Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Tomai Petkevičiūtei, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio viršininkui L. P., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui S. P., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nebaustas administracine tvarka, neteistas, A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, nebausta administracine tvarka, neteista, V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) dirbantis, nebaustas administracine tvarka, neteistas, traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ir ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-02-18 A. Č., A. J. ir V. P. surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį, dėl to, jog jie 2009-01-16 nuo 12.00 val., Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vykusio mitingo metu, būdami mitingo organizatoriais, nepakankamai organizavo bei asmeniškai nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai kontroliuojama mitingo eiga, kad mitingas vyktų pagal numatytą scenarijų, nepasikeistų jo pobūdis bei būtų laikomasi Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatyme numatytų reikalavimų, t.y. ne visi surinkę žmonės laikėsi numatyto 75 metrų atstumo nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, didelė žmonių minia nebuvo nukreipta eitynėms prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prasidėjus kitam mitingui, trukdžiusiam jų organizuoto mitingo eigai, nesiėmė priemonių jį nutraukti bei nesikreipė į policijos pareigūnus, kad būtų pašalinti asmenys keliantys netvarką ir trukdantys jų organizuotam mitingui prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo III skirsnio nuostatas. Išnagrinėjęs bylą teismas prieina prie išvados, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią išvadą teismas daro tiek teisės, tiek fakto klausimais. ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, taigi ši norma yra blanketinio pobūdžio, todėl ją inkriminuojant būtina išvardyti konkrečias Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims surašyti identiški administracinių teisės pažeidimų protokolai, kuriuose nurodoma, kad buvo pažeistos Susirinkimų įstatymo III skirsnio nuostatos. Tokia formuluotė jau pati savaime savo pobūdžiu yra ydinga – Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo III skirsnyje „Susirinkimų vedimo tvarka“ yra trys straipsniai – 15, 16 ir 17 straipsniai, kurie turi po keletą dalių, o pastarosios savo ruožtu - ir punktus. Tai yra administracinių teisės pažeidimų protokolų trūkumai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad protokoluose yra išvardyti konkretūs veiksmai, kurių, pasak protokolus surašiusių pareigūnų, neatliko administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, teismas šių protokolų trūkumų nelaiko esminiais, trukdančiais nagrinėti administracinę bylą teisme. Iš protokolų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims, kaip susirinkimo (mitingo) organizatoriams, inkriminuojama veika, pasireiškianti neveikimu – pasak kaltinimo, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys : a) nepakankamai organizavo bei asmeniškai nesiėmė priemonių, kad būtų tinkamai kontroliuojama mitingo eiga, kad mitingas vyktų pagal numatytą scenarijų, nepasikeistų jo pobūdis bei būtų laikomasi Susirinkimo įstatyme numatytų reikalavimų – ne visi susirinkę žmonės laikėsi numatyto 75 metrų atstumo nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, didelė žmonių minia nebuvo nukreipta eitynėms prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, b) prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prasidėjus kitam mitingui, trukdžiusiam jų organizuoto mitingo eigai, nesiėmė priemonių jį nutraukti bei nesikreipė į policijos pareigūnus, kad būtų pašalinti asmenys keliantys netvarką ir trukdantys jų organizuotam mitingui prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Taigi, mitingo organizatoriai kaltinami tuo, kad netinkamai vedė savo pačių mitingą, ir prasidėjus kitam mitingui, savo mitingo nenutraukė. Aptardamas mitingo organizatoriams inkriminuojamus pirmosios grupės veiksmus (dėl netinkamo savo pačių rengto mitingo vedimo) bei antrosios grupės argumentų dalį dėl nesikreipimo į policijos pareigūnus, teismas pažymi, kad susirinkimų vedimo tvarką tiesiogiai numato Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 15 straipsnis, konkrečiai, šio straipsnio 2 dalis, kurioje pasakyta, kad susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę: 1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia viešąją tvarką ar šio įstatymo reikalavimus; 2) reikalauti, kad būtų pašalinti iš susirinkimo asmenys, keliantys netvarką, nesilaikantys įstatymų arba prašyti tai padaryti policiją. Iš tokios įstatymo formuluotės akivaizdu, kad paaiškėjus Susirinkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, susirinkimo organizatoriai turi teisę atlikti išvardytus veiksmus (sudrausti dalyvį, prašyti policijos pagalbos ir kt.), bet neturi teisinės pareigos to daryti. Tokia įstatymo nuostata visiškai suprantama, nes viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra vieni pagrindinių policijos uždavinių (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, kuriai apsaugoti, esant reikalui, reikalinga ir valstybinės prievartos jėga. Europos Žmogaus teisių teismas vienoje savo bylų yra konstatavęs, kad Konvencijos 11 straipsnyje nustatyta teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ne tik negatyvią valstybės pareigą netrukdyti rengti taikius susirinkimus, bet ir jos pozityvią pareigą suteikti tokių susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą (Cour eur. D. H., arret Plattform „Ärzt für das Leben“ du 21 juin 1988, serie A n? 139). Todėl, nesant teisinės pareigos veikti, atsakomybė už neveikimą susirinkimo (mitingo) organizatoriams negali iškilti.Kita grupė inkriminuojamų pažeidimų susijusi su tuo, kad prasidėjus kitam mitingui ir, pasak kaltinimo, trukdžiusiam administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų organizuotam mitingui, pastarieji nesiėmė priemonių savo mitingą nutraukti. Susirinkimo nutraukimą organizatorių iniciatyva reglamentuoja Susirinkimų įstatymo 16 straipsnis: susirinkimo organizatoriai ir vadovai privalo užbaigti susirinkimą, kai: 1) jis nebetenka pranešime nurodyto pobūdžio; 2) iš susirinkimo nepašalinami asmenys, kurie pažeidžia šį įstatymą; 3) kurstoma pažeidinėti įstatymus arba dorovę. Šių įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įstatyme pasakyta apie susirinkimo (mitingo) organizatorių vadovaujamo mitingo pobūdžio pakeitimą, šio mitingo dalyvių padarytus įstatymų pažeidimus, šio mitingo dalyvių kurstymus pažeidinėti įstatymus arba dorovę. Tuo tarpu policija administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis kaltina tuo, kad prasidėjus kitam mitingui jie nenutraukė savo mitingo. Tokios teisinės pareigos Susirinkimų įstatymas nenumato. Tai taip pat savaime suprantama, nes joks asmuo neturi pareigos atsakyti už kito asmens padarytus veiksmus, juolab, neturi pareigos nutraukti savo teisėtą, nustatyta tvarka suderintą su valstybės institucijomis taikų susirinkimą, jei jam galimai trukdo kito, nesankcionuoto mitingo dalyviai. Atskiros analizės reikalauja Susirinkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodomas susirinkimo pobūdis. Policijos atstovų paaiškinimuose ši teisinė kategorija tapatinama su susirinkimo scenarijumi – pasak policijos atstovų, mitingo dalyviams nukrypus nuo numatyto scenarijaus (apie šiuos „nukrypimus“ teismas pasisakys šiek tiek vėliau) susirinkimas neteko savo pobūdžio. Teismo nuomone, toks interpretavimas yra neteisingas. Susirinkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 ir ypač 3 punkto analizė leidžia teigti, kad šiame straipsnyje numatyti šiurkščiausi mitingo dalyvių padaryti pažeidimai, sunkesni atvejai, nei reglamentuoja Susirinkimų įstatymo 15 straipsnis, numatantis susirinkimo organizatoriams tik teisę, o ne pareigą reaguoti į įstatymo pažeidimus. Susirinkimų įstatymo 16 straipsnis kalba apie imperatyvią pareigą nutraukti susirinkimą. Pareiga nutraukti taikų susirinkimą yra teisės į taikių susirinkimų laisvę ribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (Konstitucijos 36 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nereikšmingų nukrypimų nuo numatyto scenarijaus negalima priskirti prie Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, teisėtai varžančių susirinkimų laisvę. Teismo nuomone Susirinkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte minimas susirinkimo pobūdis reiškia kokybinį susirinkimo pasikeitimo kriterijų (pavyzdžiui, taikus susirinkimas pasveikinti iš Olimpinių žaidynių grįžusius sportininkus virsta protesto mitingu prieš Vyriausybės vykdomą politiką ir pan.). Tokio taikaus susirinkimo pasikeitimo šiuo atveju nebuvo. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. N(12)-150/2004; Nr. N(3)-1257/2007, Nr. N(444)-220/200). Todėl susirinkimo organizatoriai negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, numatančiai net griežčiausios administracinės nuobaudos – arešto – galimybę remiantis suinteresuoto asmens pateikta teisės normos interpretacija. Išdėstyti teisiniai argumentai teismui neteikia pagrindo laikyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys padarė jiems inkriminuojamus Susirinkimų įstatymo III skirsnio nuostatų pažeidimus, kurie leistų juos patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.Byloje ištirtais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės taip pat neteikia jokio pagrindo laikyti, kad būtų buvę pažeisti ir kokie nors kiti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimai. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 40-37 matyti, kad Lietuvos darbo federacijai leista 2009 m. sausio 16 d. organizuoti: 12-12.20 val. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, 12.20-13 val. dalyvių eitynes Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, 13-14 val. mitingą Vinco Kudirkos aikštėje. Tuo pačiu įsakymu pavesta Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui prašyti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti saugų eismą (b. l. 11). Byloje ištirtais įrodymais (administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų A. Č., A. J. paaiškinimais teismo posėdyje, tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis (b. l. 7-9), prie bylos pridėtu vaizdo įrašu ir iš vaizdo medžiagos padarytomis nuotraukomis) matyti, kad profesinių sąjungų organizuoto mitingo dalyvių eitynės Gedimino prospektu prasidėjo maždaug 10-12 minučių anksčiau, nei numatyta patvirtintame scenarijuje. Jokių viešosios tvarkos ir kitų teisės pažeidimų iki eitynių ir eitynių metu neužfiksuota. Šios nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo įžvelgti Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimų, nes nukrypimas nuo scenarijaus buvo labai nežymus, be to, ne suvėlinant, bet paankstinant eitynių Gedimino prospektu laiką. Iš susirinkimo organizatorių būtų nelogiška reikalauti minutės tikslumu pradėti keleto tūkstančių žmonių eiseną. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimais ir minėto tyrėjo tarnybinio pranešimo, taip pat ir kito tyrėjo tarnybinio pranešimo (b. l. 4-5) duomenimis nustatyta, kad mitingo organizatoriai kreipėsi į mitingo dalyvius, prašydami tvarkingai rikiuotis Gedimino prospekte ir vykti į Vinco Kudirkos aikštę, nukreipė į Vinco Kudirkos aikštę atsilikusius mitingo dalyvius, atstovavusius Kauno ir Utenos profsąjungas (R. D. paaiškinimo duomenys), kreipėsi į policijos pareigūnus dėl neblaivių asmenų pašalinimo iš eisenos - toks susirinkimo organizatorių elgesys rodo, kad jie elgėsi rūpestingai ir atidžiai, stengėsi nepavėluoti ir nenukrypti nuo iš anksto numatyto susirinkimo scenarijaus. Iš byloje ištirtų įrodymų, įskaitant prie bylos pridėtus vaizdo įrašus, galima daryti prielaidą, kad dalis susirinkusių prie Lietuvos Respublikos Seimo žmonių nesilaikė Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio nuostatų, neleidžiančių organizuoti susirinkimus ne arčiau kaip 75 metrai nuo Seimo rūmų, tačiau byloje nėra užfiksuotas tikslus susirinkusiųjų atstumas nuo Seimo rūmų, be to, nėra neabejotinų duomenų, kad 75 metrų atstumą būtų pažeidę administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų organizuoto mitingo dalyviai, ir tikrai nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys organizavo mitingą arčiau nei 75 metrai prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Susirinkimų įstatymų 6 straipsnio pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims neinkriminavo administracinių teisės pažeidimų protokolus surašę policijos pareigūnai, tokio pažeidimo nenustatė ir bylą išnagrinėjęs teismas. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, būdami teisėto taikaus susirinkimo organizatoriai, tinkamai ir rūpestingai naudojosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Susirinkimų įstatyme numatytomis teisėmis ir laisvėmis, Susirinkimų įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

A. Č. administracinę bylą nutraukti.

A. J. administracinę bylą nutraukti.

V. P. administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Teisėjas Gediminas Viederis