Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-69-356/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2-69-356/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00974-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
J. G., D. G., R. G.
Civilinė byla Nr. 2-69-356/2014teisminio proceso Nr. 2-50-3-00974-2013-6procesinio sprendimo kategorija:
(S)44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4;44.5.2;44.5.2.7;113.1;116.1UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams A. K. – Žemaitienei ir A. V., atsakovo J. G. atstovui advokatui K. R., atsakovui D. G. ir atsakovų D. G. bei R. G. atstovei advokatei N. G., o atsakovams J. G. ir R. G. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams J. G., D. G. ir R. G. dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (patikslinus ieškinio reikalavimus (52-55 b.l.)) prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. G., D. G. ir R. G. laukinei gyvūnijai padarytą žalą – 3.276 Lt, o taip pat solidariai iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo J. G. laukinei gyvūnijai padarytą žalą – 3.276 Lt, taip pat iš jo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų išieškoti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo J. G. laukinei gyvūnijai padarytą žalą – 3.276 Lt (98 b.l.)

Šalies argumentai

Ieškovo atstovai prašė priimti ieškovo atsisakymą ieškinio dalyje dėl 3.276 Lt priteisimo iš atsakovo J. G. ir bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nutraukti, likusioje dalyje ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovai yra nubausti už tai, kad 2013-04-06 neužtikrino, kad jų šunys būtų laikomi taip, kad nekeltų grėsmės ir nepadarytų žalos. Dėl to du J. G. šunys ir vienas D. ir R. G. šuo užpuolė, persekiojo ir sužalojo stirnos (patiną) jauniklį (toliau tekste – stirninas) taip, kad jis dėl to nugaišo. Šis žalos padarymo faktas ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos įrodyti administracinio teisės pažeidimo bylų medžiaga, liudytojų parodymais, vaizdo ir garso įrašais, rašytiniais įrodymais, todėl nekelia abejonių. Žalos dydis apskaičiuotas remiantis norminiais teisės aktais ir yra 3.276 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas J. G. ieškinį prašė atmesti.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, kad būtent atsakovo šunys sužalojo stirniną taip, kad jis nugaišo, be to, įrodymai nepatvirtina ir to, kad aplamai buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai, t.y. kad stirninas liudytojų akivaizdoje dar buvo gyvas. Nesant nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo prašyti atlyginti žalą. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovas jo atžvilgiu ieškinio dalyje atsisakytų. Prašė priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai D. G. ir R. G. ieškinį prašė atmesti.

Atsakovų atstovė bei atsakovas D. G. paaiškino, kad visi ieškovo pateikti įrodymai tarpusavyje prieštarauja, todėl kelia rimtų abejonių tuo, kad buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai. Atsakovų nuomone, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jiems prievolė atlyginti žalą neatsirado.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CK 6.267 str. 1d. nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Taigi civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės, todėl ieškovas atsakovų kaltės neprivalėtų įrodinėti.

Ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 3.276 Lt žalai atlyginti, nes 2013-04-06 buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su mišku, rastas sužalotas stirninas, kuris neužilgo nugaišo, ieškovo teigimu, dėl atsakovams priklausančių šunų įkandimų. 2013-05-08 ieškovas išsiuntė pretenzijas atsakovams, nurodė žalą atlyginti iki 2013-06-17 (25-26 b.l.), žala gera valia neatlyginta.

Civilinė atsakomybė yra taikoma, kai nustatyti pagrindai jai atsirasti: 1) žala, 2) neteisėta veika, 3) kaltė, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248str., 6.249 str.). Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Ieškovui tenka pareiga įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kartu ieškovas gali atskleisti faktus, kad žalos padarymo veiksmai yra neteisėti ne tik bendrųjų reikalavimų, bet ir konkrečių teisės aktų požiūriu – kad buvo pažeistos taisyklės, reikalavimai, instrukcijos ir pan. Pažeidimas turi būti susietas su konkrečiu asmeniu, kadangi konkretaus asmens veika priežastiniu ryšiu turi būti surišta su žalos kilimo faktu. Priežastinį ryšį taip pat turi įrodyti ieškovas, todėl jam tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą, bei patvirtinti, kad žala yra šio asmens veikos pasekmė. Jei žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo, kaip yra šiuo konkrečiu atveju, aplinkybės yra sudėtingesnės, nes, be jau nurodytų aplinkybių, reikia nustatyti, kad žalą padarė būtent atsakovų naminiai gyvūnai – šunys. Bet kuriuo atveju kalba eina apie žalos atlyginimo prievolės skolininko tinkamumą, o konkretų asmenį kaip skolininką turi nurodyti ieškovas.

Ieškovas žalos, padarytos laukinei gyvūnijai už nugaišusį stirnos jauniklį, dydį - 3.276 Lt apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr.DI-695 patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vartotojų kainų indeksą - 109,20 (23 b.l.), žalos apskaičiavimo aktus (23 b.l.) teikė prie administracinio teisės pažeidimo protokolų Nr.R110357 ir Nr.R110358, surašytų D. G. ir J. G..

Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 1p. nustatyta, kad šia metodika vadovaujamasi, kai žala padaryta neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gyvenančias, laikinai esančias, migracijos ar kitu metu pastebimus ar aptinkamus laukinius gyvūnus ar jų buveines.

Taigi ieškovui tenka pareiga įrodyti (LR CPK 178 str.), kad 2013-04-06 (duomenys neskelbtini) rastas stirninas nugaišo dėl atsakovams priklausančių šunų padarytų sužalojimų ieškovo nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje.

Kaip patvirtina rašytinis įrodymas – paėmimo protokolas, surašytas 2013-04-08 tyrėjo E. R. (15 b.l.), V. P. perdavė negyvą stirnos jauniklį, kuris buvo perduotas tirti specialistams, kad nustatyti jo amžių ir lytį (16 b.l.).

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2013-04-11 buvo tiriama 2013-04-08 ieškovo pateikta gaišena, 2013-04-15 gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr.10243 P1 buvo nustatyta, kad tai yra stirnino jauniklis, kurio svoris – 12,8 kg., anatominiai pokyčiai yra kaklo 4-5 slankstelių bei dešinės pusės 9-10 šonkaulių lūžiai, lūžių vietose yra daugybinės hematomos minkštuosiuose audiniuose, kad patologinė anatominė diagnozė (nozologinė): stirna nugaišo dėl mechaninio nugaros smegenų pažeidimo kaklo srityje traumos pasėkoje (20 b.l.).

Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą Nr.10243 P1 pasirašė Patologinių anatominių ir histologinių tyrimų skyriaus vedėjas V. M., betarpiškai gaišeną tyrė vyriausias veterinarijos gydytojas D. Š..

Liudytojas V. M., atsakydamas į klausimas, paaiškino, kad tokių sužalojimų, kurie neįrašyti į gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą, nebuvo užfiksuota, t.y. nerasta plėštinių žaizdų, šunų įkandimų stirnino kakle. Liudytojas paaiškino, kad šonkaulių lūžimų šunys negalėtų padaryti, o hematomos gali susiformuoti tiek nuo minkštuosius audinius žalojančių kaulų lūžių, tiek nuo įkandimo. Jo nuomone, tokius sužalojimus galėtų padaryti šunys, kurie yra didesni arba ūgiu lygūs stirninui, o jeigu stirninas gulėtų, jam tokius sužalojimus kakle galėtų padaryti ir mažesnio ūgio šunys, pavyzdžiui, bulterjeras. Kaklo 4-5 slankstelio lūžiai gali atsirasti ne tik dėl sukandimo, tačiau ir dėl sumušimo, smūgio.

Liudytojo D. Š. teigimu, jis gaišenai nulupo odą, nes kitaip neįmanoma matyti lūžimų, hematomų. Kaklo 4-5 slankstelių bei dešinės pusės 9-10 šonkaulių lūžiai, liudytojo teigimu, buvo padaryti stirninui esant gyvam, nes lūžių vietose minkštuosiuose audiniuose yra daugybinės hematomos. 9-10 šonkaulių lūžiai nebuvo stirnino gaišimo priežastimi, jie negalėjo būti padaryti dėl šunų įkandimo, jo manymu, lūžiai galėjo atsirasti dėl sumušimo. Kaklo 4-5 slankstelių jungtys buvo sužalotos taip, kad negalima identifikuoti kas ir kaip galėjo sužaloti, ar susižaloti, todėl negalėjo atsakyti į klausimą, ar sužalojo plėšrus žvėris, šuo ar kt. Liudytojo teigimu, kaklo 4-5 slankstelių pažeidimo vietoje buvo daug ir stipresnių pažeidimų, kurie padaryti ne vienu metu, vieni jų padaryti netgi po traumos. Viena plėštinė žaizda padaryta gyvam, o kita – po nugaišimo. Iš išorės nebuvo nustatyta šunų įkandimų. Liudytojas, jam pateikus nuotrauką (86 b.l.), kurioje užfiksuotas ant stirnino šono esantis odos plotas, kuriame nėra plaukų, išsakė nuomonę, kad tai nepanašu į sužalojimą, padarytą dėl šuns įkandimo, nes ne tokia šuns dantų anatomija, žaizda yra švari, apvali, plaukai realiai išpešti jau negyvam, nes nėra pakraujavimo, o žaizdelės joje padarytos gyvam, nes yra rausvos.

Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad stirninui buvo padaryta sužalojimų ne tik gyvam, tačiau ir nebegyvam, šunų įkandimo pėdsakų nerasta ir neaprašyta. Kilusios abejonės dėl stirnino nugaišimo laiko – 2013-04-08, kuris nurodytas minėtame akte, buvo pašalintos liudytojų D. Š. ir V. M. paaiškinimais, kad jiems nebuvo pateikta užduotis nustatyti stirnino gaišimo laiką, akte įrašyta stirnino jiems perdavimo tirti data.

Šioje byloje atsakovų pateikti dokumentai patvirtina, kad R. G. yra savininkė 1999 m. gimusio mišrūno šuns (patino), kurio spalva yra ruda-balta, vardas - Meškis, žetono Nr.3873 (36 -37 b.l.), J. G. yra savininkas 2010 gimusio šuns (patelės), vardu Mirta, kurios spalva yra tamsiai pilka, žetono Nr.1981, bei 1999 m. gimusio šuns, vardu Maksas (šiuo metu jau nugaišęs), kurio spalvos yra juoda, ruda, balta (111-112 b.l.), o taip pat yra savininkas 2007 m. gimusio šuns, vardu Toris, juodos spalvos, rotveilerio ir laikos mišrūno, žetono Nr.1982 (129 b.l.). Buvo pateiktos atsakovų laikomų šunų Mirtos, Makso ir Meškio nuotraukos (100, 131, 133 b.l.).

LR CPK 182 str. 2p. nustato, kad nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Taigi administracinėse bylose Nr.89AN-2479313-13 ir Nr.89AN-2479337-13 (8-12 b.l.) nustatytos aplinkybės gali būti įrodinėjamos šioje civilinėje byloje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.R110358, kuris 2013-04-08 buvo surašytas atsakovo J. G. atžvilgiu, nurodyta, kad 2013-04-06 jis laikė 2 nepririštus šunis, kurie kartu su kitu šunimi negyvai sudraskė stirnos jauniklį (8 b.l.).

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.R110357, kuris 2013-04-08 buvo surašytas atsakovo D. G. atžvilgiu, nurodyta kad jis 2013-04-06 iš ryto, t.y. iki 12 val. 00 min. laikė nepririštą beveislį šunį, kurio Nr.3873, kuris kartu su kitu beveisliu šunimi negyvai sudraskė stirnos jauniklį (9 b.l.). Šių atsakovų atžvilgiu buvo surašyti administraciniai nurodymai (10-11 b.l.), kurių pagrindu abu atsakovai sumokėjo po 10 Lt, nes, atsakovų teigimu, jiems policijos pareigūno buvo paaiškinta, kad jiems, jei sutiks ir sumokės 10 Lt dydžio baudas, nebereikės niekur vykti, tuo šis procesas bus baigtas.

Taigi, šiose administracinio teisės pažeidimo bylose policijos pareigūnas aplinkybių, ar tikrai atsakovų šunys, kurie 2013-04-06 buvo palaidi, padarė laukinei gyvūnijai žalos, netyrė, nors tokius faktus buvus į protokolus įrašė. Atsakovų teigimu, jiems pareigūno įteiktos administracinių teisės pažeidimų protokolų kopijos buvo neįskaitomos, jie patikėjo policijos pareigūnu, sutiko sumokėti nurodyto dydžio baudas. Jeigu būtų supratę, kad šių policijos pareigūno surašytų dokumentų pagrindu jiems bus iškelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo, jie baudų nebūtų mokėję, apskundę procesinius pareigūno sprendimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolų surašymo dieną buvo surašytas Utenos apskrities VPK tyrėjo E. R. tarnybinis pranešimas (12 b.l.), kuriame jis nurodė, kad kartu su (duomenys neskelbtini) gyventoju V. P., kuris jam pranešė, jog 2013-04-06 apie 9 val. žvejodamas (duomenys neskelbtini) pamatė kaip 3 šunys vejasi stirną, o netrukus išgirdo stirnos cypimą, todėl su E. V. sniego motociklu važiavo pažiūrėti, matė kaip 2 šunys buvo įsikandę į stirną, vėliau nubėgo, tačiau stirna buvo jau negyva. Jis kartu su tyrėja G. R. bei V. P. vyko tikrinti, ar toje apylinkėje asmenų šunys laikomi nepažeidžiant taisyklių. D. G. namuose V. P. atpažino prie draskomos stirnos buvusį šunį iš tokių požymių kaip šuns spalva, dydis, kailis, jo plaukuotumas ir kt., D. G. pripažino, kad šuo 2013-04-06 buvo palaidas iki 12 val. Nuvykus pas J. G. tokiu pat būdu jie rado kitą šunį, J. G. pripažino, kad laiko 2 šunis neaptvertoje namų valdoje. J. D. ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai sakė, kad šių asmenų šunys tose apylinkėse nuolat laksto palaidi.

2013-04-08 paaiškinimą rašė ir E. V., jame nurodė, kad 2013-04-06 apie 9 val. jis kartu su V. P. nuvyko žvejoti ant Tauragno ežero, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, pamatė kaip ežero pakrante 3 šunys vejasi stirną, kuri netrukus ėmė garsiai rėkti, tada jie sniego motociklu važiavo pasižiūrėti, pamatė kaip 2 šunys ( vienas kurių buvo šviesiai rudos spalvos, ilgo kailio, o kitas – tamsus, trumpo kailio), laiko pargriovę stirną už kaklo ir už šono, privažiavus arčiau šunys nubėgo, o stirna netrukus nugaišo (13 b.l.).

2013-04-08 paaiškinimą taip pat rašė ir V. P. (14 b.l.), jis nurodė, kad 2013-04-06 apie 9 val. žvejojo su E. V. ant Tauragno ežero, pamatė kaip 2 šunys vejasi stirną, o dar vienas šuo bėga iš paskos, kad po to, kai stirna pradėjo rėkti, jie su E. V. sniego motociklu važiavo link tos vietos ir pamatė kaip 2 šunys laikė pargriovę stirnos jauniklį. Vienas šuo buvo šviesiai rudos spalvos, ilgo plauko kailiu, o kitas - tamsesnis, trumpo plauko kailiu, abu buvo mišrūnai. Vienas laikė stirną už šono, o kitas - už gerklės. Kai šunys nubėgo, stirna netrukus nugaišo. Jis stirną nuvežė į savo namus, prieš tai pranešė Utenos aplinkos apsaugai. Jis buvo pakviestas atpažinti šunų, jis atpažino D. G. šunį ir J. G. šunį. J. G. tas pats šuo, kurį jis matė prie stirnos, 2013-04-08 buvo kartu su J. G. ant Tauragno ežero ir nendrėse ėdė stirnos likučius. Tuo metu prie žvejojančio J. G. buvo 2 palaidi šunys.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų išrašų iš žemėlapio, esančio internetinėje svetainėje www.maps.lt (134-136 b.l.), atsakovų D. ir R. G. sodyba yra apie 1,34 km. (135 b.l.) nuo tos vietos (134 b.l.), kurioje rastas stirninas (toliau tekste - įvykio vieta), o atsakovo J. G. sodyba, liudytojo V. P. teigimu, yra dar atokiau nuo minėtos vietos (136 b.l.) ir yra ne tame pačiame kaime.

Kaip patvirtina ieškovo pateikti įrodymai – garso ir vaizdo įrašas (99 b.l.), 2013-04-06 įvykio vietoje buvo stora sniego danga, vaizdo įraše tai akivaizdžiai matyti.

Kaip patvirtina šalių pateikti įrodymai, atsakovų D. ir R. G. šuo Meškis buvo 14 metų amžiaus, ūgis - 60-65 cm., atsakovo J. G. šuo Maksas taip pat buvo 14 metų amžiaus, jo ūgis - 50-55 cm., o 3 metų Mirtos - 35-38 cm. Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, šie skirtingų šeimininkų, gyvenančių gretimuose kaimuose, šunys per gilų sniegą turėjo nusigauti per mišką iki įvykio vietos, susitikti ir bendrai persekioti stirniną, galimai nusilpusį, nes jo gaišena svėrė tik 12,8 kg. (20 b.l.).

Liudytojai E. V. bei V. P. teigė, kad jie ir mažametis V. P. sūnus 2013-04-06 nuo pat ryto žvejojo ant Tauragno ežero ledo. Ieškovas pateikė išrašą iš žemėlapio, kuriame pažymėjo vietą, kurioje liudytojai žvejojo (134 b.l.), ir įvykio vietą. Tarp jų yra apie 560 metrų atstumas. Liudytojai teigė išgirdę lojant šunis ir pamatę, kad link įvykio vietos (ežero pakrantė apaugusi medžiais, krūmais, nendrėmis, yra šlaitas) šunys šlaitu žemyn vejasi stirną. Po to, kai jie išgirdo stirnos cypimą, nutarė važiuoti išgelbėti šunų puolamą stirną. Liudytojai teigia važiavę sniego motociklu, kurį vairavo liudytojas V. P., prieš jį sėdėjo V. P. sūnus, kuris filmavo mobiliuoju telefonu, o už V. P. sėdėjo liudytojas E. V..

Ieškovų atstovų paaiškinimai bei liudytojų E. V. bei V. P. parodymai apie tai, kad šuoliuodamas stirninas klimpo sniege, o šunys bėgo sniego paviršiumi, niekuo nepagrįsti, nes liudytojai iš arti gyvūnų bėgimo nestebėjo. Liudytojai žvejojo apie 560 metrų atstumu nuo įvykio vietos.

Kaip matyti iš vaizdo įrašo (99 b.l.), sniego motociklui judant iš ieškovo nurodytos vietos (išraše iš žemėlapio, esančio internetinėje svetainėje www.maps.lt (134 b.l.)) link įvykio vietos, t.y. iš pietvakarių į šiaurės rytus, šešėlis krinta važiavimo kryptimi, tai neleidžia tikėti liudytojų teigimu, jog jie važiavo jų nurodytu laiku, t.y. ryte, nes saulė švietė jau iš vakarų pusės.

Liudytojas A. G. teigė, kad 2013-04-06 nuo ryto taip pat žvejojo ant Tauragno ežero, tačiau tuo laiku nematė kitų žvejų, negirdėjo važiuojančio sniego motociklo garso.

Vaizdo ir garso įrašas (99 b.l.), kuris buvo padarytas važiuojant sniego motociklu, patvirtina, kad kalbėjo tik du žmonės – V. P. ir jo sūnus. Liudytojas E. V., jei jis tikrai buvo kartu, per visą filmavimo laiką nepratarė nė žodžio. V. P. sūnus sakė, kad reikia privažiuoti arčiau, nes nieko nesimato. Vaizdo įraše matyti, kad matomumui trukdo medžių, krūmų šakos. Po to, kai buvo nufilmuota kaip nubėga paskutinis šuo, V. P. sūnaus klausė, kaip reikia baigti filmavimą, sūnus jam paaiškino. Taigi, kažkuriuo momentu V. P. paėmė iš sūnaus telefoną ir filmavo pats, nors apie tai tarp jų kalbos nebuvo. Nors buvo galimybė, tačiau V. P. telefonu nenufilmavo gulinčio įvykio vietoje stirnino, šunų pėdsakų. Liudytojų E. V. bei V. P. teigimu, įvykio vietoje kraujo pėdsakų nebuvo. Turint mintyje tai, kad liudytojas E. V. yra ieškovo darbuotojas, t.y. vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, stebina, kad jis nei patarė, nei pats ėmėsi iniciatyvos užfiksuoti minėtus vaizdus, t.y. surinkti daugiau įrodymų.

Liudytojo E. V. parodymai apie faktines aplinkybes yra analogiški liudytojo V. P. parodymams, išskyrus tai, kad jie nevienodai nurodė aplinkybes, kuris šuo buvo įsikandęs į stirnino kaklą: E. V. teigimu, - šviesiai rudas šuo, panašus į atsakovų D. ir R. G. šunį Meškį, o V. P. teigimu, - mažesnis, kudlotas šuo, panašus į atsakovo J. G. šunį Mirtą. Šiuos parodymų nesutapimus liudytojai, juos apklausus papildomai, paaiškino tuo, kad šunys keitėsi vietomis.

Pažymėtina, kad vaizdo įrašas (99 b.l.) nėra geros kokybės, jame nesimato, ar už medžių ar krūmų šakų tikrai guli stirninas. Liudytojo V. P. sūnus ne kartą kartojo, kad nieko nesimato ir todėl reikia privažiuoti arčiau. Taip pat, galima būtų tik spėti, kad iš įvykio vietos pirmiau pabėgo šviesesnės rudos spalvos šuo, o paskui bėgo šuo, kurio nugara buvo tamsi, o kojos - šviesesnės. Akivaizdu, kad esant šalia įvykio vietos šie vaizdai galėjo būti matomi ryškiau, tačiau liudytojai negalėjo matyti daugiau, nei užfiksuota (matė kaip 3 šunys kandžiojo stirniną ir keitėsi vietomis, o nubėgo tik 2 šunys). Liudytojas V. P. teisme pripažino, kad „už krūmų tiksliai nesimatė“. Tiek atsakovų atstovų, tiek atsakovo D. G. vertinimu, vaizdo įrašas yra tokios kokybės, kad negalima atpažinti nubėgančių šunų.

Turint mintyje tai, kad D. G. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad netinkamai laikė šunį Meškį 2013-04-06 nuo ryto iki 12 val., bei tai, kad liudytojas V. P. sniego motociklu važiavo iš pietvakarių į šiaurės rytus saulei šviečiant jau iš vakarų pusės, D. ir R. G. šuo Meškis, kurį liudytojai ir ieškovas nurodė nubėgant pirmiau nei tamsesnį šunį, nebegalėjo būti įvykio vietoje, nes buvo savininkų žinioje.

Šioje byloje, vertinant liudytojo V. P. parodymus, negalima būtų neatsižvelgti į pirminius jo paaiškinimus, kuriuose tiek jis, tiek policijos pareigūnas E. R. savo dokumentuose mini tik du šunis, kurie tuoj pat po įvykio detaliau nebuvo apibūdinti. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas V. P. buvo pakviestas vykti kartu su policijos pareigūnais E. R. ir G. R. ieškoti šunų, kurie galėjo būti įvykio vietoje. Liudytojo E. R. teigimu, jam užteko to, kad V. P. apibūdino šunis ir jie turėjo filmuotą medžiagą, todėl jis leido, o liudytojas atpažino J. G. bei D. G. šunis, kaip buvusius įvykio vietoje.

Liudytojų V. P. ir E. V. parodymai, duoti teisme, skiriasi nuo jų pirminių paaiškinimų, jie teisme detaliau apibūdino įvykio vietoje buvusius jau ne 2 šunis, o tris, o liudytojų nurodyti šunų požymiai daugmaž atitinka šunų, kurių nuotraukas pateikė atsakovai, išvaizdą. Taip pat, jie detaliai nurodė eilės seką, kokia visi trys šunys pasišalino iš įvykio vietos, bei tai, į kurią kūno dalį kiekvienas šuo kando stirninui.

Šių liudytojų teigimu, pirmiausiai iš įvykio vietos pasišalino šuo Maksas, po to – Meškis, o paskiausiai – Mirta. Pažymėtina, kad vaizdo įraše matyti tik tai, kaip iš įvykio vietos pabėga du šunys, t.y. taip, kaip pirminiuose paaiškinimuose ir nurodė liudytojai E. V. ir V. P..

Pažymėtina, kad pirminiame paaiškinime liudytojas V. P. nurodė, kad vienas šuo buvo šviesiai rudos spalvos, ilgo plauko kailiu, o kitas - tamsesnis, trumpo plauko kailiu, kad tas pats šuo 2013-04-08 buvo kartu su J. G. ant Tauragno ežero ir nendrėse ėdė stirnos likučius. Teisme liudytojas V. P. patvirtino, kad stirnos likučius ėdė šuo Maksas (pagal apibūdinimą). Pirminiame paaiškinime jis nenurodė, kad būtų atpažinęs ir Mirtą, nors teigė, kad šalia atsakovo J. G. lakstė 2 jo šunys. Nors liudytojai E. V. ir V. P. teisme teigė, kad šuo, kuris buvo tamsesnis ir trumpo kailio (panašus į atsakovo J. G. šunį Maksą), buvo įvykio vietoje, tačiau vaizdo įraše (99 b.l.) nesimato, kad šuo Maksas ten būtų ar filmavimo metu pasišalintų iš įvykio vietos. Pastebėtina, kad liudytojas V. P., kuris atsakovo J. G. šunį Mirtą įvardijo kaip „kudlavotą, kudlių“, praėjus 2 dienoms po įvykio neatpažino šio šuns, nors paaiškinime teigė, kad prie žvejojančio atsakovo J. G. buvo du palaidi šunys, kurių vieną – Maksą jis atpažino. Pažymėtina, kad šis liudytojas ir liudytojas E. V. teisme teigė, kad būtent šis šuo (Mirta) iš įvykio vietos pasišalino paskutinis, t.y. jį liudytojai turėjo galimybę stebėti ilgiau.

Ieškovas, kad patvirtinti, jog stirninas buvo dar gyvas, kai liudytojai atvyko į įvykio vietą, rėmėsi ne tik liudytojų E. V., V. P. parodymais, tačiau ir jų padarytu vaizdo ir garso įrašu (99 b.l.). Liudytojas E. V. po to, kai stirniną iš įvykio vietos pernešė į kitą vietą, kad geriau būtų matyti filmuojant, teigė, kad stirnos gaišena buvo dar nesustingusi, tačiau, liudytojo D. Š. teigimu, priklausomai nuo oro temperatūros gaišena stingsta iki paros laiko.

Turint omenyje liudytojų V. M. ir D. Š. parodymus apie tai, kad stirninui sužalojimai padaryti tiek esant gyvam, tiek ir jau negyvam, liudytojų V. P. ir E. V. parodymai apie tai, kad stirninas du kartus įkvėpė ir nugaišo jų akivaizdoje, yra abejotini.

Įro­dy­mų pa­ti­ki­mu­mas at­si­sklei­džia fak­ti­nių duo­me­nų (in­for­ma­ci­jos), gau­tų iš ke­le­to įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nių, ta­pa­tu­mu. Su įro­dy­mų pa­ti­ki­mu­mu yra tie­sio­giai su­si­ju­si įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nių įro­do­mo­ji ver­tė. Teis­mų iš­va­dos dėl ša­lių rei­ka­la­vi­mų ir at­si­kir­ti­mų pa­grįs­tu­mo yra grin­džia­mos tik to­kiais įro­dy­mais, ku­rie ne­ke­lia abe­jo­nių dėl jų pa­ti­ki­mu­mo, są­sa­ju­mo ir leis­ti­nu­mo. Ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais.

Ieškovo pateikti įrodymai, gau­ti iš ke­le­to įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nių, nėra ta­pa­tūs. Jau minėta, kad skiriasi liudytojų E. V. ir V. P. parodymai, duoti teisme, nuo jų pirminių paaiškinimų, o tai turi esminės reikšmės nustatant, kiek šunų buvo įvykio vietoje, kokie jų požymiai, ar liudytojas V. P. tikrai atpažino tuos šunis. Liudytojai E. V. ir V. P. neteisingai nurodė laiką, kada važiavo į įvykio vietą, apklausiant juos papildomai, šių nesutapimų paaiškinti negalėjo. Atsakovų D. ir R. G. šuo po 12 val. jau buvo jų žinioje, todėl nebegalėjo būti įvykio vietoje. Stirninui buvo padaryta sužalojimų ne tik gyvam, bet ir jau negyvam, o tai irgi turi esminės reikšmės nustatant, ar tikrai stirninas nugaišo nuo šunų, kurie buvo įvykio vietoje, įkandimų, ar tikrai stirninas nugaišo liudytojų E. V. ir V. P. akivaizdoje. Svarbios ir tos aplinkybės, kad Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nebuvo užfiksuota esant šunų įkandimų, o liudytojai V. M. bei D. Š. patvirtino, kad nebuvo nustatyta jokių kitų sužalojimų, nei įrašyta akte. Taip pat, atsižvelgus į atsakovų šunų Meškio, Makso amžių, jų ir Mirtos ūgį, į atstumą nuo atsakovų namų iki įvykio vietos bei tai, kad žemę dengė stora sniego danga, kelia abejonių šių šunų galimybė susitikti ir bendrai persekioti stirniną.

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovams priklausančių šunų, kurie, kaip buvo nustatyta, 2013-04-06 buvo laikomi palaidi (D. ir R. G. šuo – iki tos dienos 12 val.), įkandimų buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai, t.y. kad būtent šie šunys buvo įvykio vietoje, persekiojo stirniną ir pažeidė jam kaklo 4-5 slankstelius, dėl ko buvo nustatyta stirniną nugaišus. Labiau tikėtina, kad stirninas jau buvo nugaišęs.

Ieškinys dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 3.276 Lt žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų ir dalyje dėl reikalavimo iš jų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas atmestinas, nes neįrodytos visos būtinosios civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos, o procesines palūkanas privalo mokėti tik skolininkai (LR CPK 178 str., LR CK 6.210 str., 6. 267 str.).

Ieškovas taip pat buvo prašęs priteisti iš atsakovo J. G. 3.276 Lt žalai, padarytai laukinei gyvūnijai, atlyginti, nes 2013-04-08 buvo nustatyta, kad vienas jo šuo nendrėse graužė stirnos likučius.

Ieškovas atsisakė ieškinio šioje dalyje (98 b.l.).

Ieškovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų dėl to, kad yra padaryta žala laukinei gyvūnijai, t.y., kad stirna būtų buvusi sunaikinta ar sužalota neteisėtais veiksmais, o taip pat ir dėl to, kad būtų atsakingas atsakovas J. G. dėl stirnos likučius ėdusio šuns nepriežiūros, todėl ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas priimtinas, šis jo veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, civilinė byla dėl šio ieškinio reikalavimo nutrauktina, ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t.y., kad ieškinio atsisakius, teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 42 str., 140 str.1d., 293 str.4p., 294 str. 2d.).

Byloje susidarė 25,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p.), šios išlaidos išieškotinos valstybei iš pralaimėjusios šalies – ieškovo, nes LR CPK 83 str., kuriuo ieškovas remiasi, numato tik tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (LR CPK 93 str., 96 str.).

Atsakovas J. G. už advokato teisinę pagalbą (dokumento surašymą, atstovavimą) viso sumokėjo 500 Lt (45, 137 b.l.). Atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už atsiliepimą į ieškinį – 3 MMA ), 8.3 p. (už tripliką – 1,75 MMA); 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA), pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (500,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Iš ieškovo, ieškinį dalyje atmetus, o kitoje dalyje priėmus ieškinio atsisakymą, atsakovui priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atsisakymą ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo J. G. 3.276 Lt žalai, padarytai laukinei gyvūnijai, atlyginti ir šioje dalyje civilinę bylą Nr.2-69-356/2014 nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742867, atsakovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742867, valstybei 25,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė