Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-12 · Byla Nr. Ik-311-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-311-554/2013Sprendimas · 2013-07-12Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
Ik-311-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00853-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Kostas Žilinskas
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-311-554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00853-2012-5.Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.5; 14.6; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjos J. J. atstovams – V. J. , P. M. ,

atsakovo - Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Mindaugui Matažinskui, Giedriui Šimui,

trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Odetai Gruodienei,

nedalyvaujant pareiškėjai – J. J. ,pareiškėjos atstovui – advokatui Kostui Žilinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. patikslintą skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė:

1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-06 sprendimą Nr. SD-4363(6.1), kuriuo atsisakyta įtraukti į detalųjį planą pareiškėjos pasiūlymą;

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriaus 2012-08-06 sprendimą Nr. 2D-11396-(14.2), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Alytaus miesto savivaldybės - detaliojo plano organizatorės - atsisakymo įtraukti į rengiamą detalųjį planą pareiškėjos pasiūlymą dėl įvažiavimo kelio prie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo įrengimo;

2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją išspręsti detaliuoju planu privažiavimo prie pareiškėjos patalpų klausimą, iš naujo apsvarstant pareiškėjos siūlymą į rengiamą detalųjį planą įtraukti pareiškėjos pasiūlymą dėl įvažiavimo kelio prie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo įrengimo ir šį siūlymą įtraukinat į detalųjį planą, atlikus korekcijas, jei tokių reiktų, kad būtų suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų.

Pareiškėja patikslintame skunde (b.l. 18-24) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyrius, išnagrinėjęs administracinį ginčą Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta ne teismo tvarka, 2012-08-06 sprendimu Nr.2D-11396-(14.2) atmetė pareiškėjos 2012-07-09 skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės, kaip detaliojo plano organizatorės, 2012-06-06 sprendimo Nr. SD-4363(6.1) atsisakyti įtraukti į rengiamą detalųjį planą pareiškėjos 2012-05-29 pasiūlymą dėl įvažiavimo kelio iš (duomenys neskelbtini) g. (rytinės pusės) tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo galinės dalies, kur cokoliniame aukšte yra pareiškėjui priklausančios negyvenamosios patalpos, vienpusio eismo 2,75 m pločio ir apsisukimo aikštelę, kurios minimalus apsisukimo spindulys 6 m (STR 2.06.01:1999, miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos, 3-čia lent.) įrengimo. Inspekcija savo sprendime nurodė, kad pareiškėjos siūlomas pravažiavimas siauriausioje vietoje tesiekia 4,3 m ir šioje vietoje nebelieka laisvos žemės sklypo formavimui, o STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nustato, kad šios kategorijos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų turi būti mažiausiai 5 m. Be to, minėtas Reglamentas nustato, kad minimalus spindulys D2 šios kategorijos gatvėms yra 15 m, tačiau šis reikalavimas pareiškėjos siūlyme taip pat negali būti išlaikomas. Nežiūrint to, Inspekcija iš esmės sutiko, kad pareiškėjai būtinas privažiavimas prie jos patalpų, todėl kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir prašė dar kartą išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymą bei visas galimas alternatyvas. Inspekcija turėjo ir privalėjo spręsti dėl pareiškėjos pasiūlymo, kadangi Teritorijų planavimo įstatymas nustato, jog pasiūlymus pateikusiems asmenims (šiuo atveju - pareiškėjai) planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu, o šis atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (trečiajam suinteresuotam asmeniui - Inspekcijai) per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui per 20 dienų (ABTĮ 32str. 1 d.). Iš to seka, kad Inspekcija privalėjo spręsti dėl pareiškėjos pasiūlymo dėl privažiavimo prie pareiškėjos patalpų įrengimo galimybės, nes tik išnagrinėjusi šią galimybę, Inspekcija galėtų priimti pagristą ir teisėtą (motyvuotą) sprendimą dėl atsakovės atsisakymo įtraukti pareiškėjos siūlymą dėl privažiavimo įrengimo teisėtumo ir pagrįstumo. Inspekcija turėjo ne prašyti, o įpareigoti atsakovą išspręsti detaliuoju planu privažiavimo prie pareiškėjos patalpų klausimą - iš naujo apsvarstant pareiškėjos siūlymą į rengiamą detalųjį planą įtraukti pareiškėjos pasiūlymą dėl įvažiavimo kelio prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo įrengimo ir šį siūlymą įtraukiant į detalųjį planą, atlikus korekcijas, jei tokių reiktų (pvz., nustatant servitutą) arba išsprendžiant šio privažiavimo įrengimo klausimą kitu visoms suinteresuotoms pusėms priimtinu būdu. Atsakovas jau kelerius metus atsisako leisti pareiškėjai įsirengti privažiavimą prie jai priklausančių patalpų. Atsakovas, atmesdamas pareiškėjos pasiūlymą pagal pareiškėjos pateikto projekto sprendinius, visiškai nesvarstė jokios kitos alternatyvos dėl privažiavimo prie pareiškėjos patalpų (nustatant servitutą arba suplanuojant privažiavimą prie pareiškėjos patalpų kitu būdu, nei pasiūlė pareiškėja ir t.t.). Inspekcijos ir atsakovo argumentai dėl negalimumo įrengti privažiavimą prie pareiškėjos patalpų neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šio privažiavimo įrengimą reglamentuoja STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai", kuris nustato visų nuosavybės formų gatvių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, o ne STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos". Pareiškėjos pateiktas pasiūlymas įrengti privažiavimą pagal pateiktus UAB „Alytaus planas“ projekto sprendinius yra tinkamas ir įgyvendinamas su nedidelėmis korekcijomis, jei jų reikėtų. Nors tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" 8 lentele, D2 kategorijos gatvės važiuojamajai daliai reikalingas minimalus 4,5 m pločio koridorius, kai vienos eismo juostos plotis yra 3,5 m, tačiau STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai" numato, kad minimalus vienos eismo juostos gatvės plotis gali būti 2,75 m. (STR 17 p. 1 lentelė). Paminėti statybos techniniai reglamentai numato, kad atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti bent 5 m., tačiau šis atstumas gali būti ir siauresnis nei 5 m tais atvejais, kai netiesiami takai, o tiesiama tik viena eismo juosta (STR 2.06.01:1999 4.2 p.). Pareiškėja ir jos atstovai pažymėjo, kad Alytaus centrinės dalies detalusis planas yra rengiamas jau užstatytoje teritorijoje, todėl statybos techninių reglamentų normos turėtų būti taikomos su išlygomis, įvertinus esančias užstatymo, esamų sklypų ir planuojamų sklypų ribas bei įvertinus ir suderinus gyventojų būtinus poreikius privažiuoti prie jau anksčiau pastatytų statinių.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 90-92) nurodė, taip pat atsakovo atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2010-09-07 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. DV-536 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo“ ir įpareigojo Architektūros ir urbanistikos skyrių 2010 m. III - 2011 m. IV ketvirtį organizuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą pagal priedą ir nustatyta tvarka pateikti juos tvirtinti. Viena iš numatomų rengti dokumentų – Alytaus miesto centrinės dalies detalusis planas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypus inžinerinei infrastruktūrai, viešosioms erdvėms, daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimą. 2011-06-02 buvo gautas pareiškėjos prašymas sudaryti sutartį dėl įvažiavimo kelio iš Užuolankos gatvės tarp namų (duomenys neskelbtini) įrengimui. 2011-07-18 Alytaus miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjas pateikė pirminį prašymą Architektūros ir urbanistikos skyriui išduoti leidimą dėl minėto Įvažiavimo kelio įrengimo. 2011-07-25 Architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. VD-331 (3.38.) informavo Statybos skyriaus vedėją, kad pateiktam Įvažiavimo kelio įrengimo projektui nebus pradėtos vykdyti statybos leidimo išdavimo procedūros, nes projektavimo sąlygų sąvadas netekęs galios. Be to, įvažiavimo kelio įrengimo projektas buvo svarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje 2009-04-09 ir komisija protokoliniu sprendimu Nr. N-897 nepritarė statybos leidimo išdavimui, nes su parengtu projektu nesupažindintos gretimų gyvenamųjų namų bendrijos. Su naujai parengtu įvažiavimo kelio projektu gyvenamųjų namų bendrijos taip pat nebuvo supažindintos. 2011-08-10 Alytaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. SD-5998(6.1.) atsakė į pareiškėjos 2011-06-02 raštą, kad sutartis su pareiškėja negali būti sudaryta. Šiuo raštu pareiškėjai buvo pranešta, kad į rengiamo Alytaus miesto centrinės dalies detaliojo plano ribas patenka ir jos prašomo įsirengti įvažiavimo kelio teritorija, todėl jei įvažiavimo kelias bus numatytas detaliajame plane, tai sudarys teisines prielaidas techninio projekto parengimui, statybą leidžiančio dokumento gavimui bei įvažiavimo kelio statybai. 2012-03-27 Alytaus miesto savivaldybė gavo pareiškėjo pasiūlymą dėl susitikimo organizavimo dėl įvažiavimo kelio įrengimo. Susitikimas buvo organizuotas, tačiau pareiškėja dėl nežinomų priežasčių neatvyko. 2012-05-29 Alytaus miesto savivaldybės administracija gavo pareiškėjos pasiūlymą, kuriame ji nurodo, kad į detalaus plano rengimo ribas patenka jai nuosavybės teise priklausančios kitos paskirties, negyvenamosios patalpos (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga suprojektuoti bei įrengti privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės (rytinės pusės) tarp namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vienpusio eismo 2,75 pločio, taip pat apsisukimo aikštelę (minimalus apsisukimo spindulys 6 m). Iš vakarinės Smėlio gatvės pusės dėl teritorijos ypatumo (stataus šlaito) projektuoti ir įrengti privažiavimą netikslinga, todėl iš šios pusės yra priėjimas tik pėstiesiems. 2012-06-06 Alytaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. SD-4363(6.1.) informavo pareiškėją, kad jos pasiūlymas netenkinamas, nes daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) eksploatacijai suformuotas 3638 m² žemės sklypas, į kurį numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (duomenys neskelbtini) gatve. Taip pat nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai formuojamo žemės sklypo riba mažiausiai turi būti nutolusi 3 metrus nuo pastato išorinės sienos išorinio paviršiaus (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai), o pareiškėjos norimas įvažiavimo kelias numatytas tik apie 50 cm nuo esamo pastato ir tai pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Pagal esamą atstumą tarp (duomenys neskelbtini) namo sienos iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo įrengus įvažiavimą, nelieka laisvos valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo žemės sklypo formavimui.

Tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 72-75) nurodė, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Inspekcijos Alytaus skyriaus 2012-08-06 raštu Nr. 2D-11397-(14.2) pavedė planavimo organizatoriui (Alytaus miesto savivaldybės administracijai) iš naujo apsvarstyti pareiškėjos pateiktą pasiūlymą. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2012-09-12 raštu Nr. SD-6572(6.18) pateikė atsakymą į Inspekcijos Alytaus skyriaus pavedimą. Tačiau dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2012-09-12 raštu Nr. SD-6572(6.18) pateikto atsakymo į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Inspekciją nebuvo kreiptasi. Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 2 d. aptariami visuomenės pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog planavimo organizatorius iš esmės turėtų atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie susiję su įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis asmenų teisėmis bei teisėtais interesais. Pareiškėja nesiekia apginti jau turimas teises, o siekia pareiškėjos lūkesčius atitinkančios teisės atsiradimo (naujo įvažiavimo kelio įrengimo), todėl darytina išvada, kad ABTĮ taikymo požiūriu tokia, tik lūkesčiais grindžiama, teisė negali būti laikoma administracinio teismo ginama teise. Inspekcijos Alytaus skyrius, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos pasiūlymo ir vertindamas atsakovo atsakymą į pareiškėjos pasiūlymą, atsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius galimybę suformuoti žemės sklypą naujo įvažiavimo kelio įrengimui, taip pat pasiūlė įvertinti galimybę dėl servituto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos Alytaus skyrius 2012-08-06 raštu Nr. 2D-11397-(14.2) pripažino atsakovo atsakymo pareiškėjai pagrįstumą ir, tuo pačiu, pasiūlė atsakovui apsvarstyti galimybę dėl kelio servituto nustatymo. Inspekcijos Alytaus skyrius neturėjo pareigos, kaip teigia pareiškėja ir jos atstovai, įpareigoti atsakovą išspręsti detaliuoju planu privažiavimo prie pareiškėjos patalpų klausimą, nes pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Inspekcijos Alytaus skyrius įvertino atsakovo veiksmus Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. nustatytos pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo nagrinėjimo procedūros laikymosi aspektu ir nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija tinkamai, laiku ir motyvuotai 2012-06-06 raštu Nr. SD-4363(6.1) atsakė pareiškėjai, kodėl jos pasiūlymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios (pagalbinės) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 106-109). 2010-09-07 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-536 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo“ Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius buvo įpareigotas 2010 m. III - 2011 m. IV ketvirtį organizuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą pagal priedą ir nustatyta tvarka pateikti juos tvirtinti. Viena iš detaliuoju planu planuotinų teritorijų – Alytaus miesto centrinės dalies detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kurio tikslas suformuoti žemės sklypus inžinerinei infrastruktūrai, viešosioms erdvėms, daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatacijai ir nustatyti tvarkymo bei naudojimo režimą (b.l. 101-102). Alytaus miesto savivaldybės administracijai 2011-06-02 pareiškėja pateikė prašymą sudaryti statytojo teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl įvažiavimo kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės tarp namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė UAB „Alytaus planas“ parengtą įvažiavimo kelio projektą Nr. 29/11 (b.l. 95, prijungtas Projektinės dokumentacijos segtuvas). Alytaus miesto savivaldybės administracija 2011-08-10 sprendimu Nr. SD-5998(6.1.) buvo atsisakyta sudaryti sutartį dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011-07-25 rašte Nr. VD-331(6.38) nurodytų priežasčių (b.l. 93, 94). Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-29-423/2012, kurioje pareiškėja reiškė reikalavimus panaikinti: Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2011-08-10 raštą Nr. SD-5998(6.1) „Dėl įvažiavimo kelio įrengimo“, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011-07-25 raštą Nr. VD-331(0.38) “Dėl leidimo statyti išdavimo“, taip pat prašė įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pratęsti projektavimo sąlygų Nr. AS-246 galiojimą iki tinkamo statytojo teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo su pareiškėja ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo pareiškėjai, bei įpareigoti atsakovą su pareiškėja sudaryti statytojo teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. tarp namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo įrengimo, taip pat išduoti pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. tarp namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo įrengimo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2012-11-27 nutartimi minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 112-117, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2012-03-27 pareiškėja pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl susitikimo organizavimo dėl Įvažiavimo kelio įrengimo (b.l. 96). Alytaus miesto savivaldybės administracija 2012-04-03 raštu Nr. SD-2662(6.1.) informavo pareiškėją apie organizuojamą susitikimą (b.l. 97). 2012-05-29 pareiškėja Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pasiūlymą į Detaliojo plano sprendinius įtraukti galimą suformuoti kitos paskirties naudojimo būdo – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus žemės sklypą, kuris reikalingas projektuoti ir įrengti privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės (rytinės pusės) tarp namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vienpusio eismo 2,75 m pločio ir apsisukimo aikštelę, min. apsisukimo spindulys 6 m. (b.l. 99). 2012-06-06 raštu Nr. SD-4363(6.1.) Alytaus miesto savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad jos pasiūlymas netenkinamas, nes daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotas 3638 m² žemė sklypas, į kurį numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (duomenys neskelbtini)gatve, bei dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai formuojamo žemės sklypo riba mažiausia turi būti nutolusi 3 metrus nuo pastato išorinės sienos išorinio paviršiaus, o pareiškėjos norimas Įvažiavimo kelias numatytas tik apie 50 cm nuo esamo pastato ir tai pažeistų trečiųjų asmenų teisėtus interesus (b.l. 27). 2012-07-09 pareiškėja Inspekcijos Alytaus skyriui pateikė skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-06 atsakymo (b.l. 82-83). Inspekcija 2012-08-06 priėmė sprendimą Nr. 2D-11396-(14.2), kuriame nurodė, kad privažiavimą iki (duomenys neskelbtini) namo tarp (duomenys neskelbtini) namų įrengti kaip inžinerinės infrastruktūros teritoriją, suformuojant jai žemė sklypą D2 kategorijos privažiavimui nėra galimybės, taip pat nurodė, kad galimas kitas variantas – kelio servituto pravažiavimui nustatymas formuojamame (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklype, rengiant Alytaus miesto centrinės dalies detalųjį planą bei informavo, jog Alytaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas raštas su prašymu dar kartą išnagrinėti pareiškėjos pasiūlymą ir apie rezultatus informuoti pareiškėją (b.l. 30). Alytaus miesto savivaldybės administracija 2012-09-12 raštu Nr. SD-6572(6.18.) iš naujo informavo pareiškėją, kad jos pasiūlymas netenkinamas (b.l. 88).

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra skundžiamų Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – pasiūlymų ir ginčų dėl rengiamų teritorijos planavimo dokumentų nagrinėjimo tvarka ir sąlygos, pagrinde reglamentuojamos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 32 str. 2 d..

ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teismas konstatuoja, kad teisę kreiptis į administracinį teismą pagrinde reglamentuoja ABTĮ 5 straipsnis. ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir, tuo pačiu, nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti - pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. To pasėjoje darytina išvada, kad administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas - kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali tinkamai apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2 p. - 4 p. numatytų būdų (ABTĮ 57 str.). Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą kaip nepagrįstą ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2006-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1192/2006, 2009-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-712/2009 ir t.t.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtini viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimant individualius administracinius aktus) privalo vadovautis taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 str. 1 p. nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Iš to seka, jog atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo privalo užtikrinti, kad, atliekant viešojo administravimo veiksmus bei priimant sprendimus, būtų laikomasi VAĮ 3 str. numatytų viešojo administravimo principų, tame tarpe ir objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs - atitikti faktines aplinkybes, kurias patvirtina surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organų priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jie atitinka VAĮ 3 str., 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. LVAT pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 13 str., 20 str., 57 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t.t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-11-24 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.). Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį ir formą, taip pat įvertinęs jį pareiškėjos ir jos atstovų, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens bei jų atstovų argumentų kontekste, daro išvadą, kad ginčijamuose aktuose argumentai išdėstyti aiškiai, logiškai rišliai, nedviprasmiškai, jie paremti konkrečiomis teisės aktų normomis, ginčijami aktai pasirašyti tam įgaliojimus turinčių pareigūnų, detaliai nurodyta apskundimo tvarka (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjui motyvuotas Inspekcijos atsakymas buvo pateiktas iš esmės laikantis 20 darbo dienų termino (TPĮ 32 str. 2 d., Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-831/3D-868 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 5 p.). Aplinkybės, jog Inspekcijos rašte nėra konkrečiai nurodyta, jog nenaikinamas skundžiamas atsakovo atsakymas pareiškėjai, nesudaro pakankamo pagrindo minėtam raštui panaikinti (ABTĮ 57 str.).

Teismas akcentuoja, kad ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja ir TPĮ, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr.1079 (toliau – Nuostatai), Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-831/3D-868 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), Aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Tikrinimo aprašas) (neteko galios 2012-11-14) bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

TPĮ 32 str. 1 d. nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. TPĮ 32 str. 2 d. reglamentuojama, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Nuostatų 8 p., 9 p. numatyta, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius kartu su plano rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta. Nuostatų 10 p. nustatyta, kad atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras, planavimo organizatorius parengia priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtu teritorijų planavimo dokumento projektu teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Visuomenės dalyvavimo ataskaita kartu su suderintu teritorijų planavimo dokumento projektu pateikiama valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijai. Tvarkas aprašo 4.1. p. reglamentuoja, jog Inspekcija pagal kompetenciją atlieka valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo (išskyrus žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemėvaldos projektus bei planus, miškų tvarkymo schemas) ir valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo dokumentų, taip pat savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir detaliųjų planų priežiūrą. Remiantis Tvarkos aprašo 2 p., priežiūrą sudaro: 1) planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimas; 2) bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė; 3) teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitikties TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimas. Tvarkos aprašo 8.1 p. nustatyta, kad priežiūros subjektai atlieka šias funkcijas: tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar šie sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros. Tvarkos aprašo 8.4 p. reglamentuojama, kad šio aprašo 8.1 p. nurodytas funkcijas, įskaitant teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą, atsakovas atlieka konkrečiu atveju - kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo tikslingumo gauti. Tikrinimo aprašo 3 p. numatyta, jog dokumentų tikrinimas – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tikrinimo aprašo 5 p. nustatyta, kad prašymą patikrinti dokumentą planavimo organizatorius pateikia Priežiūros institucijai raštu, prie jo pridėdamas viešai apsvarstytą ir suderintą dokumento originalą ir jo kopiją su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, ir kad dokumentas teikiamas tikrinti Priežiūros institucijai pasibaigus TPĮ 32 str. 2 d. nustatytam dokumento sprendinių apskundimo terminui. Tikrinimo aprašo 10 p. nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti pateikti planavimo pasiūlymai ir Priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Pagal Tikrinimo aprašo 11 p. priežiūros institucija negali reikalauti keisti dokumento sprendinius, jei jie neprieštarauja TPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Teismas, atlikęs paminėtų teisės aktų normų sisteminę analizę, daro išvadą, kad per visą detalaus teritorijos planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumento teikiami planavimo organizatoriui, o ne valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Ginčo metu galiojantys teisės aktai nenumatė planavimo organizatoriui pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Įvertinęs pasiūlymus ir nustatęs, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalėjo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi teisės aktuose įtvirtintą pareigą tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Aukščiau paminėtų teisės aktų analizė taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjos pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose Tvarkos aprašo ir Tikrinimo aprašo nustatyta tvarka. Tretysis suinteresuotas asmuo pagal Tvarkos aprašo nuostatas privalo patikrinti, ar teritorijų planavimo dokumentai atitinka teisės aktų nuostatas patikrinimo stadijoje, kai teisės aktų nustatyta tvarka jam pateikiamas su kitomis institucijomis suderintas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant gauti išvadą, ar šis dokumentas gali būti teikiamas tvirtinti ar ne (ABTĮ 57 str.). Taigi, tretysis suinteresuotas asmuo teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą gali atlikti tik tuomet, kai nustatyta tvarka pateikiamas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti visuomenės (tame tarpe ir pareiškėjos) pasiūlymai planavimo organizatoriui ir, tuo pačiu, Priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų. Akcentuojama, kad detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymą apskundus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji privalo taip pat pateikti motyvuotą atsakymą, patikrinus ir įvertinus, ar planavimo organizatorius motyvuotai raštu atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės ir apsprendžia nagrinėjamo ginčo ribas. Įvertinus Inspekcijos atsakymą pareiškėjui (b.l. 30) darytina išvada, kad jis atitinka teritorijos planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu. Ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjo rašytinius pasiūlymus, sprendimu (detaliojo plano Tikrinimo aktu) nėra priimtas, nes detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateiktas Inspekcijai tikrinti (b.l. 138, 140). Pareiškėja detaliojo teritorijos planavimo dokumento Patikrinimo aktą turės teisę ginčyti TPĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 10 str.). Kadangi ginčijamų sprendimų priėmimo metu Inspekcija dar nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka gavusi detaliojo plano tikrinimui, pareiškėjos keliami klausimai dėl konkrečių detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams negalėjo būti sprendžiami ir bus sprendžiami kitoje teritorijų planavimo stadijoje (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovas (detaliojo planavimo organizatorius) neturėjo pareigos priimti visų visuomenės (tame tarpe ir pareiškėjos) pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turi pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjai. LVAT taip pat yra išaiškinęs (administracinė byla Nr. A143-201/2009), kad šie pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Įvertinus atsakovo 2012-06-06 atsakymą (b.l. 5) matyti, kad pareigą laikytis teisės aktuose nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui, Alytaus miesto savivaldybės administracija įvykdė nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pateikė atsakymą į pateiktą pareiškėjos pasiūlymą, motyvavo nesutikimą su šiuo pasiūlymu, o jokie kiti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, nenustatyti (ABTĮ 57 str.).

Dėl aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimo (Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Inspekcija iš esmės tinkamai atsakė į pareiškėjos 2012-05-29 pasiūlymą) bei atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą dėl teritorijos planavimo etapų, pasiūlymų privalomumą ir t.t., atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją išspręsti detaliuoju planu privažiavimo prie pareiškėjos patalpų klausimą, iš naujo apsvarstant pareiškėjos pasiūlymą į rengiamą detalųjį planą įtraukti pareiškėjos pasiūlymą dėl įvažiavimo kelio prie Ligoninės g. 4a, Alytus, gyvenamojo namo įrengimo ir šį siūlymą įtraukiant į detalųjį planą, atlikus korekcijas jei tokių reiktų, kad būtų suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Akcentuotina ir tai, jog šis reikalavimas yra ir išankstinio pobūdžio. Be to, pažymėtina, jog Inspekcija 2012-08-06 raštu Nr. 2D-11397-(14.2) Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašė pagal galimybę atsižvelgti į pareiškėjos iškeltą prašymą - t.y. iš naujo apsvarstyti pareiškėjos pateiktą pasiūlymą. (b.l. 84-85). Alytaus miesto savivaldybės administracija 2012-09-12 raštu Nr. SD-6572(6.18) pateikė naują atsakymą dėl pareiškėjos pasiūlymo, kuris yra motyvuotas, nurodytos pasiūlymo netenkinimo priežastys (b.l. 88). Pareiškėja minėto Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakymo neginčija TPĮ 32 str. pagrindu.

Spęsdamas iškilusį ginčą bei priimdamas procesinį sprendimą teismas vadovaujasi nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir, tuo pačiu, pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 – 33 str.). LVAT panašiose administracinėse bylose taip pat formuoja iš esmės analogišką praktiką (pvz. LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

n u sprendžia:

Pareiškėjos J. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAudrius Grauželis