- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- AN2-220-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00228-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Pažeidėjas
- L. R.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. atstovo advokato Žilvino Astrausko apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto 2019 m. liepos 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), L. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, buvo nubaustas 800 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. liepos 1 d. 10.24 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,45 prom.) girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto 2019 m. liepos 23 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. R. pateikė skundą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, prašydamas panaikinti 2019 m. liepos 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba paskirti mažesnę negu numatyta minimali bauda ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti ją mažesnę.
3. Skundžiama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartimi L. R. skundas netenkintas ir 2019 m. liepos 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pažymėjo, kad pažeidimas padarytas skundo padavusio asmens tiesiogine tyčia, todėl jo pasiteisinimai dėl kylančių pernelyg sunkių pasekmių neturi teisinio pagrindo. Akcentavo ir tai, kad prieš darant pažeidimą būtina apgalvoti ne tik pavojingą veikos pobūdį, galinčias kilti pasekmes, bet ir už tai taikomą atsakomybę. Dėl to asmeniui kylančios atsakomybės negali eliminuoti bei sušvelninti aplinkybės, kad L. R. dirba (duomenys neskelbtini) ir jam reikalinga turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones, bei tai, kad L. R. turi negrąžintą kreditą.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. L. R. atstovas advokatas Ž. Astrauskas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto 2019 m. liepos 23 d. nutarimą ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį bei administracinę bylą L. R. atžvilgiu nutraukti. Taip pat, jei administracinio nusižengimo byla nebūtų nutraukta, pritaikyti L. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę negu numatytą šio kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje minimalią baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) arba skirti ją mažesniam nei šio kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus terminas (turėtų būti ANK 422 straipsnio 6 dalyje).
4.1. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tiek skunde (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams bei teisminio bylos nagrinėjimo metu L. R. nurodė, kad vakarykščiai, maždaug iki 23 val., vartojo alkoholį, tačiau iš ryto jautėsi gerai, nepagalvojo, kad gali būti neblaivus. Apsvaigimo nejautė, buvo viduje įsitikinęs, kad yra pilnai išsiblaivęs, todėl automobiliu išvažiavo su reikalais. Tai rodo, kad, priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, pažeidimas nebuvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Šiuo atveju L. R. buvo įsitikinęs, kad jokio pažeidimo nedaro, yra blaivus ir gali vairuoti automobilį. Būtent subjektyvus suvokimas skiria jo veiką nuo tyčinės, todėl jo padarytas nusižengimas gali būti vertinamas kaip padarytas dėl neatsargumo.
Atsiliepimas
4.2. Advokato Ž. Astrausko tvirtinimu, nubaudžiant L. R. už vairavimą esant neblaiviam, nebuvo įvertinta alkotesterio paklaida, ko reikalauja ANK 422 straipsnio 8 dalis. Ją įvertinus, neblaivumas būtų ne 0,45, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, o 0,43 promilių. Išvestinė leistina alkoholio koncentracija kraujyje viršyta tik trimis šimtosiomis promilės dalimis, kas vėlgi pagrįstai leidžia teigti, jog L. R. suklydo dėl savo būklės.
4.3. Pažymi, kad tiek pareigūnė, priimdama nutarimą, tiek teismas, nekreipė dėmesio į aplinkybę, jog nubaustajam buvo liepta papūsti į alkotesterį, pasigirdus signalui tai padariusi pareigūnė pasižiūrėjo į ekraną ir, neparodžiusi rodmenų, liepė iš karto pūsti dar kartą. Po antro pūtimo buvo parodyti ekrane esantys skaičiai, alkotesteris parodė 0,45 %. Iš karto po neblaivumo patikrinimo L. R. policijos pareigūnams sakė, kad gali būti klaida, jokio apsvaigimo nejaučia, todėl paprašė, kad leistų dar kartą pasitikrinti alkotesteriu. Jam buvo pasakyta, jog jokio pakartotinio tikrinimo nebus, alkotesteris parodė neblaivumą, todėl jam surašo administracinio nusižengimo protokolą ir nušalina nuo transporto priemonės vairavimo. Atkreipia dėmesį, kad neblaivumas L. R. nustatytas 2019 m. liepos 1 d. 10:27:14, o naudoto įrenginio duomenys rodo, jog 2019 m. liepos 1 d. 10:25:44 ir 10:18:15, juo buvo nustatyta, jog alkoholio nėra. Tuo tarpu prietaisą naudoję policijos pareigūnai teigia, jog L. R. buvo pirmasis tikrintas asmuo. Sutinkamai su „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 ir 2016-05-18 nutarimu Nr. 503, turėjo būti pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertinta bendra asmens būklė, o po to, pagrįstai įtarus, kad jis neblaivus, atliekami Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodyti veiksmai. Nieko to policijos pareigūnai neatliko.
4.4. Tiek policijos pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek teismas nurodė, kad L. R., nesutikdamas su alkotesterio parodymais, turėjo galimybę per vieną valandą nuo patikrinimo momento pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, nuvykęs į ją savo automobiliu, vairuojamu kito asmens. Šie teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurios nustatytos byloje. Liudytojai V. V. ir V. J. paaiškino, kad L. R. atžvilgiu buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, L. R. informuotas apie tokią galimybę. Protokolo rašymas V. J. teigimu, užtrunka iki 10 min. (objektyviais duomenimis tai nepatvirtinta). Iškviestas vairuotojas atvyko nepraėjus pusvalandžiui. Nei vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti, per kiek laiko iš tikro atvyko iškviestas vairuotojas, kadangi to laikrodžiu nenustatinėjo, o laiko vertinimą pateikė subjektyviai. V. V. nurodė, kad su L. R. surūkė po dvi cigaretes. Įvertinant, kad cigaretė surūkoma maždaug per 10 - 15 minučių, buvo kalbamasi, aiškinamasi, rašomas protokolas, tikėtina, kad nuo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iki vairuotojo atvykimo praėjo ne mažiau kaip pusė valandos. Vieta, kur L. R. buvo sulaikytas, nuo artimiausios sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje galima pasitikrinti neblaivumą - (duomenys neskelbtini) ligoninės - nutolusi, pagal Google maps duomenis, 22,6 km ir važiuoti iki jos reikia 23 min. Tam, kad nuvykti į nurodytą vietą, reikia žinoti maršrutą. Be to, kelionės trukmė pateikiama esant idealioms sąlygoms. Šie duomenys paneigia pareigūnų ir teismo teiginius, kad L. R. galėjo, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, pats pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje ir taip pateikti savo kaltę paneigiančius įrodymus. „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 9 punktas numato, kad policijos pareigūnai išrašo siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato asmenį į ją. To neatlikus, L. R. faktiškai prarado galimybę ginčyti alkotesterio rodmenis, kuriais abejojo. Teismas teigia, jog minimos taisyklės neįpareigojo policijos pareigūnų dar kartą patikrinti L. R. neblaivumo alkotesteriu, nors šis ir pageidavo, kadangi nebuvo susiklosčiusios aplinkybės, numatytos taisyklių 4 punkte. Nurodo, kad Alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio naudojimo instrukcijos 15 psl., skyrelyje „Matavimo rezultatas“ nurodoma: „Jeigu matavimo rezultatai yra teigiami, rekomenduojama atlikti antrą matavimą po 10-15 minučių, siekiant patvirtinti matavimo rezultatą“. Neblaivumo nustatymui naudojamo prietaiso instrukcijos nesilaikymas leidžia pagrįstai abejoti ne tik nustatytu rezultatu, bet ir pačiomis Taisyklėmis, kurios reglamentuoja neblaivumo nustatymo procedūrą.
4.5. Pažymi, jog teismas be pagrindo nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimu nesutiko ir dėl to nesigailėjo, todėl yra nekritiškas padarytam teisės pažeidimui ir toleruoja transporto priemonės vairavimą esant nežymiam leistino alkoholio kiekio viršijimui, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. L. R. dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi ir tai nurodė savo apklausoje, tik išsakė abejones, ar tokį pažeidimą iš tiesų padarė, kadangi buvo įsitikinęs, jog vairuoja blaivus. Nuoširdus gailėjimasis dėl neteisėto veikimo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
4.6. Teismas, išnagrinėjęs skundą, nurodė, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies, tačiau skunde nurodytos aplinkybės paneigia šiuos teiginius (tyčios padaryti pažeidimą nebuvimas, asmens nuoširdus gailėjimasis, charakterizuojantys duomenys, skunde nurodytos asmeninės aplinkybės), todėl, jei būtų manoma, kad L. R. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, vadovaujantis nuobaudų individualizavimo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, jo atžvilgiu galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis.
1. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. atstovo advokato Ž. Astrausko apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
2. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. advokatas ginčija byloje nustatytas faktines administracinio nusižengimo ištyrimo aplinkybes, L. R. kaltę pripažindamas iš dalies, kadangi abejoja tyrimo teisėtumu. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ir paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo, jog jam paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė būtų panaikintos arba paskirtos mažesnės nei jų minimumai, todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
4. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
5. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad sustabdytas policijos pareigūnų ir rašant L. R. administracinio nusižengimo protokolą, jis neneigė padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad „iš vakaro pavartojo, jautėsi gerai, todėl vairavo“. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 1 d. 10.24 val. L. R. nustatytas 0,45 prom. girtumas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad alkotesterio paklaida ± 0,02 prom., kas reiškia, kad įvertinus galimą paklaidą L. R. buvo nustatytas 0,43 prom. girtumas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ir įvertinus paklaidą, L. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui tai neturi reikšmės.
6. Kaip ir teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, dėl apelianto skunde nurodyto argumento, kad neblaivumas jam nustatytas iš antro karto, tam yra pateisinamos priežastys. Alkotesterio Drager 7510 naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad taip gali įvykti dėl įvairių priežasčių (šiuo atveju pareigūnė nurodė, kad pūsta buvo nepakankamai stipriai arba netolygiai). Byloje esančio alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0245 patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog jis yra tinkamas naudojimui ir galioja iki 2019 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 65). Su šiuo sertifikatu pažeidėjas galėjo susipažinti, jei nebuvo supažindintas, todėl konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0245 buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Be to, alkotesterio rodmenų išraše nurodyta, kad būtent 2019 m. liepos 1 d. 10.27 val. užfiksuotas 0,45 prom. (b. l. 66-67). Taigi jokių objektyvių duomenų, kad tikrinimas technine priemone galėjo būti atliktas netinkamai ir rezultatai gauti pažeidžiant technines specifikacijas – byloje nėra.
7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte yra nustatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptartos Taisyklių nuostatos yra visiškai akivaizdu, jog pareiga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą, kai jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija neviršija 1,5 promilių, tačiau viršija 0,40 promilių, kyla tik tuomet, kai neblaivumu įtariamas transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad L. R. būtų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu būtų sukelti Taisyklėse nurodyti padariniai, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti pakartotinį L. R. neblaivumo patikrinimą.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tais atvejais, kai pagrįstai kyla abejonių dėl alkotesterio parodytų rezultatų teisingumo, iš tikrųjų gali būti tikslinga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą. Vis tik pakartotinis neblaivumo patikrinimas galėtų ir turėtų būti atliekamas tik tokiais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, dėl netinkamo alkotesterio naudojimo taisyklių įgyvendinimo ir pan.) alkotesterio parodyti rezultatai galimai neatitinka objektyvios tikrovės. Vien tai, kad L. R. paaiškino, jog jis iš vakaro vartojo alkoholį, jautėsi gerai ir galvojo, kad gali vairuoti transporto priemonę, negali būti vertinama kaip pagrindas abejoti alkotesterio parodymų patikimumu ir atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą ar patikrinimus, ypač atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamu atveju maksimalus leistinas promilių kiekis, kai dar leidžiama vairuoti transporto priemones, buvo viršytas, pats apeliantas nereiškė jokių prieštaravimų dėl alkotesterio rodmenų. Be to, abejonių dėl alkotesterio rodmenų patikimumo nekyla ir dėl to, kad aptariamų įvykių metu alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti.
9. Atkreiptinas dėmesys, jog paprastai pareigūnai asmens neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnui, tikrinusiam L. R. neblaivumą, tokių abejonių nekilo ir negalėjo kilti. Taisyklių 3 punkte yra nustatyta, kad jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, jis turi būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad L. R. neblaivumo patikrinimo objektyviai nebuvo įmanoma atlikti toje vietoje, kurioje jis buvo sustabdytas. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad policijos pareigūnai privalėjo pristatyti apeliantą į medicinos įstaigą, kurioje būtų patikrintas jo neblaivumas, ar nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti atlikti kiti apelianto būklės įvertinimo veiksmai.
10. Taisyklių 30 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nesutikdamas su alkotesterio rezultatais, L. R. turėjo teisę kreiptis į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų atlikta jo medicininė apžiūra, tačiau to nepadarė, o apeliaciniame skunde nurodo tik preliminarius skaičiavimus ir abejones dėl tinkamo nuvykimo į medicinos įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl duomenų, kurie galėjo būti gauti kreipųsis į sveikatos priežiūros įstaigą pažeidus Taisyklėse nurodytą terminą, vertinimo, kadangi tokių duomenų paprasčiausiai nėra, o hipotetinių situacijų, kurių nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, vertinimas yra beprasmis. Skundą nagrinėjantis teismas tik pažymi, jog tokie duomenys būtų vertinami kaip ir bet kokie kiti byloje užfiksuoti duomenys.
11. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog remiantis administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai buvo įrodyta, jog L. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl jis buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą.
12. Atmestinas ir atstovo teiginys, kad L. R. nusižengimą padarė netyčia. Aukštesnysis teismas pažymi, kad L. R. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemones neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai, kad L. R. manymu jis vairavo būdamas blaivus, nekeičia pažeidimo esmės, nes šiuo atveju galima vertinti, kad jis veikė neatsargia tyčios forma, pasireiškusia nerūpestingumu.
13. Apeliaciniu skundu prašoma neskirti baudos ir nuobaudos, arba jas sumažinti pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
14. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
15. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 23 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. R. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui - vieneriems metams. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35, 36 straipsniai), bei į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, L. R. paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda ir minimalaus termino ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė.
16. Pažymėtina, kad galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai), konstatavimu. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda (administracinio poveikio priemonės) negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nėra, todėl taikyti L. R. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo.
17. Nagrinėjamu atveju L. R. padarė vieną nusižengimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kuris yra vienas iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Nors L. R. teigimu, jis nusižengė labai nežymiai - jam nustatytas girtumo laipsnis (0,43 promilės, įvertinus paklaidą) nežymiai viršijo leistiną maksimalią normą, tačiau jis padarė ne mažareikšmį, o šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė administracinės atsakomybės taikymą. Savo priešingais teisei veiksmais L. R. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nors nebuvo sukeltas eismo įvykis, žmonių sveikata nesutrikdyta, tačiau priešingu atveju pažeidėjas atsakytų ne administracine, tačiau baudžiamąja tvarka. Nors L. R. savo prašymą sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą grindžia tuo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir turi būsto kreditą, aukštesnysis teismas pažymi, kad iš L. R. pateiktos darbo sutarties matyti, kad nėra nurodyta sąlyga, kad jis privalo turėti vairuotojo pažymėjimą jo darbinėms funkcijoms atlikti, o kredito sutartis sudaryta 2007 m. spalio 29 d., todėl dar iki darant nusižengimą, L. R. žinojo apie galimas pasekmes ir privalėjo būti atsakingesnis, o be to, šios aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų įvertintos kaip išskirtinės ir suteikiančios pagrindą taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.
18. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, sankcijoje už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Nagrinėjamu atveju L. R. nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį nėra pagrindo. Per švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
19. Įvertinus L. R. teigiamai apibūdinančius duomenis (dirba, nebuvo baustas administracine tvarka) bei nusižengimo padarymo aplinkybes iš tikrųjų galima daryti išvadą, jog padarytas teisės pažeidimas nėra pačio didžiausio pavojingumo. Kaip jau buvo minėta, L. R. buvo nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, o tai rodo, kad jo padarytas teisės pažeidimas ir nebuvo įvertintas kaip didžiausio pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, jog nenustatyta L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. R. gailėjosi dėl nusižengimo, tik išsakė abejones ar iš tiesų jis jį padarė, negali būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis, kadangi tokiu būdu buvo siekiama išvengti atsakomybės, o neišvengus atsakomybės prašoma ją sušvelninti. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis negali būti dviprasmiškas ir taikomas tik tuomet, jei asmuo pripažįstamas kaltu, kaip šiuo atveju, toks nuoširdaus gailėjimosi vertinimas palankia L. R. linkme, būtų iškreiptas iš bendro nuoširdaus gailėjimosi dėl viso padaryto nusižengimo vertinimo. Vis tik šiuo metu yra visiškai akivaizdu, jog apeliantas nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, o jo gailėjimasis pateikiamas kaip deklaratyvus, juo siekiant tik palengvinti savo teisinę padėtį, kas rodo, jog jis nepakankamai kritiškai vertina savo neteisėto ir tuo pačiu jam pačiam bei aplinkai pavojų kėlusio neteisėto elgesio.
20. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis L. R. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. L. R. turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jam pačiam, jo artimiesiems ir pan. Konstatuotina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui nesukels jokių išskirtinių neigiamų padarinių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti.
21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. atstovo advokato Žilvino Astrausko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.