- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-412/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- B. R.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-5105-560/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akfa“ ieškinį atsakovui A. M. , trečiajam asmeniui B. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Akfa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. , trečiajam asmeniui B. R. , prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio (niekiniu) 2009 m. sausio 30 d. tarp UAB „Akfa“ ir atsakovo A. M. sudarytą kilnojamųjų daiktų (įrengimų bei įrenginių) pirkimo-pardavimo sandorį, įformintą UAB „Akfa“ 2009 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra AKV Nr. 000305, su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais bei priedais;taikyti restituciją – įpareigoti A. M. grąžinti BUAB „Akfa“ pagal minėtą sandorį atsakovui A. M. perduotus kilnojamuosius daiktus, o BUAB „Akfa“ įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais grąžinti A. M. 115 000 Lt. Nurodė, kad ieškiniu ginčijamu sandoriu bendrovės vienintelis akcininkas atsakovas A. M. įsigijo bendrovės daiktus, be kurių bendrovė negalėjo vykdyti savo veiklos, įskaitė 28 000 Lt suteiktą bendrovei paskolą. Taip pat nurodė, kad ieškiniu ginčijamas sandoris pažeidė bendrovės ir bendrovės kreditorių teises bei teisėtus interesus ir yra pagrindas actio Pauliano instituto taikymui.
Atsakovui A. M. nepateikus atsiliepimo, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovo BUAB „Akfa“ ieškinį tenkinti; pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 30 d. tarp UAB „Akfa“ ir atsakovo A. M. J. M. sudarytą kilnojamųjų daiktų (įrengimų bei įrenginių) pirkimo-pardavimo sandorį nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją natūra – įpareigoti BUAB „Akfa“ administratorių UAB „Valeksa“ įtraukti A. M. į BUAB „Akfa“ kreditorių sąrašą su 115 000 Lt finansiniu reikalavimu bei įpareigoti A. M. J. M. grąžinti BUAB „Akfa“ 2009 m. sausio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje AKV Nr. 000305 nurodytus kilnojamuosius daiktus; priteisti iš atsakovo A. M. į valstybės biudžetą 3300 Lt žyminio mokesčio ir 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad teismas, ištyręs ieškovo pateiktus į bylą įrodymus, nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos būtinosios sąlygos actio Pauliana institutui taikyti ir kad ieškiniu ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovas A. M. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas nurodė, kad pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo įteikimo negavo, nes jo gyvenamoji vieta jau daugiau nei 5 metai yra ne adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo siųsti procesiniai dokumentai, o adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, pagal pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas įsigijo įrangą rinkos kainomis, nes ieškovui trūko apyvartinių lėšų dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus, ko pasėkoje ieškovas tapo skolingas darbuotojams. Atsakovo nuomone, nei faktinės aplinkybės, nei ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia prielaidos, kad atsakovo veiksmuose buvo sąmoningas siekis įmonę tyčia privesti prie bankroto ar kitaip pakenkti įmonės interesams. Atsakovas nurodė, kad jam bei UAB „Akfa“ direktoriui B. R. , kuris sudarė šį sandorį, nedalyvaujant byloje, šie asmenys negalėjo pateikti visų turimų dokumentų ir įrodymų, teismas nenustatė objektyvios tiesos ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė atsakovo A. M. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Teismas nurodė, kad byloje esančios pažymos patvirtina, jog ieškinio bei teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo, skirtų atsakovui A. M. , nepavykus įteikti adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai buvo įteikti 2010 m. gegužės 29 d. kartu su atsakovu gyvenančiam jo tėvui J. M. atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas konstatavo, kad minėti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, t.y. laikantis CPK 122-123 straipsniuos nustatytos įteikimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad šią išvadą patvirtina ir paties atsakovo advokato A. Bitino į bylą pateikta 2010 m. rugpjūčio 5 d. Gyventojų registro tarnybos pažyma Nr. (29)3V-2131, iš kurios matyti, kad atsakovo 2006 m. kovo 23 d. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas A. M. nenurodė bei neįrodė, jog atsiliepimo jis nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kurios suponuotų pagrindą konstatuoti atsakovo procesinių teisių pažeidimą ir atitinkamai pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.
Teismas nurodė, kad iš atsakovo pareiškimo nustatyta, jog sprendimo už akių pagrįstumą atsakovas kvestionuoja iš esmės remdamasis dviem aplinkybėm: 1) ieškovo ginčijamu sandoriu UAB „Akfa“ nebuvo padaryta žala, nes atsakovas įrenginius iš ieškovo įsigijo rinkos kainomis, be to, tuo metu ieškovui trūko apyvartinių lėšų bei lėšų, norint atsiskaityti su darbuotojais; 2) į byla nebuvo įtrauktas buvęs UAB „Akfa“ direktorius B. R. , kuris sudarė ieškovo vardu ginčijamą sandorį, o be jo ir atsakovo paaiškinimų ir pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti objektyvios tiesos. Teismas minėtus ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad atsakovas A. M. , atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato A. Bitino, teigdamas, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas su tikslu suteikti UAB „Akfa“ apyvartines lėšas bei sumokėti UAB „Akfa“ darbuotojams darbo užmokestį, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius šias faktines aplinkybes. Teismo teigimu, atsakovui nepateikus nei vieno įrodymo, patvirtinančio minėtas aplinkybes bei nenurodžius priežasčių, kodėl šių įrodymų negali pateikti kartu su pareiškimu, taip pat nepateikus jokių įrodymų per protingą terminą (atsakovas pareiškime buvo nurodęs, jog šiuos įrodymus pateiks nedelsiant), pastarasis atsakovo argumentas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas kaip neįrodytas. Teismas nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovas, į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas B. R. , pastarajam siųstas ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2010 m. gegužės 18 d. B. R. dukrai V. K. , gyvenančiai kartu su trečiuoju asmeniu adresu Popierinės g. 20-1, Jašiūnai, Šalčininkų rajonas. Teismas nurodė, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad minėti procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo įteikti tinkamai, t.y. laikantis CPK 122-123 straipsniuose nustatytos įteikimo tvarkos, tačiau tretysis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas taip pat turėjo objektyvią galimybę pateikti teismui rašytinius paaiškinimus bei įrodymus kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo išdėstytas prielaidas dėl sprendimo už akių nepagrįstumo bei neteisėtumo, nepateikė.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo be svarbių priežasčių, taip pat nepateikė įrodymų, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Ieškovo BUAB „Akfa“ administratorius nurodė neteisingą atsakovo A. M. adresą, kuriuo buvo siunčiama teismo korespondencija. BUAB „Akfa“ administratoriaus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas negyvena daugiau kaip penkis metus, šiuo adresu niekas nėra įgaliotas atsakovo vardu priimti pašto korespondenciją. Be to, nors teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovo tėvas J. M. ir teismui buvo pateikta pažyma iš Gyventojų registro tarnybos apie tai, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu, nors jis nurodytas kaip deklaruota gyvenamoji vieta, atsakovas negyvena, o J. M. atsakovui procesinių dokumentų neperdavė.
2. Teismas nutartyje neteisingai aiškino faktines aplinkybes ir norminius teisės aktus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, laikantis CPK 122-123 straipsniuose nustatytos įteikimo tvarkos. CPK 123 straipsnio reikalavimų, įteikiant procesinius dokumentus atsakovui, laikytasi nebuvo, dėl to buvo prarasta galimybė atsakovui ginti savo teises. Be to, J. M. nėra atsakovo šeimos narys.
3. Sprendimas už akių pažeidžia teisingumo principą bei nukrypsta nuo teisminės praktikos. Kadangi UAB „Akfa“ yra vykdomos bankroto procedūros, atsakovui bankroto administratorius neįteikė dokumentų kopijų, kurios galėtų įrodyti atsakovo teiginius. Dėl šios priežasties atsakovas negalėjo greitu laiku pateikti reikalaujamų dokumentų. Nagrinėjant bylą atsakovui dalyvaujant, teismas būtų galėjęs išreikalauti susijusius dokumentus iš ieškovo, nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo remtis liudytojų parodymais ir negalėjo pateikti žodinių paaiškinimų teismui. Be to, teismas privalėjo įtraukti į bylą buvusį UAB „Akfa“ direktorių B. R. , kuris ir sudarė ginčo sandorį. Teismas privalėjo pripažinti B. R. dalyvavimą būtinu ir jį apklausti.
4. Nei faktinės aplinkybės, nei dokumentai negali pagrįsti prielaidos, kad atsakovo veiksmuose būtų sąmoningas siekis įmonę tyčia privesti prie bankroto ar kitaip pakenkti įmonės interesams.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Akfa“ teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, o atsakovas neįrodė ir nepagrindė nei vieno iš proceso įstatymų reikalaujamų pagrindų, kurių visetui esant sprendimas už akių galėtų būti peržiūrėtas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo A. M. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo už akių turinys patvirtina, kad sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo tinkamai atsakovui įteikęs procesinių dokumentų ir dėl to atsakovas neturėjo galimybės dalyvauti procese. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta Gyventojų registro tarnybos 2010 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. (29)3V-2131 patvirtina, kad šį adresą atsakovas A. M. yra oficialiai deklaravęs kaip savo gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad A. M. siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti ne asmeniškai atsakovui, o buvo įteikti atsakovo tėvui, nėra pagrindas pripažinti, jog A. M. nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą. Be to, nors atsakovas teigia, kad jo tėvas A. M. adresuotus procesinius dokumentus priėmė per klaidą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, rūpestingas asmuo, supratęs, kad jis priėmė ne jam adresuotus dokumentus, turėjo galimybę grąžinti dokumentus teismui. Minėti dokumentai teismui grąžinti nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei tai, kad šie dokumentai buvo įteikti ne pašaliniam asmeniui, o atsakovo tėvui ir jie nebuvo grąžinti į bylą, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą procesą. Be to, atsakovui netinkamai deklaruojant gyvenamąją vietą, nesudarant sąlygų siunčiamos atsakovui korespondencijos gavimui bei tvarkymui, tokių atsakovo veiksmų pasekmės tektų atsakovui. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tinkamą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. M. faktą, pagrįstai, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. M. , pateikdamas pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė ne tik priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, tačiau sprendimo už akių nepagrįstumą grindė ir aplinkybėmis, kad pagal pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas įsigijo įrangą rinkos kainomis, nes ieškovui trūko apyvartinių lėšų dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų – nepateikti įrodymai, patvirtinantys ginčo pirkimo-pardavimo sutarties objekto rinkos kainą ir pan. Be to, nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad atsakovui bankroto administratorius neįteikė dokumentų kopijų, kurios galėtų įrodyti atsakovo teiginius, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas A. M. prašė jam pateikti dokumentų kopijas, o BUAB „Akfa“ administratorius atsisakė jas pateikti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad į bylos nagrinėjimą teismas privalėjo įtraukti UAB „Akfa“ direktorių B. R. , bylos duomenys patvirtina, kad B. R. buvo nurodytas trečiuoju asmeniu paduodant ieškinį teismui, taigi šis asmuo buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškiniu ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu ir kad atsakovo nurodyti įrodymai neturi įtakos bei reikšmės priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytų pagrindų panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir tuo pagrindu atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.