- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 2-11631-727/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08268-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- V. Š.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos-Vokietijos-Lenkijos įmonei UAB „Merwal“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti 626,20 Lt delspinigių bei 3527,16 vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad bendroje Lietuvos-Vokietijos-Lenkijos įmonėje UAB „Merwal“ (toliau BĮ UAB „Merwal“) dirbo nuo 2009-07-23. Darbo sutartis nutraukta 2011-01-07 vadovaujantis LR DK 128 str. 1 d., atleidimo dieną atsakovas su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas prašomą priteisti sumą.
Atsakovui LR CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 14). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda LR CPK 142 str. 4 d. numatytos teisinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.).
Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Jei darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 str.).
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal sudarytą neterminuotą darbo sutartį dirbo BĮ UAB „Merwal“ nuo 2009-07-23 iki 2011-01-17 buhaltere-apskaitininke (b.l. 8). Darbo sutartyje buvo numatytas 1100 Lt darbo užmokestis (b.l. 6-7). Darbo sutartis nutraukta 2011-01-17 DK 128 str. 1 d. pagrindu (b.l. 8).
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, taip pat nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 1-2 d.). Nutraukiant darbo sutartį su ieškove LR DK 128 str. 1 d. pagrindu, atsakovas privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną, t.y. 2011-01-07. Iš teismui pateiktų duomenų (b.l. 9) matyti, kad ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną jai priklausančios sumos išmokėtos nebuvo, darbdavys ieškovei priklausantį darbo užmokestį, išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas išmokėjo tik 2011-04-15.
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. 1996-02-20 LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatyta, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios mokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra – darbo) sutartyje ar darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-28 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ patvirtintas 0,07 procento delspinigių dydis. Atsakovui šalių sulygtu terminu nesumokėjus darbo užmokesčio, atsiranda pareiga mokėti delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką. 1996-02-20 LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A1-28 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ pagrindu iš atsakovo už neišmokėtą darbo užmokestį priteistina 626,20 Lt delspinigių. Delspinigiai yra priteisiami už pavėlavimą išmokėti darbuotojui išmokas, susijusias su darbo santykiais, tačiau ši sankcija darbdaviui taikoma tik už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo momento, t.y. iki tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai.
Ieškovės vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas LR Vyriausybės 2003-05-27 Nutarime Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka) numatyta tvarka. Šios Tvarkos 6.1. p. nustato, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, tačiau, kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Apskaičiuojant ieškovo vidutinį mėnesio ir dienos darbo užmokestį, imamas 2010 m. spalio - gruodžio mėnesių laikotarpis. Nustatant darbuotojo vidutinį dienos darbo užmokestį, turi būti atsižvelgiama į faktiškai išdirbtų darbo dienų skaičių ir nurodytu laikotarpiu priskaičiuotas išmokas, susijusias su darbo santykiais (LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.2 p.). Atsakovas į bylą nepateikė pažymos apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį, faktiškai dirbtą laiką, be to, neginčija ieškovės nurodomų duomenų. Dėl šios aplinkybės teismas, apskaičiuodamas ieškovės vidutinį darbo užmokestį, remiasi ieškinyje nurodomais duomenimis apie ieškovės faktiškai dirbtą laiką bei vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Iš ieškinio matyti, kad ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 51,87 Lt (2645,24 Lt / 51 d.d.).
DK 141 str. 3 d. nustato, kad tuo atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2011-04-15, šis laikotarpis – tai 68 darbo dienos, taigi ieškovei priteistina 3527,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (51,87 Lt x 68 d.d.).
LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4153,36 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-05-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).
Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 11-12, CPK 98 str. 1 d.).
Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleistas, t.y. 125 Lt žyminis mokestis, kurį sudaro 3 procentai nuo patenkintų piniginių reikalavimų sumos (4153,36 Lt x 3%). Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai išieškotinos 1,93 Lt pašto išlaidos. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 126,93 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos-Vokietijos-Lenkijos įmonės UAB „Merwal“, į.k. 110030516, ieškovės V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 626,20 Lt (šeši šimtai dvidešimt šeši Lt 20 ct) delspinigių, 3527,16 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai dvidešimt septyni Lt 16 ct) vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-01-07 iki 2011-04-15, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-05-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Lt (Trys šimtai Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos-Vokietijos-Lenkijos įmonės UAB „Merwal“, į.k. 110030516, valstybės naudai 126,93 Lt (šimtas dvidešimt šeši Lt 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.