- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 1-698-853/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43040-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, 2016-04-05 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 2.28 val. bute, (duomenys neskelbtini), grįžusi į namus ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.50 promilių neblaivumas), tyčia, sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam savo sugyventiniui Z. J. į veidą bei koja spyrė į tarpukojį, tai yra lytinius organus.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią V. M. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su Z. J. yra sugyventiniai nuo 2017 metų, tikslios datos nepamena, veda bendrą ūkį, gyvena jam priklausančiame dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), kur ji yra deklaravusi gyvenamą vietą. Su Z. J. sutaria gerai, anksčiau prieš jį nėra smurtavusi. 2018-09-05 apie 19 val., būdama blaivi, išėjo pas draugę, nusinešė 35 procentų stiprumo trauktinės, kurią kartu su drauge išgėrė. Z. J. nusipirko naują televizorių, jį žiūrėjo, jai naujo televizoriaus nepajungė, ji susinervino, susipyko ir išėjo pas draugę. Z. J. jai pasakė, jei išeis, tai į namus nebeįleis daugiau, iškeikė necenzūriniais žodžiais. Kai ji išėjo, Z. J. buvo blaivus, nesenai grįžęs iš kaimo. Į namus grįžo naktį, tikslios valandos nežino, nežiūrėjo. Grįžusi į namus, prie buto durų, rakino buto duris, bet iš vidaus buvo užrakinta mažoji spyna, todėl negalėjo įeiti į butą. Skambino į buto duris, durų niekas nedarė, tada pradėjo daužyti, spardyti buto duris, šaukė, kad įleistų. Kiek laiko šūkavo, negali pasakyti, bet tikriausiai susigėdo dėl kaimynų ir atrakino buto duris, jis laiptinėje ją laikė apie 10 minučių, neįleido, o ji tas 10 minučių triukšmavo. Kai atidarė duris, ji buvo susinervinusi ir kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veidą ir koja spyrė vieną smūgį į tarpukojį, tarpusavyje susiginčijo, abu barėsi, abu susistumdė. Ji sugyventiniui pradėjo priekaištauti kur jis gėrė, nes juto alkoholio kvapą iš jo burnos, jis sakė, kad negėrė, klausė kur ji pati, valkata gėrė ir, kai jis norėjo ją sulaikyti rankomis, ji išsigando, kad nesumuštų ir bėgo lauk iš buto, laiptinėje buvo tamsu ir bėgdama laiptais, ji pagriuvo pati, susižalojo kairę koją. Ar griūdama dar ką susižalojo, negali pasakyti. Ji nuoširdžiai gailisi, kad kumščiu sudavė jam į veidą ir spyrė koja į tarpukojį, susitaikys su juo. Buvo neblaivi ir supykusi, kad reikėjo stovėti laiptinėje ir jos neįleido (37-38 b. l.).
Kaltinamosios V. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
2018-09-06 informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0118000484316, kuriame užfiksuota, kad Z. J. pranešė, jog grįžusi namo sugyventinė trenkė pranešėjui į veidą, yra agresyvi, rėkauja (10-11 b. l.);2018-09-06 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog 2018-09-06 apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), V. M. trenkė savo sugyventiniui Z. J. vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą spyrė koja Z. J. į tarpukojį, taip sukeldama jam fizinį skausmą (12-14 b. l.);2018-09-06 03:06:50 alkoholio matuoklio Dräger parodymais, kur užfiksuota, kad V. M. nustatytas 1,50 promilių girtumas (15 b. l.);2018-09-06 03:08:01 alkoholio matuoklio Dräger parodymais, kur užfiksuota, kad Z. J. nustatytas 1,49 promilių girtumas (16 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo Z. J. parodymais, kur jis parodė, kad su V. M. gyvena nuo 2018 metų vasario mėnesio jam priklausančiame dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Su V. M. sutaria gerai. Anksčiau V. M. prieš jį nėra smurtavusi, jis prieš ją taip pat nėra smurtavęs. 2018-09-05 apie 18 val., V. M. užsimanė išeiti iš namų, jos prašė, kad viena neitų be jo, bet ji vis tiek išėjo, kur išeina, nesakė, išėjo blaivi. Jis buvo taip pat blaivus. Žiūrėdamas per televizorių krepšinį, išgėrė dvi skardines alaus ir nuėjo miegoti, jau buvo sutemę, laiko nežiūrėjo. Pabudo naktį, laiko nežiūrėjo, nuo beldimo, skambinimo į duris. Pažiūrėjęs per durų akutę, pamatė, kad stovi koridoriuje V. M., atidarė buto duris ir pajuto iš karto vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo pačiu metu koja V. M. jam spyrė vieną kartą į tarpukojį. Jis nespėjo net sureaguoti, ji tai padarė, nieko nesakiusi, netikėtai. Jam pataikė tiesiai į veido vidurį, nenugriuvo, bet smūgis buvo stiprus, juto fizinį skausmą, net ir dabar skauda veidą. Kai koja spyrė į tarpukojį, tai pataikė į lytinius organus, labai skaudėjo. Kadangi viskas įvyko staiga, netikėtai, buvo pažadintas iš miego, be to jos suduotas smūgis buvo stiprus, tai nelabai pamena, bet lyg ir spėjo uždaryti buto duris, ir telefonu kvietė policiją. Nors tiksliai to teigti negali, nes buvo apsvaigintas nuo jos smūgio. Jis net nesuprato, ar ji blaivi, ar neblaivi, nesuprato kas čia vyksta. Pamena, tik, kad atvyko policijos pareigūnai, su kuriais lyg ir kartu įėjo V. M.. Kiek jis pamena, V. M. smūgių nesudavė, nors tiksliai to teigti negali, nes nepamena, mano, kad jai smūgio suduoti negalėjo, nes po jos suduoto smūgio kumščiu, buvo apsvaigintas. Jos kūne sužalojimo žymių nėra, į medikus nesikreipė. Kiek pamena per „miglą“, po spyrio koja į tarpukojį, ji bėgo laiptais žemyn ir lyg tai griuvo, bet tiksliai nepamena, buvo tamsu, gal tada galėjo susižeisti. Kodėl ji taip pasielgė, nesupranta, kai ji dieną išėjo iš namų, tai buvo pikta, kad jis prieštarauja, kad ji išeina viena iš namų. Gal grįžusi neblaivi, todėl prieš jį ir smurtavo. Jis V. M. pretenzijų neturi (20-21 b. l.).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios V. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi V. M. smurtavo, t. y. trenkė vieną kartą kumščiu į veidą bei vieną kartą koja spyrė į tarpukojį, tiksliau į lytinius organus, savo sugyventiniui Z. J., ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Bylos aplinkybės yra aiškios, V. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji kaltę pripažino visiškai bei jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, asmenų blaivumo testų rezultatais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo Z. J. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios V. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2018 m. rugsėjo 6 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji V. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko (48-50 b. l.).
Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajai V. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teismo neteista, tačiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (29-30 b. l.), administracine tvarka nebausta (31 b. l.), dirbanti (32 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi – 1999-06-02, Dgn.: šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, nuo 2014-10-14 UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nebesilanko ir nesigydo (52 b. l.).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apibojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val. bei atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi V. M. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, V. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 2.40 val. iki 16.35 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitant 2 laisvės apribojimo bausmės dienas (43, 44 b. l.).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (45-46 b. l.).
V. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu V. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme 2018 m. rugsėjo 6 d. nuo 2.40 val. iki 16.35 val. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. M. yra atlikusi 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti V. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei V. M. paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei V. M. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.