Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A.P. ieškinį atsakovui V.P. dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu pašydama nutraukti ieškovės A.P. ir atsakovo V.P. 2023 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad faktiškai jau daugiau nei vieneri metai ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena. Nebeliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Pradėjus gyventi atskirai visiškai nutrūko šeimyninis gyvenimas. Santuoka tapo tik formali ir jos atstatyti nėra nei galimybių, nei prasmės. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir santuokos nutraukimo metu dalintino nekilnojamojo ar kito kilnojamojo turto neturi. Prieš sudarydami santuoką su atsakovu sudarė ikivedybinę sutartį, pagal šios sutarties sąlygas kiekvieno iš sutuoktinių turimas ir / ar įgytas turtas bei pajamos yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, sutuoktiniai neatsako už vienas kito skolas ir kita. Kreditorių, kuriems galėtų turėti įtakos santuokos nutraukimas, nėra arba ieškovei jie nežinomi. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – ,,P.“, iš atsakovo išlaikymo nereikalauja.

3. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą. Šalys vaikų neturi, santuokoje neįgijo turto.

5. Ieškovė teismo posėdyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad su atsakovu santuokoje negyvena apie metus laiko. Susitaikymo galimybės nemato. Santuokos metu bendro turto neįgijo.

6. Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad bendrų vaikų, turto su ieškove neturi. Su ieškove yra sudaręs ikivedybinę sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Ieškovė ir atsakovas (toliau kartu – šalys) 2023 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys 2023 m. spalio 12 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė sutuoktinių turto ir prievolių teisinį rėžimą. Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neįgijo. Abu palaiko norą nutraukti sudarytą santuoką.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų išsprendimo

8. Teismas įvertino šalių nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad šalys faktiškai jau daugiau nei vieneri metai kartu nebegyvena, tarp jų nebeliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Pradėjus gyventi atskirai visiškai nutrūko šeimyninis gyvenimas. Šalių santuoka tapo tik formali ir jos atstatyti nėra nei galimybių, nei prasmės.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai prašė nagrinėti bylą iš esmės ir nenustatyti jiems termino susitaikyti, teismas neturi teisinio pagrindo imtis CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.54 straipsnis). Dėl šių priežasčių, teismui įsitikinus šalių santuokos iširimo faktu, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiimant CK 3.64 straipsnyje numatytų sutuoktinių taikinimo priemonių.

11. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 straipsniai). Tarpusavio išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito neprašo. Atsižvelgiant į tai, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė ir atsakovas yra darbingi, neturi sveikatos problemų, teismas nepriteisia išlaikymo vienam iš kito (CK 3.72 straipsnis).

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bylos duomenimis, nepilnamečių vaikų šalys nesusilaukė, todėl jų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

13. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – „P.“. Nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

14. Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys sudarytoje 2023 m. spalio 12 d. povedybinėje sutartyje nustatė, kad kiekvieno iš sutuoktinių turimas ir / ar įgytas turtas bei pajamos yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, sutuoktiniai neatsako už vienas kito skolas ir kita, bendrų skolinių įsipareigojimų neturi, todėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. 8 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08596 4 punkte nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovei A.P. yra 100 procentų, t. y. ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad patirtos 264,58 Eur dydžio išlaidos už teisines paslaugas t. y. teisinių konsultacijų, procesinių dokumentų paruošimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistina iš atsakovo 264,58 Eur išlaidų už teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

18. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (5,54 Eur) yra mažesnė nei nustatyta (8 Eur) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2023 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – „P.“.

Priteisti iš atsakovo V.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 264,58 (du šimtus šešiasdešimt keturis Eur 58 ct) Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Antrinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.