- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-1872-657/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- J. L. G.
- Advokatai
- Darius Jurgutis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. G. atstovaujamos advokato Dariaus Jurgučio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12588-587/2013, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos J. L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. L. G. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja iki 1990-03-11 išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę ir 1990-03-11 jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje (b.l. 4-6). Teismas 2013-06-11 nutartimi pareiškėjai nustatė 10 dienų terminą pašalinti 2013-05-31 pareiškimo trūkumus – įpareigoti pateikti duomenis, kad dėl pilietybės susigrąžinimo kreipėsi į atitinkamas kompetentingas institucijas (Migracijos departamentą) (b.l. 59). 2013-06-28 teisme gautas pareiškėjos prašymas trūkumus laikyti įvykdytais arba nustatyti papildomą 30 dienų terminą 2013-06-11 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (b.l. 62-63).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti (b.l. 64-65). Teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškėjos pateiktu prašymu darytina išvada, kad pareiškėja nustatytų trūkumų nepašalino. Teismas jau 2013-06-11 nutartyje nurodė, kad asmens teisė kreiptis tiesiogiai į teismą nėra absoliuti. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 str. 1 d.). LR Pilietybės įstatymo 21 straipsnis numato, kad asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą, tačiau nei su pareiškimu, nei su prašymu laikyti trūkumus pašalintais, pareiškėja tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendžia, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja dėl pilietybės susigrąžinimo kreipėsi į atitinkamas kompetentingas institucijas, ar kad jos prašymas dėl pilietybės sugrąžinimo buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, 2013-06-11 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintas. Nors pareiškėja nurodo, kad neturėtų būti įpareigota pateikti nutartyje nurodytus duomenis, kadangi į teismą kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo ir tokie pareiškimai nagrinėjami ypatingąja teisena, kur nėra ginčo dėl teisės, tačiau teismas pažymi (o be to, tai nurodo ir pareiškėja), kad būtina išankstinė sąlyga, reikalinga juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti yra sąlyga, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Tačiau šiuo atveju teismas ir įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie tai, kad dėl pilietybės susigrąžinimo ji kreipėsi į atitinkamas kompetentingas institucijas (Migracijos departamentą), kad jos prašymas buvo atmestas ir tokiu būdu kitokia tvarka ji negali gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), 2013-06-11 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė J. L. G. atstovaujama advokato Dariaus Jurgučio prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti (b.l. 67-68). Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami ypatingąja teisena, ir todėl nėra nustatytas privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme pareiškėjai neturėtų būti taikomas. Apeliantės atstovo nuomone, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtina aplinkybe yra tai, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, t.y. ji negali gauti dokumentų, kad iki 1990-03-11 išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, o Gyventojų registre nurodyta, kad pareikštos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1983-09-22 nurodyta (duomenys neskelbtini), ir tik 2006-02-13 išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl duomenų Gyventojų registre pakeitimo, tačiau suinteresuotasis asmuo tai atsisakė padaryti, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes – pilietybės grąžinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Šioje byloje spręstinas klausimas, susijęs su apeliantės (pareiškėjos) 2013-05-21 pareiškimo, pateiktam teismui 2013-05-31 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo ir pasisako.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus (b.l. 59). Nutartis įteikta pareiškėjos atstovei 2013-06-19 (b.l. 61). Teisme 2013-06-28 gautas pareiškėjos atstovo prašymas pripažinti, kad yra pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nes Migracijos departamentas atsisakė pakeisti duomenis apie jos gyvenamąją vietą arba pratęsti terminą trūkumams šalinti (b.l. 62-63).
Kauno apylinkės teismas ginčijama 2013 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino trūkumų, nes nėra pasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, t.y. nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl pilietybės sugrąžinimo (b.l. 64-65).
Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškimas yra susijęs su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu, nagrinėjamu ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 1 d., 2 d. 9 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, kadangi nepateikti įrodymai, jog pareiškėja kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl pilietybės suteikimo.
Pagal 2010-12-02 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2010, Nr. 144-7361) 20 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama asmeniui pagal jo prašymą, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta natūralizacijos tvarka ir kuris Lietuvos Respublikos pilietybės neteko, jeigu asmuo įstatyme nustatytas sąlygas. LR Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje (22 str. 6-9 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 312 patvirtintų Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta, kad asmuo kartu su prašymu šalia kitų reikalaujamų dokumentų turi pateikti asmens gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą (Taisyklių 6-8 punktai). Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos 2013-05-15 atsakymą, kad atsisakoma patikslinti duomenis apie pareiškėjos gyvenamąją vietą (b.l. 15). Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad neteismine tvarka pareiškėja pasinaudojo.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įrodymų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes nepateikimas ar nepakankamas pateikimas gali būti vertinamas kaip ieškinio (pareiškimo) trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime (pareiškime) ieškovas (pareiškėjas) turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą. Reikalavimai ieškiniui (pareiškimui) negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu (pareiškimu), kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas (pareiškėjas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo (pareiškėjo) reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja pareiškime nurodė aplinkybes, susijusias su jos gyvenamosios vietos duomenų pasikeitimu ir jų klaidingu įrašymu atitinkamuose dokumentuose. Pareiškėja taip pat nurodė, kad kreipėsi į Gyventojų registrą dėl šių duomenų patikslinimo ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p.), ir paaiškino, dėl kokių priežasčių negali teismui pateikti kitokių dokumentų (CPK 135 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad CPK 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kaip matyti iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir su pareiškimu pateiktų dokumentų, pareiškėja kitokia tvarka negali gauti jos gyvenamąją vietą patvirtinančių dokumentų ir todėl negali pateikti prašymo dėl pilietybės grąžinimo.
LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į CPK 473 straipsnio 8 dalį, nes teismas šiose bylose yra aktyvus, taigi savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja trūkumų nepašalino ir atsisakė priimti pareiškimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2013-07-08 nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šiuo atveju pareiškimo priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1p., 339 str., teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo klausimą dėl J. L. G. pareiškimo priėmimo.