y. 157,30 Eur sumai ieškovui buvo faktiškai atlyginta po 2016-01-08 atlikto vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tarp ieškovo ir atsakovo, todėl po atlikto įskaitymo atsakovas turi prievolę apmokėti ieškovo naudai 670,34 Eur nuostolių. Nurodė, jog atsakovas, kaip vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį paskirties vietą, bet ir užtikrinti tinkamo krovinio valdymo perdavimą tinkamam, siuntėjo nurodytam gavėjui. Mano, kad vežėjas (atsakovas) buvo neatidus ir nerūpestingas, kadangi UAB „Logistikos čempionai“ krovinį iškrovė ir perdavė netinkamam gavėjui - UAB „Kelin“ sandėlio darbuotojams.

Atsiliepimas

Atsakovas R. A. UAB pateikė priešieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą telefonu užsakymą, atsakovas turėjo iš Klaipėdos į Vilnių pristatyti 3 krovinius: į UAB „Kelin“ sandėlį, esantį V. A. G. g. 2, Vilniuje; į UAB „Logistikos čempionai“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir į UAB „Eurospedicion“, V. A. G. g. 6, Vilniuje. 2014-07-25 į krovininį automobilį UAB „Gedlitos“ sandėlyje, Klaipėdoje, buvo pakrauti trys kroviniai. Ieškovas jokių nurodymų dėl krovinių iškrovimo eiliškumo nedavė, tik UAB „Gedlitos“ sandėlyje, pakraunant krovinius, sandėlininkas ant CMR važtaraščių užrašė numerius, kokia tvarka pristatyti krovinius. Bendrovės vairuotojas krovinius pristatė pagal ant važtaraščių užrašytą eiliškumą - pirmiausia krovinys pristatytas UAB „Logistikos čempionai“, krovinys priimtas, apie jo gavimą atžymėta CMR, po to krovinys buvo nuvežtas į UAB „Eurospedicion“, krovinys taip pat buvo priimtas ir padaryta atžyma ant CMR, paskutinis krovinys buvo pristatytas UAB „Kelin“. Jokių problemų dėl krovinių perdavimo gavėjams nebuvo. Kiek žinoma, šie kroviniai vėl buvo pakrauti kitiems vežėjams ir išvežti į kitas šalis. 2014-11-12 ieškovas atsiuntė pretenziją, kuria pareikalavo padengti 2200 Eur dydžio nuostolius už sumaišytus krovinius. Atsakovas telefonu informavo ieškovą, kad su jo reikalavimu atlyginti nuostolius nesutinka, nes gavėjas krovinį priėmė, pasirašė ant CMR, jokių pastabų nepareiškė. Po to, 2015-02-23 gavo ieškovo pretenziją atlyginti 1300,00 Eur sumą, kurioje buvo nurodyta, kad šis nuostolis yra galutinis. 2015-03-12 gavo iš ieškovo pranešimą, kad ieškovas atlieka įskaitymą 1300,00 Eur dydžio sumai, o 2015-12-07 pateiktoje pretenzijoje reikalavo sumokėti 827,64 Eur dydžio nuostolius, nes kitą sumą – 1300,00 Eur buvo užskaityta iš priklausančio atsakovui sumokėti atlyginimo už atliktas paslaugas. 2016-01-08 ieškovas, nieko nepranešęs vėl atliko 157,30 Eur dydžio užskaitymą. Mano, kad atsakovo ir ieškovo reikalavimai nėra vienarūšiai: ieškovas reikalauja regreso tvarka nuostolių atlyginimo, o atsakovas reikalauja apmokėti už atliktas paslaugas. Be to, ieškovo reikalavimas nėra apibrėžtas, nes pretenzijose visą laiką buvo reikalaujama atlyginti vis kitokio dydžio nuostolius. Be to, ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad 2015-10-28 civilinėje byloje Nr. 2-21797-872/2015 Vilniaus miesto apylinkės teisme su UAB „Logistikos čempionai“ sudarė taikos sutartį, kurioje R. A. UAB nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nors ieškovas privalėjo suprasti, kad jeigu atsakovui reikš regresinį ieškinį, tai atsakovo dalyvavimas byloje yra būtinas. Prašo pripažinti ieškovo UAB „NTG Lithuania“ 2015-03-12 įskaitymą 1300,00 Eur dydžio sumai ir 2016-01-08 įskaitymą 157,30 Eur dydžio sumai negaliojančiais, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1453,30 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad priešieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, prašė jį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dėl neatsargumo sumaišė krovinius, pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nepristatė krovinių tinkamiems gavėjams. Nurodė, kad jeigu atsakovas neturėjo galimybės identifikuoti kuris krovinys kuriam gavėjui skirtas, galėjo papildomai telefonu susisiekti ir viską išsiaiškinti, bet krovinius atidavė tik pagal CMR užrašytus eiliškumo numerius, tai įrodo tik, kad atsakovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas vežant krovinius.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį, jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad buvo nusistovėjusi tokia praktika, kai „NTG Lithuania“ telefonu pateikdavo užsakymus. Šiuo atveju, taip pat „NTG Lithuania“ atstovas Andrius paskambino ir pasakė kur nuvažiuoti, pasiimti krovinį, pasakė, kad sandėlininkas pakraus, sužymės ką kur nuvežti. Sandėlyje buvo pakrauti trys kroviniai. Ieškovas jokių nurodymų dėl krovinių iškrovimo eiliškumo nedavė, nebuvo rašytinių, nei žodinių instrukcijų, tik UAB „Gedlitos“ sandėlyje, pakraunant krovinius, sandėlininkas ant CMR važtaraščių užrašė numerius, kokia tvarka pristatyti krovinius. Bendrovės vairuotojas krovinius ir pristatė pagal ant važtaraščių užrašytą eiliškumą. Kroviniai buvo pristatyti, visi trys gavėjai krovinius priėmė, apie krovinių gavimą atžymėjo CMR, jokių pastabų nerašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-01-02 tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta ilgalaikė krovinių vežimų organizavimo sutartis. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti krovinio vežimo paslaugas, o ieškovas už atliktus pervežimus sumokėti vežimo užmokestį pagal sutartyje sulygtas sąlygas. Atsakovas 2014-07-25 pristatė krovinį į UAB „Logistikos čempionai“ sandėlį, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovas pristatė kitai įmonei priklausantį krovinį, t. y. į UAB „Logistikos čempionai“ sandėlį buvo pristatytas įmonės UAB „Kelin“ krovinys, o atitinkamai UAB „Logistikos čempionai“ krovinys buvo pristatytas UAB „Kelin“ į sandėlį. Dėl sumaišytų krovinių UAB „Logistikos čempionai“ krovinys buvo faktiškai prarastas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas 2014-09-01 gavo UAB „Logistikos čempionai“ pretenziją dėl 827,64 Eur nuostolių atlyginimo dėl prarasto krovinio. Ieškovas atlygino įmonei UAB „Logistikos čempionai“ 827,64 Eur nuostolių dėl netinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (sumaišytų krovinių). Nuostolių atlyginimas buvo patvirtintas 2015-10-28 Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21797- 872/2015 Vilniaus miesto apylinkės teisme. Dalis nuostolių, t. y. 157,30 Eur sumai ieškovui buvo faktiškai atlyginta po 2016-01-08 atlikto vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo tarp ieškovo ir atsakovo. 2014-11-12 ieškovas atsakovui atsiuntė pretenziją, kuria pareikalavo padengti 2200,00 Eur dydžio nuostolius, už sumaišytus krovinius. 2015-02-23 ieškovas atsiuntė pretenziją atlyginti 1300,00 Eur sumą, kurioje nurodyta, kad šis nuostolis yra galutinis. Ieškovas atliko įskaitymą 1300,00 Eur dydžio sumai, o 2015-12-07 pateiktoje pretenzijoje pareikalavo sumokėti 827,64 Eur dydžio nuostolius, nes kitą sumą – 1300,00 Eur jis užskaitė iš priklausančio atsakovui sumokėti atlyginimo už atliktas paslaugas.

Lietuvos Respublikos CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui. Taigi, pagal CK 6.808 straipsnio turinį, vežėjo funkcija yra nuvežti jam perduotą krovinį, o ne patikrinti ar tinkamai kiti asmenys atliko krovinio pakrovimo funkcijas. CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Pagal sutartį, priimdamas krovinį gabenimui, vežėjas privalo patikrinti nurodytų vietų kiekį, jų ženklinimą ir numeravimą važtaraštyje, išorinę krovinio pakuotės būklę, CMR važtaraštyje turi pažymėti pastabas dėl krovinio ir pakuotės pakenkimų, nedelsiant pranešti užsakovui apie transporto priemonės priverstinius sustojimus ir prastovas kelyje, avarijas ir kitas nenumatytas situacijas bei apie nenumatytas gabenimui išlaidas. Priimdamas krovinį nustatyta tvarka, vežėjas atsako už jį nuo priėmimo iki perdavimo krovinio gavėjui momento bei visiškai kompensuoja nuostolius, atsiradusius kroviniui dingus, jį pavogus, esant krovinio trūkumui ar pakenkimams, jei nėra įrodymų, kad nuostoliai atsirado ne dėl vežėjo kaltės.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad į krovininį automobilį sandėlyje, Klaipėdoje, buvo pakrauti trys kroviniai. sandėlyje, pakraunant krovinius, sandėlininkas ant CMR važtaraščių užrašė numerius, kokia tvarka pristatyti krovinius. Atsakovo bendrovės vairuotojas krovinius pristatė pagal ant važtaraščių užrašytą eiliškumą - pirmiausia krovinys pristatytas UAB „Logistikos čempionai“, po to krovinys buvo nuvežtas į UAB „Eurospedicion“, paskutinis krovinys buvo pristatytas UAB „Kelin“. Įrašai, esantys CMR važtaraštyje patvirtina, jog abiejų šalių (vežėjo ir gavėjo) atstovai savo parašais patvirtino krovinio gavimą, jokių pastabų, kad gautas netinkamas krovinys nėra.

Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijoje, griežtai reglamentuojančioje vežėjo atsakomybę, įtvirtinant jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustatytos ir tam tikros garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atžvelgiant į bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą bei posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės buvo sumaišyti kroviniai ir atiduoti ne tiems gavėjams, kroviniai buvo pristatyti pagal nurodytą eiliškumą ant CMR važtaraščių, atsakovo vairuotojui buvo aišku kur kokį krovinį vežti, tai įrodo ir įrašai, esantys CMR važtaraštyje, kurie abiejų šalių (vežėjo ir gavėjo) atstovų pasirašyti, jokių pastabų, kad gautas netinkamas krovinys nėra.

Dėl vienašalio įskaitymo. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. D. B. A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės buvo sumaišyti kroviniai, patirti nuostoliai, todėl įskaitymai 157,30 Eur sumai ir 1300,00 Eur sumai ieškovo atlikti neturint galiojančio, vykdytino priešpriešinio reikalavimo iš atsakovo, neatitinka CK 6.130 str. 1 d. įtvirtintos įskaitymo sampratos, todėl yra niekiniai ir negaliojantys kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai.

Dėl trečiųjų asmenų privalomo dalyvavimo byloje spręstina, vadovaujantis CPK 47 straipsniu ir kasacinio teismo suformuota praktika, jog materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo byloje pagrindas - jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. Pažymėtina, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, neinformuodamas ir neįtraukdamas atsakovo į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-21797-872/2015, žinodamas, jog kreipsis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažįstama, jog ieškovas neįrodė atsakovo kaltės, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti 670,34 Eur.

Iš ieškovo priteistina atsakovui 1457,30 Eur suma, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str.).

Iš ieškovo „NTG Lithuania“, UAB priteistinos 396,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (33,00 Eur žyminis, 363,00 – teisinė pagalba) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „NTG Lithuania“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 1457,30 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2016-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 396,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. A. UAB, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius