- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-469-843/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02104-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Aušra Bielskė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.15Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas (ANK 431 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimas Nr.10-ANR_N-14756-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta 75 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. K. Nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2020 m. birželio 11 d., 7.56 val., Ukmergės g.198A, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio kito automobilio ir į jį atsitrenkė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą dėl Nutarimo, kuriuo už padarytus administracinius nusižengimus jam paskirta 75 Eur dydžio bauda, nubaustojo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad V. K. įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, be to, neturėjo automobilio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kas nustatyta byloje esančiais duomenimis, todėl konstatavo, kad nubaustasis padarė nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui V. K. prašo panaikinti Viliaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.
3.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta. Mano, jog apylinkės teismas nesusipažino su bylos medžiaga, su jo pateiktais įrodymais ir priėmė nutartį tinkamai neišnagrinėjęs bylos.
3.2. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nevykdė jam ANK 567 straipsnio 1 dalyje ir ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, taip pat išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, kad esminės aplinkybės, kurias šioje byloje turėjo nustatyti teismas, yra kuria eismo juosta važiavo VW Golf automobilis ir kurioje vietoje įvyko susidūrimas. Nurodo, kad ši pareiga kilo dėl to, kad nei vienas iš eismo įvykio dalyvių savo kaltės nepripažino.
Šalies argumentai
3.3. Nurodo, kad VW Golf vairuotoja V. Z. paaiškino, jog važiavo antra eismo juosta. Mano, jog apylinkės teismas dėl šios jos nurodytos aplinkybės privalėjo teismo posėdžio metu apklausti minėtą VW Golf vairuotoją. Tuo labiau, kad kiti apklausti liudytojai patys eismo įvykio aplinkybių nematė. Šiuo pagrindu apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylos aplinkybių.
3.4. Apelianto teigimu, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra aptarti byloje esantys įrodymai, nėra įvertintos jo paties pateiktos nuotraukos, nėra jokių išsamių paaiškinimų, kodėl automobiliai susidūrė greitėjimo juostoje, o VW Golf atvažiavo iš kairės pusės, neteisėtai kirsdamas nukreipimo salelę. Abstraktus nurodymas, kad vieni ar kiti bylos duomenys patvirtina V. K. kaltę, nėra laikomas įrodymų vertinimu. Apelianto nuomone, teismas privalėjo nurodyti konkrečius įrodymus, aiškiai nurodydamas kokias konkrečias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia.
3.5. Apeliantas nurodo, jog susidūrimas įvyko jam įvažiuojant į greitėjimo juostą, tuo metu jis jau buvo kirtęs maršrutiniam transportui skirtą juostą, pažymėta raide „A“, VW Golf vairuotoja prieš susiduriant važiavo nukreipimo salele ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu už nukreipimo salelės esančioje greitėjimo juostoje. Mano, kad būtent VW Golf vairuotoja V. Z. pažeidė Kelių eismo taisykles, nes ji kirto nukreipimo salelę, o jis negalėjo tikėtis, kad per nukreipimo salelę į greitėjimo juostą įvažiuos automobilis. Apeliantas įsitikinęs, kad dėl šių aplinkybių teismas privalėjo pasisakyti. Nurodo, kad jo vairuojamas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko stovėti toje pačioje vietoje, kurioje įvyko susidūrimas. Pažymi, jog susidūrimo vietoje yra tik dvi besiribojančios juostos: maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažymėta „A“, ir greitėjimo juosta, kitų juostų ten nėra. Greitėjimo juosta prasideda už nukreipimo salelės, į ją neįmanoma įvažiuoti nekirtus nukreipimo salelės. Taigi, akivaizdu, jog VW Golf vairuotoja salelę kirto neteisėtai.
3.6. Apelianto teigimu, apylinkės teismas savo sprendimą grindė įvykio schema, tačiau nepaaiškino, ką ji konkrečiai patvirtina. Nurodo, jog pastarąją schemą jis pasirašyti atsisakė, kadangi ji buvo klaidingai nubraižyta. Atkreipia teismo dėmesį, kad šioje schemoje yra pažymėta, kad jo automobilis stovi maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje, pažymėtoje raide A, o už šios juostos yra „dar viena“ eismo juosta, o po to greitėjimo juosta, už jos dar dvi juostos, skirtos visoms transporto priemonėms. Pažymi, kad „dar vienos“ juostos, kuri tariamai ribojasi su maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ir greitėjimo juosta, nėra.
3.7. Apelianto manymu, kartu su VW Golf vairuotoja V. Z. važiavęs keleivis buvo policijos pareigūnas, nes būtent jis kalbėjosi su į eismo įvykį atvykusiais pareigūnais, o ne V. Z.. Be to, po pokalbio iš karto pasišalino. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis prašė iškviesti šį asmenį, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.
3.8. Apeliantas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 117 punktu, pažymi, kad, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir kelio ženklai suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą ir pan.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog V. K. vairuojamas automobilis važiavo šalutiniu keliu, neatsižvelgė į kito eismo įvykio dalyvio atliktus veiksmus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Taigi, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėtą ANK straipsnį, būtina nustatyti, kad būtent atsakomybėn traukiamas asmuo padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą.
8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių teises ir pareigas, kontekste. Pažymėtina, jog byloje pagrįstai nustatyta, kad V. K. vairuojamas automobilis įvažiavo į greitėjimo juostą iš šalutinio kelio, kur susidūrė su VW Golf automobiliu, kurį vairavo V. Z.. Prieš susidūrimą pastaroji važiavo pagrindiniu keliu antra eismo juosta. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pripažino liudytojai A. Š., D. J. ir M. L., dėl jų apygardos teismui abejonių nekilo. Tačiau šiuo atveju nustatytas aplinkybes būtina įvertinti eismo dalyviams keliamų reikalavimų kontekste.
9. V. K., be kita ko, buvo inkriminuoti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto pažeidimai. KET 154 punkte numatyta, kad, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Apygardos teismas pažymi, jog automobilio vairuotojas pagal KET 154 punkto reikalavimus iš tiesų turi praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, tačiau tuo pačiu metu turi visiškai pagrįstą lūkestį tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų, jų šiurkščiai nepažeis.
10. Apygardos teismas šiuo atveju įvertina ir reikalavimus, kurie yra aktualūs vertinant VW Golf vairuotojos V. Z. veiksmus.
11. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu V. K. parodė, kad išvažiuodamas į pagrindinį kelią jis sustojo praleisti visas transporto priemones, važiuojančias visuomeninio transporto juosta pažymėtą raide „A“. Tuo metu judėjimas buvo pakankamai intensyvus, bet spūsčių nebuvo. Pastebėjęs pakankamai didelį tarpą, atsiradusį transporto judėjime, pradėjo važiuoti, kad greičiau kirsti visuomeninio transporto juosta pažymėtą raide „A“ ir išvažiuoti į greitėjimo juostą, bet tuo metu jo vairuojamas automobilis pradėjo judėjimą labai lėtai, vos negesdamas ir išvažiuojant į greitėjimo juostą, jo automobilį kliudė VW Golf automobilis. Pažymėjo, kad tiek prieš greitėjimo juostą ir už jos yra pažymėtos dryžuotomis linijomis „salelės“, kurias draudžiama kirsti visoms transporto priemonėms. Todėl mano, kad VW Golf vairuotoja taip pat pažeidė KET, važiavo nesaugiu greičiu ir esant užimtai greitėjimo juostai, kliudė jo vairuojamą transporto priemonę Toyota Avensis, todėl kilo eismo įvykis, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės.
12. Vertinant šį pagrindinį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, V. K. vairuojamas automobilis po susidūrimo liko stovėti greitėjimo juostoje. Byloje nėra duomenų, jog po įvykio jis būtų patrauktas, kas rodo, jog nagrinėjamo įvykio metu VW Golf vairuotoja V. Z. važiavo antra eismo juosta ir kirtusi nukreipimo salelę bei įvažiavusi į greitėjimo juostą susidūrė su į ją ką tik įvažiavusiu V. K. Toyota Avensis automobiliu. Šį faktą akivaizdžiai patvirtina byloje esanti eismo įvykio vietos schema bei nubaustojo pateiktos fotonuotraukos, kuriomis apygardos teismas vadovaujasi.
13. Pažymėtina, kad KET 3 priedo 1.15 punkte nurodoma, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. Taigi, šiuo atveju VW Golf vairuotojai V. Z. kaip eismo dalyvei buvo privaloma laikytis KET reikalavimų, kurių šiuo atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent reikalavimų, numatytų KET 3 priedo 1.15 punkte nesilaikymas, buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio kilimą. Ir nors VW Golf vairuotoja prieš kirsdama salelę važiavo pagrindiniu keliu, tačiau į greitėjimo juostą ji įvažiavo šiurkščiai pažeisdama KET reikalavimus. Tai yra pamačiusi, kad jos kelyje atsirado kelio horizontalųjį ženklinimą žyminti nukreipimo salelė, iš esmės draudžianti jai važiuoti toliau tiesiai, nesiėmė jokių veiksmų, kad to išvengtų (šiuo konkrečiu atveju ji privalėjo nusukti į dešinę), jo nepaisė ir vis tiek važiavo toliau kirsdama salelę ir įvažiuodama į už jos buvusią greitėjimo juostą. Todėl automobilio vairuotojas V. K. atlikdamas manevrą (sukdamas į dešinę pusę) neturėjo jokios galimybės numatyti, kad jo važiavimo kryptimi gali netikėtai atsirasti kitas eismo dalyvis, kurio pagal KET reikalavimus ten apskritai negalėjo būti. Tuo labiau, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilių susidūrimas įvyko prie pat nukreipimo salelės (b. l. 65). Tuo pačiu apygardos teismas įvertina ir įvykio vietos specifiką, buvusį matomumą. Norint įvažiuoti į greitėjimo juostą, reikia praleisti visas transporto priemones, važiuojančias maršrutiniams automobiliams skirta juosta, pažymėta „A“ raide, ką šiuo atveju V. K. ir padarė. Tačiau jis niekaip negalėjo tikėtis automobilio, kertančio eismą draudžiančią salelę, todėl net ir greitai sureagavęs į esamą situaciją jis neturėjo realios galimybės išvengti eismo įvykio. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad VW Golf vairuotojai nepažeidus KET reikalavimų ir nuvažiavus į dešinę pusę, kur ji ir buvo nukreipiama, kaip tai numato KET reikalavimai, V. K. būtų saugiai įvažiavęs į greitėjimo juostą ir eismo įvykio nebūtų įvykę. Todėl automobilio vairuotojo V. K. veiksmai nelaikytini nei neteisėtais, nei pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.
14. Pažymėtina, kad teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nagrinėjamu atveju įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. K. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių, todėl šio administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties Nr. II-471-893/2020 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14756-2020 dalys dėl V. K. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį naikintinos.
15. Atsižvelgęs į tai, kad V. K. atžvilgiu administracinė teisena dėl minėto kaltinimo nutraukiama, apygardos teismas dėl kitų apelianto skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo dalį, kuria V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį nutraukti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio pagrindu taikytą bausmių subendrinimą.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. liepos 8 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.