Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. kreditorius Nr. 1 (UAB „mogo LT“) ir atsakovas P. R. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT21122018/0075, kuria kreditorius Nr. 1 įsipareigojo suteikti atsakovui teisę valdyti ir naudotis automobiliu „AUDI A4“ už fiksuotą 399,35 Eur/mėn. mokestį, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė Transporto priemonę iš kreditoriaus Nr. 1 bei įsipareigojo 60 mėnesių valdyti ir naudotis Transporto priemone bei laiku mokėti Įmokas Sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas 724,52 Eur įmokų pagal grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos.

4.1. Be to, Sutarties bendrųjų nuostatų 6.2. punktu, 8.6. punktu, 8.7. punktu atsakovas numatytais atvejais ir terminais neperdavė Transporto priemonės kreditoriui Nr. 1, todėl jis patyrė 151,00 Eur Transporto priemonės pervežimo išlaidų (2019 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra NR. (duomenys neskelbtini)

4.2. Sutarties bendrųjų nuostatų 13.9., 13.9.1., 13.9.1.1., 13.9.1.2., 13.9.2. punktuose taip pat nurodoma, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių, ar jam priskiriamų rizikų bei atsakomybių ir Sutartyje nenumatytos kitokios Sutarties nutraukimo pasekmės, atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui: visus Bendrųjų nuostatų 6.2. punkte nustatytus mokėjimus; įmokas , kurių mokėjimo terminas jau suėjo; įvykdyti Bendrųjų nuostatų 8.6. punkte aprašytą įsipareigojimą savo lėšomis grąžinti transporto priemonę pradiniam kreditoriui ir, esant poreikiui, atstatyti ją į sutartyje nustatytą būklę arba kompensuoti pradiniam kreditoriui dėl transporto priemonės būklės atstatymo patirtas išlaidas. Iš pateiktos Remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio atstatymas po avarijos kainuotų 1 512,50 Eur, todėl atsakovo atsakomybei priskirta 1 512,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų suma, kuri taip pat priteistina ieškovei.

5. Tarp kreditoriaus Nr. 1 ir kreditoriaus Nr. 2 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis bei bylų priėmimo – perdavimo aktas, kuriais perleistos reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimus. 2019 m. gruodžio 31 d. tarp kreditoriaus Nr. 2 ir ieškovės sudaryta skolų pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. RP2019-12/02 ir priedu Nr. 1, kreditorius Nr. 2 perleido ieškovei reikalavimo teises į kreditoriui Nr. 2 skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovo skolą. Ieškovė 2020 m. vasario 6 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, o CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

6. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę sumokėti 724,52 Eur skolą, 151,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidas, 1 512,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidas, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 724,52 Eur skolos, 151,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų, 1 512,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

7. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 652,07 Eur netesybų, paskaičiuotų už 180 dienų, nuo negrąžintų įmokų, taikant 0,5 proc. dydžio per dieną delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą dieną bei pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę.

8. Teismas pažymi, kad pati ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad sutartimi nustatytos netesybos negali būti neproporcingos ir akivaizdžiai per didelės. Netesybų dydis negali prieštarauti protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikti galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeisti teisėtus kitos šalies interesus. Su nurodytas argumentais teismas visiškai sutinka ir pilnai jiems pritaria, nurodytos taisyklės yra įtvirtintos tiek įstatyme, tiek ir teismų praktikoje. Teismas taip pat sutinka su argumentais, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 1 (vieno) procento delspinigių dydis už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, skaičiuojant juos už kiekvieną uždelstą dieną, neatitinka aukščiau paminėtų netesybų skaičiavimo kriterijų. Vis dėlto, teismas negali sutikti, kad ir 0,5 proc. dydžio skaičiuotų delspinigių dydis atitinka pačios ieškovės aptartus kriterijus dėl netesybų skaičiavimo.

9. Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ir ieškovės prašomas priteisti netesybas.

10. Pirmiausiai, nagrinėjamu atveju su atsakovu sudaryta sutartis neabejotinai turi būti vertinama kaip vartojimo (atsakovo 2018 m. gruodžio 21 d. paraiškoje nurodoma asmeninė atsakovo banko sąskaita, pajamų šaltinis – darbo užmokestis, individualios veiklios pajamos, paraiškoje nurodoma šeimyninė atsakovo padėtis, be to sudarytos sutarties sąlygos standartinės). Tai reiškia, kad atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji sutarties šalis, o vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 30).

11. Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.3 punktu šalys susitarė, kad „Gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal šią Sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti Davėjo naudai iki 1 proc. (vieno procento) dydžio Netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną“. Tokiu atveju, metinė delspinigių norma siekia net 365 proc. (1 proc. x 365 dienos), kuri yra neproporcingai didelė. Nors ieškovė sumažino prašomų priteisti netesybų normą, išreikštą procentais iki 0,5 proc., tačiau ir šiuo atveju susidariusi metinė delspinigių norma pernelyg didelė – 182,50 proc. (0,5 proc. x 365 dienos). Atsižvelgiant į tai, ieškovės taikomas netesybų dydis (0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) yra vertintinas kaip nesąžiningas, neproporcingai didelis vartotojui už sutarties pažeidimą (pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatyme netesybų dydis ribojamas iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), todėl mažintinas iki 0,05 proc. ir iš atsakovo ieškovei priteistina 65,21 Eur netesybų. Teismas pažymi, kad sutarties sąlyga suteikė galimybę ieškovei skaičiuoti ir daug mažesnio dydžio nei 1 proc. ar 0,5 proc. netesybas, todėl tokių didelių netesybų skaičiavimas turėjo būti pagrįstas.

12. Pasirinkdamas nurodytą netesybų dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus.

13. Be to, pavyzdžiui, net ir pačios ieškovės sudarytoje 2019 m. gruodžio 31 d. Skolų pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartyje Nr. RP2019-12/02 numatyti tik 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną laiku nesumokėjus pirkimo kainos (3.3. punktas), t. y. net ir ieškovės verslo teisiniuose santykiuose, nustatomos kelis kartus mažesnės netesybos nei nagrinėjamu atveju prašoma priteisti iš vartotojo.

14. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3040,09 Eur sumą, o teismas sprendžia, kad ieškovei yra pagrindas priteisti 2453,23 Eur, t. y. ieškiniu tenkinama 80,70 proc. reikalavimų. Ieškovė šioje byloje sumokėjo iš viso 68,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. iš viso 189,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl jai iš atsakovės priteistina iš viso 152,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 724,52 Eur skolos, 151,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų, 1512,50 Eur transporto priemonės vertės atstatymo išlaidų, 65,21 Eur netesybų, iš viso – 2453,23 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 23 ct), 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2453,23 Eur) nuo 2020 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 152,52 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.