- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-518-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
- Ieškovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- BTA draudimas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 518 – 227 / 2007
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant antstoliui Mariui Alšauskui, trečiojo asmens atstovui A. B.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Mariaus Alšausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui antstoliui Mariui Alšauskui, trečiajam asmeniui BTA draudimas dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 868,25 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2005-10-03 dalyvavo varžytinėse, kuriose antstolis M.Alšauskas pardavinėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį I. B. ir R. B.. Tuo tikslu sumokėjo pradinę įmoką. Varžytinėse pasiūlė didžiausią 52 330 Lt kainą ir buvo pripažintas varžytinių nugalėtoju. Antstolio nustatytu laiku – per 20 d. sumokėjo visą daikto kainą. Apylinkės teismo sprendimas, kuriuo antstolio pravestos varžytinės pripažintos neįvykusiomis ir nepatvirtintas antstolio 2005-10-28 surašytas Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr.0089/03/4133, įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2006-03-28 nutartimi. Teismai konstatavo, kad antstolis, parduodamas iš varžytinių J. B. gyvenamąjį namą su priklausiniais, iš esmės pažeidė proceso įstatymą, nes vykdymo veiksmai buvo sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-30 nutartimi ir apie tai tą pačią dieną buvo pranešta antstoliui, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės – varžytinių sustabdymas vykdomos skubiai, ir šios nutarties vykdymo nesustabdo skundo padavimas. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų yra priimta atskiroji nutartis. Antstolis pinigus grąžino 2006-04-11. Dėl antstolio neteisėtų veiksmų jis patyrė 7 868,25 Lt turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su dokumentų dėl paskolos gavimo ruošimu, sumokėtos palūkanos, turto vertinimo išlaidos, nes pinigus namo pirkimui skolinosi. Taip 2005-10-15 pasiskolino iš P. P. 18 000 Lt ir skolą grąžino 2006-07-15, sumokėdamas 5 500 Lt palūkanų. Pagal 2005-10-28 kreditavimo sutartį iš banko NORD/LB skirtos 19 150,30 Lt sumos jis paėmė 15 000 Lt paskolą, kurią grąžino 2006-04-12 ir sumokėjo 574,67 Lt palūkanų bei turėjo paskolos rengimo dokumentų išlaidų: 614 Lt administravimo mokestis ir draudimas, 75 Lt sutarties dokumentų tvarkymas, iš viso 1263,67 Lt. Sumokėjo 30 Lt už pažymą bankui. 2005-10-26 iš banko AB „Hansabankas“ gavo 20 000 Lt paskolą, kurią grąžino 2006-04-19 ir sumokėjo 804,58 Lt palūkanų bei 100 Lt administravimo mokestį. Už turto įvertinimą sumokėjo UAB „Liturta“ 200 Lt.
2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 4 668,25 Lt turtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 140 Lt žyminio mokesčio, 297 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 30 Lt už banko pažymą bei 11,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 250 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 8,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad 2005-09-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi vykdymo veiksmai dėl I. B. gyvenamojo namo su priklausiniais pardavimo vykdomojoje byloje buvo sustabdyti skolininkės I. B. skundo pagrindu. Tačiau po to, 2005-10-03 antstolis M.Alšauskas pravedė varžytines, kuriose laimėjo ieškovas, pasiūlęs už parduodamą turtą didžiausią kainą – 52 660 Lt ir prieš varžytynes tą pačią dieną sumokėjęs pradinę įmoką už varžytynėse parduodamą turtą – 5 032,00 Lt. Kitą dieną (2005-10-04) ieškovas pateikė prašymą antstoliui atidėti likusios sumos sumokėjimą vienam mėnesiui ir visiškai atsiskaitė su antstoliu 2005-10-27 sumokėdamas likusius 47 601,00 Lt. Tam, kad sumokėtų visą varžytinėse įsigyto turto kainą, ieškovas paėmė du vartojamuosius kreditus: iš AB Hansabankas 20 000,00 Lt ir iš AB bankas DnbNORD 15 000,00 Lt, o taip pat pagal 2005-10-15 paskolos sutartį pasiskolino 18 000,00 Lt iš fizinio asmens P. P. Viso ieškovas gavo 53 000,00 Lt, kuriuos panaudojo apmokėjimui už varžytynėse įgytą turtą. Taip pat nurodė, jog pagal antstolio pateiktą 2004-12-20 draudimo polisą Nr. 000083, antstolis M.Alšauskas yra apsidraudęs profesiniu privalomojo civilinės atsakomybės draudimu pas draudiką BTA draudimas.
Teismas padarė išvadą, jog antstolis, žinodamas apie galiojančią teismo 2005-09-30 nutartį ir pravesdamas varžytines, pažeidė įstatymą, ir šie neteisėti veiksmai yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Ta aplinkybė, jog apie sustabdymo veiksmus žinojo ieškovas, neatleidžia antstolio nuo atsakomybės, kuriam, kaip valstybės pareigūnui, keliami padidinti reikalavimai teisiniuose santykiuose. Tačiau sprendė, jog ieškovas, būdamas informuotas apie vykdymo veiksmų sustabdymą ir savo rizika sutikęs dalyvauti varžytinėse, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir todėl dalį rizikos dėl galimų nuostolių prisiėmė sau, dėl ko atlygintini nuostoliai mažintini (CK 6.248 str. 4 d.).
Iš sprendimo motyvų matyti, kad teismas laikė pagrįstu reikalavimą priteisti iš antstolio ieškovo turėtas išlaidas, susijusias su palūkanų bankams mokėjimu, bei dokumentų paskolų gavimui ruošimu.
Spręsdamas atlygintinos žalos dalį sumokėtų palūkanų P. P. dalyje ir jas mažindamas iki 2500 Lt, teismas taip pat vertino ieškovo veiksmus. Taip nustatė, kad ieškovas viso pasiskolino 53 000 Lt, iš jų 18 000 Lt 2005-10-15 iš fizinio asmens P. P. už 5 500 Lt palūkanų už kalendorinius metus. Iš to, kad už varžytinėse įsigytą turtą ieškovas sumokėjo 47 601 Lt, teismas padarė išvadą, kad ieškovui pakako pasiskolinti iš P. P. 12 601,00 Lt ir tik ši dalis paskolos galėjo būti panaudota atsiskaitymui už varžytynėse įgytą turtą, o likusią sumą – 5 399 Lt ieškovas galėjo grąžinti P. P., jeigu būtų veikęs kaip apdairus ir rūpestingas pilietis, įvertinęs savo finansines galimybes ir neprotingai dideles, sudarančias apie 30,55 procentus nuo paskolintos sumos, palūkanas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, sutaręs pagal 2005-10-15 paskolos sutartį su P. P. dėl 5 500,00 Lt palūkanų mokėjimo už kalendorinius metus ir 2006-04-12 atgavęs pinigus iš antstolio bei tuo pat metu atsiskaitęs su bankais, paskolą grąžino P. P. tik 2006-07-15. Ieškovo argumentą, jog bankai atsisakė suteikti jam didesnes paskolas ir dėl to teko skolintis iš P. P., atmetė kaip neįrodytą. Teismas konstatavo, kad ieškovas, imdamas paskolą iš P. P. su milžiniškomis palūkanomis už kalendorinius metus, kai faktiškai paskola naudojosi trumpiau, elgėsi neprotingai, neūkiškai ir nerūpestingai. Sprendė, kad savo elgesiu ieškovas pažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.), dėl ko priteistina palūkanų suma mažintina.
Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 200 Lt, sumokėtus už turto vertinimą, atmetė. Nurodė, kad jos nepagrįstos, nebūtinos, nes imant vartotojišką paskolą nereikia vertinti turto, ir ieškovas neįrodė, kad AB bankas Hansabankas tokio vertinimo reikalavo, ir todėl ieškovas vertindamas turtą veikė savo rizika, dėl ko jos negali būti priteistinos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jam 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybei žyminį mokestį ir teismo išlaidas.
1. Teismas neteisingai išaiškino materialines teisės normas, nustatydamas ieškovo patirtą žalą (CK 6.249 str.). Ieškovas neįrodė, jog paskolinti pinigai buvo panaudoti buto pirkimui iš varžytinių, o sumokėtos palūkanos už naudojimąsi skolintais pinigais negali būti priežastiniame ryšyje su atsakovo veiklos rezultatais, nes ieškovas, pasiėmęs vartotojiškas paskolas ir susitaręs dėl palūkanų dydžio, jas privalėjo mokėti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokiam tikslui buvo panaudoti pinigai. Varžytinių pravedimas ar turto pardavimo iš varžytinių akto surašymas nesukelia jokių teisinių pasekmių tol, kol jo nepatvirtina teisėjas (CPK 725 str.). Antstolis nėra daikto pirkimo – pardavimo iš varžytinių sandorio šalis, o ieškovo dalyvavimas varžytinėse yra visiškai laisvanoriškas dalyvio apsisprendimas ir taip pat negali sukelti jokių realių teisinių lūkesčių, sukurti šalims kitų teisių ir pareigų, išskyrus tas, kokias numato įstatymas. Tokiu būdu, nesant žalos bei kitų civilinę atsakomybę sudarančių sudėtinių dalių, negali būti preziumuojama ir atsakovo kaltė.
2. Pažeistos procesinės teisės normos – neįvertintos prejudicinę galią turinčios aplinkybės (CPK 185 str.), nustatytos 2006 m. sausio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime ir 2006 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apygardos teismo nutartyje, kur konstatuota, kad R. S. pažeidė CPK 716 str. reikalavimus, nes nesumokėjo įmokos per 5 dienas už varžytynėse nupirktą turtą. Kadangi įmoką ieškovas turėjo sumokėti iki 2005-10-08, tai paskolas paėmus praleidus 5 dienų terminą ir šiuo pagrindu (dėl pavėluoto sumokėjimo), varžytinės turėjo būti pripažintos neįvykusiomis.
3. Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka motyvuojančiai ir tuo pažeisti CPK 263, 265 str. Taip teismas, sprendime nustatęs esant daliai ieškovo kaltės, priteistiną palūkanų sumą sumažino iki 2 500 Lt, kuomet, jo paskaičiavimais, priteistina žala negalėjo būti didesnė kaip 1 304,63 Lt, nes vis ieškovo patirti nuostoliai, o ne tik P. P. sumokėtos palūkanos, turėjo būti mažinami pusiau( (574,67+614+75+804,58+100+441):2). Kadangi P. P. paskolos dalyje patirti nuostoliai sudaro 441 Lt, paskaičiuoti nuo 12 601,00 Lt sumos už 6 mėnesius naudojimosi pinigais, o teismui konstatavus palūkanų normą esant neprotingai didelę, metinių palūkanų procentas nuo 30,55 procentų turėtų būti sumažintas iki vidutinės bankinės palūkanų normos – 7 procentų (12601,00x7%:12x6). Net tuomet, jei skaičiuoti palūkanas po 30,55 procentų metinių palūkanų, tai sudaro 1 924,8 Lt atlygintinų nuostolių (3849,6:12x6).
4. Teismas tinkamai neištyrė jo veikos, kuri yra žalos atsiradimo pagrindas. Kadangi 2005-09-30 gavo Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, priimtą CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tai ne jis suklydo vykdydamas varžytines, o teismas, tinkamai nenurodęs procesinės teisės normų – CPK 144-151 str., bei nenukreipęs skubiam vykdymui. Todėl jo veika negali būti pripažinta neteisėta.
Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų BTA draudimas prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir iš apelianto papildomai priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išnagrinėjęs šalių ginčą pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų pagrįstai sprendė, kad ieškovas daikto iš varžytinių įsigijimui skolinosi pinigus iš bankų ir iš fizinio asmens P. P. Vis dėlto, atsižvelgęs į perkamo daikto kainą, gautą iš bankų paskolos sumą, o tuo pačiu į mokėtinus visiems kreditoriams palūkanų dydžius, teismas, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovui pakako pasiskolinti iš P. P. 12 601,00 Lt. Kadangi jis pasiskolino iš P. P. daugiau pinigų nei jam reikėjo ir už juos teko mokėti didesnes palūkanas, nei už paskolą gautą iš banko, teismas sprendė, jog ieškovas elgėsi neprotingai, neūkiškai ir nerūpestingai ir todėl priteistinos žalos dydį palūkanų P. P. dalyje mažino iki 2500 Lt. Ta aplinkybė, jog ieškovas daikto pirkimui paėmė iš banko vartotojiškas, o ne tikslines būsto pirkimui paskolas, esmės nekeičia, nes antstolis neįrodė ir neįrodinėjo, jog ieškovas turėjo realią galimybę gauti būtent tikslines paskolas su mažesnėmis palūkanomis, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir dėl to be pagrindo mokėjo bankui sutartines palūkanas . Kolegija sutinka su apeliantu, kad patvirtinus varžytinių aktą ieškovas būtų mokėjęs paskolas bankui. Tačiau ieškovas patyrė žalą sumokėdamas palūkanas kreditoriams dėl to, kad jis neįsigijo daikto, kurio pirkimui skolinosi pinigus ir būtent dėl neįvykusio sandorio dėl antstolio netinkamai atliktų veiksmų už laikotarpį iki antstolis gražino sumokėtus pinigus, privalėjo mokėti ir mokėjo palūkanas.
Apelianto teiginys, jog varžytinės turėjo būti pripažintos neįvykusiomis dėl to, kad ieškovas per įstatymu nustatytą terminą - 5 dienas nesumokėjo likusios pinigų sumos, nepagrįstas. Įstatymas suteikia teisę antstoliui šį terminą pirkėjo prašymu pratęsti iki vieno mėnesio laiko(CPK 716 str. 2 d.) ir tik pratesimo terminui pasibaigus, o pirkėjui nesumokėjus visos sumos, varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis(CPK 717 str. 1 d. 3 p.). Šiuo atveju ieškovas tokį prašymą pateikė antstoliui dar nesibaigus 5 dienų terminui (vykdomojoje byloje, b. l. 156). Iš to, kad antstolis varžytinių nepaskelbė neįvykusiomis CPK 717 str. 1 d. 3 p. pagrindu, o 2005-10-27 priėmė iš ieškovo pinigus už varžytinėse nupirktą daiktą , bei pateikė teisėjui varžytinių aktą tvirtinti, o tuo pačiu priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjant apylinkės teisme klausimą dėl varžytinių akto tvirtinimo, laikėsi pozicijos, kad turtas parduotas teisingai ir jo padaryta klaida dėl rašytinio patvarkymo nepriėmimo pagal pirkėjo prašymą negali būti pagrindas pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu(civ.b. Nr. 2-195-252/20), įrodo, jog antstolis su tokiu prašymu sutiko, nors rašytinio patvarkymo, kaip reikalauja įstatymas, nepriėmė. Tai, jog ieškovas sumokėjo likusius pinigus už varžytinėse įgytą turtą nesant rašytinio antstolio patvarkymo, nepanaikina antstolio atsakomybės dėl ieškovui atsiradusios žalos, nes, kaip minėta, antstolis pinigus priėmė ir juos grąžino ieškovui tik po to, kai buvo nepatvirtintas varžytinių aktas ir varžytinės paskelbtos neįvykusiomis.
Antstolio teiginiai, jog ieškovas, žinodamas apie vykdymo veiksmų sustabdymą, tačiau dalyvaudamas varžytinėse prisiėmė sau riziką dėl jos rezultatų, o neįsiteisėjusi nutartis nebuvo kliūtis varžytinių pravedimui, nepagrįsti, prieštarauja procesinės teisės normoms, pačiam antstolio institutui ir todėl atmestini. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatyme įtvirtinta, jog antstolis - tai profesines paslaugas teikiantis asmuo, kurį valstybė deleguoja atlikti sprendimų vykdymo bei kitas įstatymų numatytas funkcijas, suteikdama reikiamus įgaliojimus. Tai reiškia, kad būtent antstolis, atlikdamas jam valstybės deleguotas funkcijas , yra atsakingas už tinkamą įstatymų laikymąsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad varžytinių aktas buvo nepatvirtintas ir varžytinės pripažintos neįvykusiomis dėl esminių pažeidimų padarytų parduodant turtą iš varžytinių. Taip Panevėžio apygardos teismas 2006-03-28 nutartyje konstatavo, kad antstolis, pravesdamas varžytines esant sustabdytiems veiksmams, nesilaikė imperatyvios įstatymo normos, nustatančios, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas dėl tokios nutarties, nesustabdo nutarties vykdymo(CPK 145 str. 1 d. 10 p., 152 str. 1 d. ir 3 d). Atkreiptinas dėmesys, jog tik nutartis, panaikinanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą , vykdytina jai įsiteisėjus(CPK 151 str. 4 d.). Iš varžytinių protokolo matyti, kad antstolis informavo varžytinių dalyvius apie I. B. skundą ir apie teismo nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Tačiau jis nurodęs, kad nutartis dar nėra įsiteisėjusi, neteisingai išaiškino šios nutarties esmę ir dėl to ieškovas buvo antstolio suklaidintas. Sprendžiant iš to, kaip buvo išaiškinta ieškovui minėta teismo nutartis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra ieškovo kaltės ar nerūpestingumo dalyvaujant jam varžytinėse, kaip nurodė apylinkės teismas. Juo labiau, kad jis neturi specialių teisinių žinių, priešingai nei antstolis. Vadinasi nėra pagrindo dėl to mažinti ieškovui atlygintinus nuostolius. Nors apylinkės teismas skundžiamajame sprendime padarė priešingą išvadą, t.y. jog ieškovas dalį rizikos prisiėmė sau dėl ko atlygintini nuostoliai mažintini, tačiau iš esmės to nepadarė, išskyrus nuostolius dalyje dėl išmokėtų P. P. palūkanų su kuo kolegija sutinka. Esant šioms aplinkybėms, iš skundžiamo sprendimo šalintina aplinkybė, jog ieškovas, būdamas informuotas apie vykdymo veiksmų sustabdymą ir savo rizika sutikęs dalyvauti varžytinėse, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir todėl dalį rizikos dėl galimų nuostolių prisiėmė sau, dėl ko atlygintini nuostoliai mažintini, kaip nepagrįsta bei prieštaraujanti atliktiems skaičiavimams, sprendimo rezoliucinei daliai, o tuo pačiu ir kitiems sprendimo motyvams.
Kolegija sutinka su apylinkės teismu, jog šioje byloje yra visos civilinės atsakomybės būtinos sąlygos: antstolio neteisėti veiksmai, nepatvirtintas varžytinių aktas, varžytinės pripažintos neįvykusiomis dėl ko ieškovas patyrė žalą (nuostolius). Apylinkės teismas išanalizavo ir išsamiai sprendime aptarė motyvus, kurių pagrindu ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino dalinai. Apelianto teiginiai, jog ieškovui priteistinos atlygintinos žalos dydis mažintinas visa apimtimi dėl ieškovo prisiimtos rizikos dalyvaujant varžytinėse, paneigus ieškovo kaltę ar jo nerūpestingumą ir pripažinus jį buvus antstolio suklaidintą, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą sprendimą, pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu . Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovui jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis ir pagrįstumas nekelia abejonių(CPK 98 str. 3 d.), bei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Mariaus Alšausko, a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) turėtų advokatų pagalbos išlaidų R. Š. ir 10 Lt (dešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.