Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nepilamečio nukentėjusiojo E. L. atstovui pagal įstatymą J. L. ir atstovui advokatui E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

MINDAUGAS VIRGANAVIČIUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių (pagrindinį) išsilavinimą, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, teistas:

1) 2009-07-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, teistumas išnykęs;

2) 2010-11-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, teistumas išnykęs;

3) 2012-06-11 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-11-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; 2014-07-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teistumas neišnykęs,

TOMAS RAPČINSKAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 11 klasių išsilavinimą, besimokantis 12 klasėje, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-12-04 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs,

A.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių (pagrindinį) išsilavinimą, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 3 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 16.30 val. kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, o M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Elektrėnų sav., Vievyje, Semeliškių gatvėje, ties namu Nr. 34, važiuodami automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu ir vairuojamu T. R., pastebėjo gatve einantį nepilnametį E. L., ir prie jo privažiavo; tuomet M. V. išlipo iš automobilio, priėjo nepilnamečiui E. L. iš nugaros ir demonstruodamas akivaizdžią jėgų persvarą bei sudarydamas įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas nepilnamečio E. L. atžvilgiu, palaužė jo pasipriešinimą, bei sugriebęs nepilnamečiui E. L. už kaklo, įsodino jį į automobilį. Po to, visi kaltinamieji kartu prievarta nepilnametį E. L. atvežė į Vievio miesto mokyklos stadioną, esantį Trakų gatvėje, Vievyje, Elektrėnų sav., kur nuo atvežimo momento apie 30 min. jį laikė prieš jo valią neleisdami išlipti iš automobilio, demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, sudarydami įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas pastarojo atžvilgiu. Taip pat M. V. bei A. A., panaudodami psichologinį smurtą ir įbauginę nepilnametį E. L., liepė pastarajam ant popieriaus lapo užrašyti savo anketinius duomenis, kuriuos nukentėjusysis surašęs, perdavė automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje sėdinčiam A. A.. Šiais savo veiksmais M. V., T. R. ir A. A. neteisėtai atėmė nepilnamečio E. L. laisvę ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 1 d.

Be to, MINDAUGAS VIRGANAVIČIUS grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: kaltinamasis 2015 m. vasario 3 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, T. R. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus nepilnametį E. L. į Vievio mokyklos stadioną, esantį Trakų gatvėje, Vievio mieste, Elektrėnų sav., neleidus išlipti iš automobilio, demonstravus akivaizdžią jėgų persvarą, sudarius įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas pastarojo atžvilgiu, liepė pastarajam prisipažinti dėl Semeliškių gatvėje, Vievio mieste, Elektrėnų sav., padegtų šiukšlių arba nustatyti šiukšlių padegėjus, o to nepadarius, grasino po trijų dienų įmesti nepilnametį E. L. į Neries upę, įkišti į lagaminą ar sumušti. Tokiu būdu M. V. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo E. L. sveikatą ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šias savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kitus kaltinamuosius jis pažįsta; nei nukentėjusiojo, nei jo tėvo, nepažįsta. Parodė, kad viskas vyko 2015 m. vasario 3 d., apie 15-16 val. Visą dieną jie (kaltinamieji) važinėjo T. R. automobiliu po Vievį, jis (M. V.) sėdėjo gale. Vairavo T. R.. Tuo metu jis (M. V.) buvo blaivus, blaivumą jam patikrino apie 23 val. Parodė, kad bevažinėjant jam paskambino mama ir pranešė, kad dega tėvo veranda. Važiuojant jis pamatė, kad iš tėvo namo pabėgo du vaikai. Vienas vaikas pabėgo, o kitą jis pagavo. Įvykio metu jie (kaltinamieji) buvo trise. Parodė, kad jis pagavo E. L., nuvedė į mašiną ir liepė parašyti vardą ir pavardę, gimimo metus bei kur gyvena. Jis (E. L.) duomenis surašė ir jie išvažiavo iki stadiono. Parodė, kad tą dieną degė namas, buvo padegta tėvo veranda, šiukšlės. E. L. sakė, kad padegė ne jis, o jo draugas. Parodė, kad jis (M. V.) surašė jo (E. L.) duomenis ir išleido jį prie stadiono. Vakare jis (M. V.) sulaukė policijos. Parodė, kad pripažįsta, jog grasino E. L.. Grasino jam mašinoje; tiksliai negali pasakyti, kokius žodžius vartojo; sakė, kad jei „neatvęs draugo, gaus į skudurus“. Draugai grasinimų negirdėjo, nes jie išlipdavo iš automobilio. Jis (M. V.) buvo mašinoje, tik kartą išlipo parūkyti. Parodė, kad kiti kaltinamieji E. L. negrasino. Sutinka ir supranta, kad E. L. apribojo laisvę, ją suvaržė E. L. įsodindami į automobilį prieš jo valią. Pripažįsta, kad padarė negerai, apribojo laisvę vaikui, išgąsdino. Su ieškiniu sutinka visiškai, 1300 Eur žalą nukentėjusiajam jis yra visiškai sumokėjęs. Parodė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašo nukentėjusiojo tėvo, pasižada, kad tai daugiau nepasikartos.

Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis apie 14 val. atvažiavo pas M. V.. Mieste sutiko A. A. pusbrolį, kuris buvo stipriai išgėręs ir paprašė pavežti jį į namus. Jie A. A. pusbrolį nuvežė į namus. Vėliau pamatė vyrą, kuris pradėjo staigiai dusti. Tą vyrą jie nuvežė į priėmimą ir palikę išvažiavo. Jiems besukant gatve, jis (T. R.) pamatė, kad iš M. V. tėvo namo verandos išeina du vaikai. Vienas vaikas išsigandęs pabėgo, o kitą vaiką pagavo M. V.. Įsisodino vaiką į mašiną ir nuvažiavo prie stadiono. Jis (T. R.) išlipo. Mašinoje liko E. L., M. V. ir A. A., o jis (T. R.) apie pusvalandį kalbėjo su ten sutiktais draugais. Kai grįžo, jie vaiką nuvežė ten, iš kur paėmė. Negali pasakyti, ar nukentėjusiajam buvo grasinama; tuo metu, kai važiavo automobilyje, grasinama nebuvo. Jis girdėjo skambant E. L. telefoną. Parodė, kad kai jis (T. R.) grįžo į automobilį pakalbėjęs su draugais, E. L. atrodė išsigandęs, lyg buvo apsiverkęs. Jis (T. R.) nežino, ką jie (M. V. ir A. A.) su juo (E. L.) kalbėjo. Mano, kad gal jis (E. L.) ir patyrė stresą. Parodė, kad E. L. pagal sutartį jis 1300 Eur jau atlygino, t. y. atlygino tiek, kiek buvo sutarę. Parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, atsiprašo E. L. per jo atstovą, pasižada, kad tai daugiau nepasikartos.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aplinkybių nelabai prisimena, yra taip, kaip parašyta. Parodė, kad jis buvo išgėręs; T. R. išgėręs nebuvo. Jis (A. A.) atsimena stadioną, išlipdavo iš mašinos parūkyti. Sakė E. L., kad surašytų duomenis ir surastų savo draugelį, su kuriuo buvo. Parodė, kad vyko kalbos apie tai, kas ten toks draugas buvo. Jis (E. L.) sakė, kad ne jis padegė, o jo draugas. Parodė, kad jis (A. A.) pusę kalbos girdėjo, pusę ne. Vėliau jie E. L. grąžino atgal iš kur paėmė. Sutinka, kad jis (E. L.) negalėjo pabėgti, grasinimų negirdėjo. Parodė, kad jis iki 2017-04-06 įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti žalą. Šiuo metu žalos dar nėra atlyginęs, nes sirgo. Atsiprašo nukentėjusiojo atstovo už padarytą žalą, pasižada, kad tai daugiau nepasikartos.

Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str.).

Nors kaltinamieji M. V., T. R. ir A. A. kaltais prisipažino visiškai, jų kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. L. parodė, kad 2015-02-03, apie 16.00 val. su savo draugu A. B. ėjo Semeliškių g., Vievio mieste link muzikos mokyklos. Prie autobuso stotelės sustojo kažkoks automobilis, iš automobilio išlipo vienas vyriškis, kuris paėmė E. L. už kaklo ir liepė sėstis į automobilį. Jis įsodino E. L. į automobilį, kuriame buvo dar du vyriškiai, vienas prie vairo, kitas priekinėje keleivio sėdynėje. Vyriškis, kuris įsodino E. L. į automobilį, pradėjo klausinėti apie kažkokias šiukšles jo tėvo, ar jis padegė. Kur nesakė, sakė, kad tame name, į kurį jis vaikšto. Įsisodinus į automobilį pavažiavo Semeliškių g. ties muzikos mokykla, apsisuko ir nuvažiavo į Vievio stadioną Trakų gatve. Sustojus stadione visą laiką klausinėjo apie padegtas šiukšles. Liepė jam surašyti ant lapuko savo duomenis. Jis parašė vardą, pavardę, gimimo metus ir kad gyvena Pilypiškių k. Kiek pastebėjo, minėtą lapuką paėmė priekyje šalia vairuotojo sėdėjęs asmuo ir, kiek matė, įdėjo į automobilio durelėse esančią dėtuvę. Kiek stovėjo stadione visą laiką klausinėjo apie padegtas šiukšles, sakė jei padegė ne jis, tai turi sužinoti, kas jas padegė per tris dienas. Sakė, kad jei nepasakys, kas padegė, įmes jį į Neries upę, įkiš į lagaminą, primuš. Po to, jie E. L. tuo pačiu keliu parvežė prie mokyklos ir išleido. Visą laiką su juo kalbėjo vyriškis, kuris įsisodino jį į automobilį ir sėdėjo gale. Nuvažiavus į stadioną vairuotojas išlipo iš automobilio ir jo nebuvo. Priekyje sėdėjęs vyriškis buvo girtas, jis kalbėjo visai ne apie tai, sakė „sakyk greičiau kas ir išsiskirstom“. Šalia gale sėdėjęs vyriškis taip pat buvo girtas, sklido stiprus alkoholio kvapas, agresyvi kalba. Jie jo nemušė, jokio fizinio skausmo nepatyrė (1 t., b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis E. L. parodė, kad 2015-02-03 buvo antradienis, apytiksliai 4 val., jis kartu su draugu A. B. ėjo Semeliškių gatve link muzikos mokyklos. Prie jų privažiavo juodos spalvos automobilis, iš jo išlipo vyriškis, jis E. L. paėmė už pakarpos. Vyriškis įsodino jį į automobilį ir pradėjo klausinėti, kas jo tėvo name padegė šiukšles, o jei jis nepasakys, tada jį įmes į Neries upę, įkiš į bagažinę. Automobilyje buvo 2 žmonės, kai įsėdo jis, tai jau buvo 4. Jį įsodino už vairuotojo sėdynės ant galinės sėdynės. Jie pavažiavo Semeliškių gatve prie muzikos mokyklos ir nuvažiavo į stadioną. Jo toliau klausinėjo apie tėvo name padegtas šiukšles. Jam grasino, bet nei mušė, nei ką, bet rėkė, kad įmes į Nerį, įkiš į bagažinę. Jam grasino tas, kuris įtempė į automobilį. Vairuotojo tuo metu nebuvo, buvo išlipęs iš automobilio ir kalbėjo su kitais iš kitos mašinos išlipusiais žmonėmis. Jie nebuvo prie jo priėję. Vyras klausė, kas jis yra, kur gyvena, telefono numerio. Jie paprašė lapuko, ant lapuko jis surašė savo vardą, pavardę, gimimo metus ir gyvenamąją vietą. Lapuką paėmė tas, kuris sėdėjo priekinėje sėdynėje ir įsidėjo į dureles. Tada priėjo vyriškis iš kito automobilio ir paprašė kažko. Jo toliau klausinėjo apie tas šiukšles. Aikštelėje pabuvo apie 10-15 minučių. Jį nuvežė atgal. Kai klausinėjo apie šiukšles, jis atsakinėdavo, kad nežino, tada sakė, kad sužinotų, nes jį matė tą dieną išeinantį iš tėvo namo, kai buvo padegtos šiukšlės. Klausė apie tą vaiką su kuriuo jis išėjo. Jis pamelavo, kad tai irgi iš 9 „a“ klasės. Jie per 3 dienas liepė sužinoti, kas padegė šiukšles, o jei jis nesužinos, tai jam bus blogai. Kas padegė šiukšles, jis nesužinojo. Po to jį nuvežė atgal. Po įvykio vieną iš tų vyriškių matė prie „Cento“ parduotuvės, o kitą prie laidojimo namų. Automobilyje sėdėjęs keleivis jam sakė, kuo greičiau viską baigti. Tas, kuris tempė jį į automobilį, buvo su juo automobilyje. Vairuotojas buvo išėjęs. Priekyje sėdėjęs keleivio vietoje buvo girtas. Tai jis suprato iš kvapo. Tas, kuris įsisodino jį į automobilį, buvo agresyvus, mažiau girtas. Jis buvo agresyvus, veido išraiška agresyvi, suspausti kumščiai, atrodė, kad tuoj smogs. Kai jis buvo automobilyje, jam į mobilaus ryšio telefoną skambino klasiokė, auklėtoja, tėtis. Jis neatsiliepė, nes gale sėdintis vyriškis neleido atsiliepti. Sakė neatsiliepk. Telefonas buvo vidinėje kelnių kišenėje. Jis buvo išsiėmęs telefoną, bet neleido atsiliepti, bandė paimti telefoną, bet jis jam neleido ir įsidėjo į kišenę. Prie stadiono visą laiką buvo automobilyje, nebuvo galimybės išlipti. Vairuotojas buvo išlipęs. Paskui jis sugrįžo ir jie važiavo. Vairuotojas, atrodo, žinojo, kur važiuoti, jam nesakė niekas. Kai jį įsodino į automobilį, vairuotojas pats važiavo, niekas jam nesakė, kur važiuoti. Prie muzikos mokyklos apsisuko ir tas vyriškis, sėdintis gale, vairuotojui liepė važiuoti. Aikštelėje, kur stovėjo ir sėdėjo automobilyje, kitas automobilis stovėjo iš kairės pusės apie 2 m. atstumu. Vairuotojas išlipęs kalbėjo su kitais žmonėmis. Vairuotojas stovėjo priekyje prie kapoto tos kitos mašinos. Viso įvykio metu, kol jis buvo automobilyje, jis bijojo, kad netrenktų. Pradžioje laikė už pakarpos. Grasinimai, grėsmė buvo tikra. Kai važiavo link stadiono, jis matė kapines, pamanė, kad jį ten gali ir pakasti. Dabar stengiasi viską pamiršti, bet nelabai sekasi, sunkiai išsimiega, dažnai klausosi muzikos per ausines, kai eina gatve. Kai mašina sustojo, galimybė pabėgti gal ir buvo, bet jis buvo nugara į tą žmogų. Jis negalėjo nei rėkti, nei ką, buvo šokas. Netikėtai sustojo, pagriebė už pakarpos ir įsitempė į mašiną. Po įvykio tą pačią dieną sutiko savo draugą A.. Buvo sutikęs mokytoją, bet ar jai papasakojo – neatsimena. Jis nerūko, tačiau yra bandęs rūkyti. Teko prašyti, kad nupirktų cigarečių vyresnio amžiaus žmogus. Jo nei vardo, nei pavardės nežino, vadino „M.“. Jis gyvena ne Vievyje, atvažiuodavo autobusu (1 t., b. l. 34-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą J. L. parodė, kad jis yra E. L. tėvas. 2015 m. vasario 3 d., apie 16.00 val. E. mokyklos auklėtoja paskambino ir pasakė, kad atbėgo E. klasiokas ir E. per prievartą įsodino į automobilį ir išvežė į Semeliškių pusę. Iš karto ėmė skambinti Edgarui į mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis ragelio nekėlė. Prieš tai dar buvo skambinama iš Edgaro klasiokės numerio, tačiau jis taip pat nekėlė ragelio. Apie 16.30 val. Edgaras paskambino ir pasakė, kad jį jau paleido. Jis sūnui liepė eiti į Vievio gimnaziją pas mokyklos pavaduotoją, kadangi ten jau buvo iškviesta policija. Edgaras prieš tai viską papasakojo policijos pareigūnams, mokytojams, o jis asmeniškai su juo kalbėjo tik kitą rytą. Po šio įvykio Edgaras buvo labai sutrikęs ir jie stengėsi su juo apie tai nekalbėti. Po šio įvykio Edgarą vedė pas psichologą, šiuo metu jis mokykloje dvi dienas per savaitę lankosi pas psichologą. Jam yra žinoma, kad baudžiamojoje byloje galima pateikti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neatsimena kartu su klasioku E. L. ėjo iš „IKI Cento“ prekybos centro, esančio Vievyje, Semeliškių g. Ėjo linko Vievio gimnazijos mokyklos. Iš parduotuvės išėjo ir praeidinėjo skersai važiuojamąją kelio dalį ir ėjo link mokyklos. Pagrindiniu keliu prie šaligatvio privažiavo pilkos spalvos Audi markės automobilis. Jis sustojo prie jų. Iš automobilio galo išlipo jaunuolis, kurio išvaizda primena apie 20 metų amžių, jis priėjo prie E. ir pasakė žodžius „kur ten vaikštai“ ir paėmęs ranka už E. striukės, t. y. iš nugaros už tos vietos, kur būna kapišonas, ir E. įsisodino į automobilį. E. nesipriešino ir jie tarpusavyje su tuo jaunuoliu nesikalbėjo. Automobilis nuvažiavo link parduotuvės „Aibė“, apsisuko ir kuria linkme nuvažiavo, jis nežino. Kas buvo tas jaunuolis, kuris išlipo iš automobilio, nežino, nes jo nepažįsta. Jis tą kartą matė pirmą kartą, jo atpažinti taip pat negalėtų. Apie tai, kas įvyko, jis iš karto pranešė auklėtojai, taip pat buvo paėmęs klasiokės telefoną, kad paskambintų E., tačiau jis į skambučius neatsiliepė. Dėl kokios priežasties E. įsisodino į automobilį, jis nežino ir pasakyti negali (1 t., b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. M. – S. parodė, kad E. L. yra jos auklėtinis. 2015 m. vasario 3 d. ji buvo užtrukusi mokykloje ir pas ją atbėgo auklėtinis A. B. visas išbalęs, išsigandęs ir pasakė, kad pagrobė kažkas E. L.. Jis pasakė, kad ėjo gatve ir prie jų privažiavo automobilis ir įsisodino Edgarą į automobilį ir nuvažiavo. Jis taip pat pasakė, kad E. pagrobė prie Vievio „Iki“ parduotuvės. A. sakė, kad iš klasiokės telefono bandė skambinti E., tačiau jis nekėlė ragelio. Ji taip pat bandė skambinti, telefonas skambėjo, tačiau E. ragelio nekėlė. Tada ji nubėgo pas mokyklos direktorių, tačiau jo nerado. Apie šį įvykį informavo mokyklos pavaduotoją. Apie įvykį pranešė policijai ir E. tėvams. Neužilgo į mokyklą atvažiavo policijos pareigūnai ir E. tėvai. A. klausė, gal tai buvo E. pažįstami, tačiau A. sakė, kad tų vaikinų nepažįsta. Kiek tiksliai laiko praėjo nuo to momento, kaip pasakė apie E. pagrobimą, ji pasakyti negali, tačiau galėjo būti apie valanda laiko praėjusi, kai ji pamatė Edgarą mokykloje. Ji pastebėjo, kad jis buvo išsigandęs, tačiau kai jo paklausė, kas nutiko, jis atsakė, kad viskas gerai. Tada nuėjo pas pavaduotoją ir kai Edgaras pamatė, kad yra susirinkę visi, t. y. A., policija, E. tėvai, pavaduotoja, tada jis papasakojo, kad jį per prievartą įsodino į automobilį. Jis pasakė, kad nepažįsta tų žmonių, kurie buvo automobilyje ir jis taip pat pasakė, kad į tą automobilį nenorėjo sėstis. E. sakė, kad jam automobilyje grasino ir kalbėjo apie kažkokį padegtą ar bandytą padegti namą, tačiau E. sakė, kad apie jokį gaisrą nieko nežino. Tie jaunuoliai liepė E. per kažkokį laiko tarpą išsiaiškinti, kas padegė ar bandė padegti kažkokį namą. Po šio įvykio E. su tėčiu vasario 4 d. buvo atėję į mokyklą pas psichologę, tačiau neradę, jie nuvažiavo į Elektrėnus. Visą kovo mėnesį E. pirmadieniais lankėsi pas mokyklos psichologę. Po šio įvykio E. savaitę laiko nėjo į mokyklą. Po įvykio ji pastebėjo, kad Edgaras pasidarė labiau ramesnis, atsargesnis, tačiau su klasiokais jis bendrauja noriai ir jo elgesys nepakitęs (1 t., b. l. 53).

Iš 2015-04-08 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. L. nurodė asmenį, pažymėtą Nr. 1, t. y. M. V., kuris jį įsodino į automobilį (1 t., b. l. 72-75).

Iš 2015-04-08 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. L. nurodė asmenį, pažymėtą Nr. 2, t. y. T. R., kuris vairavo automobilį (1 t., b. l. 87-90).

Iš 2015-04-08 Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. L. nurodė asmenį, pažymėtą Nr. 3, t. y. A. A., kuris sėdėjo automobilyje (1 t., b. l. 98-101).

2015-02-03 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti Semeliškių g., Vievyje. Praėjus šaligatviu medinį namą, pažymėtą Nr. 34. Už namo yra gatvės praplatėjimas į dešinę pusę. Šalia šaligatvio auga gyvatvorė. Jokių pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 11-13).

Iš 2015-02-15 asmens blaivumo testo Nr. 81 matyti, kad 2015-02-03, 22.54 val. M. V. nustatytas 1,40 promilių girtumas (1 t., b. l. 54).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad M. V., T. R. ir A. A. 2015 m. vasario 3 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 16.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, o M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Elektrėnų sav., Vievyje, Semeliškių gatvėje, ties namu Nr. 34, važiuodami automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu ir vairuojamu T. R., pastebėjo gatve einantį nepilnametį E. L., ir prie jo privažiavo; tuomet M. V. išlipo iš automobilio, priėjo nepilnamečiui E. L. iš nugaros ir demonstruodamas akivaizdžią jėgų persvarą bei sudarydamas įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas nepilnamečio E. L. atžvilgiu, palaužė jo pasipriešinimą, bei sugriebęs nepilnamečiui E. L. už kaklo, įsodino jį į automobilį. Po to, visi kaltinamieji kartu prievarta nepilnametį E. L. atvežė į Vievio miesto mokyklos stadioną, esantį Trakų gatvėje, Vievyje, Elektrėnų sav., kur nuo atvežimo momento apie 30 min. jį laikė prieš jo valią neleisdami išlipti iš automobilio, demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, sudarydami įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas pastarojo atžvilgiu. Taip pat M. V. bei A. A., panaudodami psichologinį smurtą ir įbauginę nepilnametį E. L., liepė pastarajam ant popieriaus lapo užrašyti savo anketinius duomenis, kuriuos nukentėjusysis surašęs, perdavė automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje sėdinčiam A. A.. Tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d.

Tokią išvadą teismas grindžia įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Taip pat byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad M. V. 2015 m. vasario 3 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, T. R. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus nepilnametį E. L. į Vievio mokyklos stadioną, esantį Trakų gatvėje, Vievio mieste, Elektrėnų sav., neleidus išlipti iš automobilio, demonstravus akivaizdžią jėgų persvarą, sudarius įspūdį, kad nepaklusimo atveju tuoj bus panaudotas fizinis smurtas pastarojo atžvilgiu, liepė pastarajam prisipažinti dėl Semeliškių gatvėje, Vievio mieste, Elektrėnų sav., padegtų šiukšlių arba nustatyti šiukšlių padegėjus, o to nepadarius, grasino po trijų dienų įmesti nepilnametį E. L. į Neries upę, įkišti į lagaminą ar sumušti. Tokiu būdu M. V. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo E. L. sveikatą ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo E. L. atstovas pagal įstatymą J. L. parodė, kad pagal jo pareikštą ieškinį jam liko neatlyginta 1300 Eur. Nurodė, kad su kaltinamaisiais pasirašė sutartis dėl žalos atlyginimo. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti nukentėjusiajam susitaikius su visais kaltinamaisiais. Kaltinamieji atsiprašė, jiems jis atleido.

Byloje yra pateikta 2016-05-16 kaltinamojo T. R. ir nukentėjusiojo E. L. sutartis dėl žalos atlyginimo (3 t., b. l. 50). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad kaltinamasis T. R. savo noru atlygina nukentėjusiajam E. L. 1000,00 Eur už padarytą neturtinę žalą ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ikiteisminiame tyrime ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo (Sutarties 1 punktas). Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad nukentėjusysis, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis atsiprašė ir savanoriškai pasiūlė atlyginti padarytą žalą, atsisako 2015 m. liepos 9 d. civilinio ieškinio reikalavimų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. R..

Byloje esantis 2016-05-23 pinigų perlaidos priėmimas (3 t., b. l. 51-52) patvirtina, kad kaltinamasis T. R. visiškai atlygino nukentėjusiajam E. L. padarytą žalą, sumokėdamas jam 1300 Eur.

Byloje taip pat yra pateikta 2016-05-16 kaltinamojo M. V. ir nukentėjusiojo E. L. sutartis dėl žalos atlyginimo (3 t., b. l. 53). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad kaltinamasis M. V. savo noru atlygina nukentėjusiajam E. L. 1000,00 Eur už padarytą neturtinę žalą ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ikiteisminiame tyrime ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo (Sutarties 1 punktas). Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad nukentėjusysis, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis atsiprašė ir savanoriškai pasiūlė atlyginti padarytą žalą, atsisako 2015 m. liepos 9 d. civilinio ieškinio reikalavimų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. V..

Byloje esantis 2016-06-12 kasos pajamų orderis (3 t., b. l. 54) patvirtina, kad kaltinamasis M. V. visiškai atlygino nukentėjusiajam E. L. padarytą žalą, sumokėdamas jam 1300 Eur.

Byloje taip pat yra pateikta 2016-09-06 kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo E. L. sutartis dėl žalos atlyginimo (3 t., b. l. 55). Minėta sutartimi šalys susitarė, kad kaltinamasis A. A. savo noru atlygina nukentėjusiajam E. L. 1000,00 Eur už padarytą neturtinę žalą ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ikiteisminiame tyrime ne vėliau kaip per 6 mėnesius, t. y. iki 2017 m. balandžio 6 d. (Sutarties 1 punktas). Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad nukentėjusysis, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis atsiprašė ir savanoriškai pasiūlė atlyginti padarytą žalą, atsisako 2015 m. liepos 9 d. civilinio ieškinio reikalavimų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. A..

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis T. R. anksčiau teistas buvo vieną kartą, bet teistumas išnykęs, jis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino kaltas padaręs nusikaltimą, yra dirbantis ir besimokantis, vedęs, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam padarytą neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad yra visos BK 38 str. 1 d. nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl kaltinamasis T. R. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, byla nutrauktina.

Kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 83-84), paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamasis A. A. anksčiau teistas nebuvo, jis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino kaltas padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė su juo dėl padarytos neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad yra visos BK 38 str. 1 d. nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl kaltinamasis A. A. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, byla nutrauktina.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-108), paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Spręsdamas dėl M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu, teismas pažymi, kad būtinoji sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį manymą gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, atsižvelgiama į jo asmenybę. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamojo M. V. atžvilgiu nėra. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad M. V. jau tris kartus buvo teistas; už dvi nusikalstamas veikas paskirtų bausmių vykdymas jam buvo atidėtas; 2014-07-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi (1 t., b. l. 126) jis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir teistumui neišnykus, jis vėl padarė dvi nusikalstamas veikas. Taigi, teismas konstatuoja esant pagrįstą manymą, kad M. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas pastebi, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl BK 38 straipsnio taikymo turėtų būti vertinama, ar egzistuoja pagrįsta galimybė pasiekti tikslą, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų, t. y. įvertinamas ir viešais interesas. Parėžiant viešojo intereso reikšmę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015). Teismo nuomone, šioje byloje atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, pritaikius BK 38 straipsnį ir M. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, valstybės ir visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimą ir nusikaltimų prevenciją būtų paneigtas.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Kaltinamojo M. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų save kaltu pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei LR BK 146 str. 1 d. numatytą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. V. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka; taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiojo, yra atlyginta žala nukentėjusiajam; taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam M. V. už nusikaltimus, numatytus LR BK 145 str. 1 d. ir 146 str. 1 d., skiriamas įstatymo nustatyto termino trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas. Atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. 2 d., į M. V. bausmės laiką įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015-02-03 iki 2015-02-05 (1 t., b. l. 55, 62).

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 63-64), paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Nukentėjusiojo E. L. atstovo pagal įstatymą ir civilinio ieškovo J. L. atsisakymas nuo jo byloje pareikšto civilinio ieškinio kaltinamiesiems M. V. ir T. R. dėl iš kiekvieno po 1300 Eur priteisimo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimui priimami, tokią ieškovo teisę numato įstatymas (BPK 112 str. 3 d., CPK 42, 142 str. str.) ir bylą šioje dalyje nutrauktina; bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Taip pat tvirtintina kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo E. L. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis A. A. įsipareigojo ne vėliau kaip per šešis mėnesius, t. y. iki 2017-04-06, atlyginti nukentėjusiajam E. L. 1000,00 Eur neturtinę žalą ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir bylą šioje dalyje nutrauktina; bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 297 - 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę M. V. paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. V. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią M. V. skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento.

Į bausmės laiką įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 5 d. (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginama vienai arešto parai).

Kaltinamajam M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti J. L. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 1000,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš M. V. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Kaltinamajam T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti J. L. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 1000,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš T. R. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

A.A., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti A. A. ir nukentėjusiojo E. L., atstovaujamo J. L., susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis A. A. įsipareigojo ne vėliau kaip per šešis mėnesius, t. y. iki 2017-04-06, atlyginti nukentėjusiajam E. L. 1000,00 Eur neturtinę žalą ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.