Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

11. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. kaltė, 2021 m. spalio 20 d., apie 15.15 val. nukentėjusiojo I. F. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

15. Kaltinamasis V. R. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tai matyti ir iš jo parodymų, kad smūgius sudavė, jo teigimu, susinervinęs dėl nukentėjusiojo nepagrįstų priekaištų.

16. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad V. R. 2021 m. spalio 20 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į viešbutį ,,U“, konflikto metu, tyčia ranka kartą sudavė I. F. į pilvo sritį bei tris kartus spyrė į kojas ir taip nukentėjusiajam I. F. sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą pilvo kairėje, odos nubrozdinimą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje kojoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

17. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

18. Teismas, skirdamas bausmę V. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

19. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir baigtas, juo sukeltos pasekmės – sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas kitam žmogui. Pažymėtina, kad šiuo atveju smurtinis nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, o greičiau nulemtas staiga susiformavusio pykčio dėl tarpusavio nesutarimų. Nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau už turtinį nusikaltimą, todėl teismas sprendžia, kad smurtinis elgesys nėra dėsningas jo gyvenimo įvykis ir greičiau buvo atsitiktinio pobūdžio.

20. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam V. R. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. R. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, t. y. naują veiką padarė nepraėjus net vienam mėnesiui po paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio ir praėjus vienai dienai nuo jo įsiteisėjimo, teistas užsienyje, tačiau šis teistumas išnykęs (2 t., b. l. 56-68). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir V. R. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis (2 t. b. l. 47), veikos parymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 49-54). Teismas nenustatė kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus vis dar galima pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį V. R. paskyrus ne prokuroro prašomą arešto bausmę, o ilgesnio termino laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurie priverstų jį rodyti pagarbą nusikaltimų aukoms, verstų atsakingai žiūrėti į savo elgesį su kitais žmonėmis, skatintų nedaryti smurtinių nusikaltimų. Todėl jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte – pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, jis įpareigotinas atsiprašyti nukentėjusiojo bei, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, V. R. skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir 10 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

22. Teismo vertinimu, pagal V. R. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tokio dydžio, kartu su paminėtais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonėmis optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

23. Šiuo nuosprendžiu teismas nebendrina paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme atsižvelgdamas į tai, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė beveik atlikta, o šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas bus skaičiuojamas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, t. y. priklausys nuo nuosprendžio įsiteisėjimo laiko, atitinkamai yra tikimybė, kad per tą laikotarpį kaltinamasis bus atlikęs anksčiau paskirtą bausmę. Taigi, bausmių bendrinimo klausimas spręstinas vykdymo procese pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

24. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 90) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinio ieškinio

25. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

26. Šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas pareiškė ieškinį dėl 177,89 Eur patirtų išlaidų už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 130-133). Ieškinys pagrįstas pridedamais dokumentais, gydymo paslaugos nukentėjusiajam suteiktos dėl sužalojimų, kuriuos padarė kaltinamasis V. R., todėl jis turi atlyginti šią žalą. Esant šioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiprašyti nukentėjusiojo I. F.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 71 straipsniu, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą bei įmokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir šiai biudžetinei įstaigai iš V. R. priteisti 177,89 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Įmoka turi būti sumokėta per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.