- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1891-273/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Lietuvos Respublikos, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- S. K.
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui J. D., jo atstovui advokatui D. J., atsakovui S. K., jo atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo S. K. 7028 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Prašė atstatyti ieškinio senaties terminą, jei teismas laiko, kad jis praleistas. Nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieškovą, ieškovas atsakovui kaip fiziniam asmeniui paskolino 7028 Lt, buvo sudaryta notarinė sutartis, atsakovas skolą turėjo grąžinti 1999-03-02. Ieškovas jį ne kartą ragino tai padaryti, tačiau atsakovas tik žadėjo skolą grąžinti, tačiau jos negrąžino. Laiko, kad ieškinio senatis atsakovui pripažinus skolą bei žadant ją grąžinti nutrūko. Jei teismas laiko ją esant praleistą prašo atstatyti.
2010 m. birželio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė pritaikius ieškinio senatį. Priteisė atsakovui S. K. iš ieškovo J. D. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų). Valstybei iš ieškovo J. D. priteisė 31,45 Lt už procesinių dokumentų siuntimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog nors atsakovas ieškovui ir yra skolingas pagal 1998-03-02 paskolos sutartį 7028 Lt (1964 m. CK 291 str.), tačiau jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo pareikšdamas ieškinį. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie svarbias šio termino praleidimo priežastis arba jo nutraukimą, todėl buvo pagrindas atsakovui prašant, taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. ). Nors ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas nedaug, t.y. nuo 2009-03-02, tačiau teismas laikė, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastis reikia nustatinėti ne po jo praleidimo, bet jo praleidimo, t.y. 10 metų termino laikotarpiu, o kad 10 metų nesikreipta teisminės gynybos dėl svarbių priežasčių, įrodymų nebuvo pateikta. Aplinkybę, kad ieškovas pasitikėjo atsakovu, todėl taip ilgai delsė reikalauti skolos, teismas atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą, kadangi šiam teiginiui prieštaravo pats ieškovas nurodydamas, kad atsakovas iš darboviečių buvo atleistas už girtuoklystes, buvo kaip bomžas, todėl teismas padarė išvadą, kad tokiu asocialiu asmeniu ieškovas neturėjo jokio pagrindo pasitikėti bei laukti 10 metų, kaip tik turėjo kuo skubiau imtis veiksmų susigrąžinti skolą, priešingai pasitvirtina ieškovo išsakyta versija apie tai, kad jis nebesitikėjo atgauti skolos, todėl jos ir nereikalavo. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas kreiptis teisminės gynybos ieškovui pagal ginčo sutartį pasibaigė 2009-03-02, įrodymų apie svarbias praleidimo priežastis ieškovas nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas taikydamas įstatymus, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netinkamai aiškino ir taikė CPK 3 straipsnio 7 dalį, 185 straipsnį, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ieškinio senaties termino pradžia nustatė skolos grąžinimo terminą, t. y. 1999-03-02. Senaties pradžia yra tada, kas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Apie savo teisės pažeidimą nuo 1999-03-02 nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi atsakovas nuolat žadėjo skolą grąžinti. Tai patvirtino ir pats atsakovas, tai patvirtino jis pats bei liudytojai A. S., K. K.. Senaties termino pradžia turi būti laikoma atsakovo atsisakymas jam skolą grąžinti 2009 m. pradžioje. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nuo 1999-03-02 neva turėjau suprasti apie savo teisės pažeidimą taipogi nepagrįsta. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jų su atsakovu santykiai dėl skolos grąžinimo buvo neformalūs, bendravo daugiausia telefonu. Atsakovas žodžiu raginamas nuolat žadėjo skolą grąžinti. Kai atsakovas pareiškė, kad skolos negrąžins, suprato savo teisių pažeidimą, be to senaties terminas praleistas nežymiai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo S. K. atstovė advokatė Jurgita Spaičienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas kokiais nors veiksmais būtų reikalavęs iš atsakovo skolos, ko pasėkoje teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovo teiginiai apie reikalavimus grąžinti skolą nėra įrodyti iki 2009 m. kovo mėn. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde klaidina teismą teigdamas, kad jis neva „teisėtais būdais ir aktyviai" siekė atgauti atsakovui paskolintus pinigus. Atsakovas niekada nėra žadėjęs grąžinti tariamą skolą ieškovui, ieškovas taip pat per daugiau nei 10 metų laikotarpį į atsakovą dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Nors atsakovas dėl darbo pobūdžio gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ne visada buvo ir yra pasiekiamas, tačiau šiuo adresu nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena atsakovo mama, kuri priima visą atsakovo gaunamą korespondenciją, informuoja atsakovą apie visus gaunamas laiškus, pranešimus, vizitus ir pan. Tuo tarpu atsakovo mama paneigė, kad ieškovas kokiu nors būdu būtų bandęs susisiekti su atsakovu. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad neva „atsakovą ne visada buvo galima rasti". Teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad liudytojos A. S., kartu gyvenančios su ieškovu, parodymai yra subjektyvūs ir vertintini kritiškai. Liudytojo K. K., buvusio ieškovo įmonės darbuotojo, taip pat neleidžia spręsti, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekdamas susigrąžinti skolą. Pažymėtina, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, iš liudytojos A. S. parodymų akivaizdu, kad ieškovas per visą senaties termino eigą nesiekė atgauti skolos ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Ieškovui sužinojus, kad pasikeitė atsakovo materialinė padėtis, liudytoja A. S. pati paskatino kreiptis ieškovą į teismą. Be to, pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad taip ilgai nesikreipė dėl skolos grąžinimo, nes žinojo apie „netinkamą" atsakovo gyvenimo būdą, todėl nesitikėjo atgauti skolą, o tariamai paskolintų pinigų jam ne taip ir reikėjo. Kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad, siekiant faktiškai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, ieškovui trūko teisinių žinių. Pažymėtina, kad ieškovui, kaip buvusiam verslininkui bei įmonės direktoriui, turėtų būti taikomi aukštesni apdairumo bei rūpestingumo standartai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Ieškinio senatis prasidėjo atsakovui negrąžinus paskolos sutartyje numatytu laiku - 1999 m. kovo 2 d. ir senatis pasibaigė 2009 m. kovo 2 d. Nors ieškovas teigia, kad su ieškiniu dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi 2009-03-18, tačiau, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė Atsakovas, apie ieškovo pareiškimą dėl skolos priteisimo sužinojo tik 2009-05-14, gavęs Kauno rajono apylinkės teismo procesinius dokumentus. Be to, pirminis ieškovo pareiškimas skolininkui J. K. dėl skolos priteisimo Kauno rajono apylinkės teisme priimtas nagrinėti pažeidžiant bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles. Ieškinį, teismingą Kauno miesto apylinkės teismui, ieškovas pateikė tik 2009-07-13. Akivaizdu, kad ieškovas reikalavimą dėl paskolos priteisimo pareiškė akivaizdžiai pasibaigus ieškinio senačiai. Be to, šalių 1998 m. kovo 2 d. sudaryta sutartis yra apsimestinis sandoris, nes ieškovas J. D. šia sutartimi nesiekė paskolinti ieškovui pinigų, o šią sutartį suprato kaip ketinimą užsitikrinti žalos atlyginimą už savo darbuotojo - atsakovo - padarytą žalą, t. y. ginčo sandoriu ieškovas siekė pridengti skolininko prievolės užtikrinimo (žalos atlyginimo) sandorį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio pareiškimą pritaikius ieškinio senatį tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo ((duomenys neskelbtini) straipsnis)
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1998 03 02 Kauno m. 5-ąjame notarų biure buvo surašyta bei pasirašyta sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovas S. K. pasiskolino iš ieškovo J. D. 7028 Lt, kuriuos privalo grąžinti iki 1999 03 02 (b.l.7). Ši sutartis patvirtinta notaro, pasirašyta abiejų šalių. S. K. patvirtino prierašu, kad pinigus 7028 Lt gavo. Ieškovas su ieškiniu į teismą dėl šios skolos priteisimo kreipėsi 2009 07 13. O anksčiau dėl šios skolos priteisimo kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą, kur buvo priimtas teismo įsakymas, vėliau jis panaikintas (b.l. 8), 2009 m. birželio 23 d. Kauno rajono apylinkės teismas nutartimi ieškovo ieškinio pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno rajono apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d sprendimu ieškinį atmetė pritaikius ieškinio senatį.
A. J. D. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skolos grąžinimo terminą t.y. 1999 03 02 ir nurodė, kad senaties termino pradžia turi būti laikoma atsakovo atsisakymas grąžinti skolą 2009 m. pradžioje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo sutartyje nurodytas skolos grąžinimo terminas iki 1999 03 02, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suprasti ir sužinoti, kad po šio termino jo teisė jau yra pažeista, ko pasekoje galėjo į atsakovą dėl pinigų grąžinimo kreiptis raštu, pateikti ieškinį teisme. Be to, ieškovas buvo transporto įmonės savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, kad jis visiškai nesuvokė kokiais veiksmais gali reikalauti skolos grąžinimo. Ieškovui ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1999 03 02. ( CK 1.129 str. 1 d., 1 . 127 str. 1 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pats ieškovas savo paaiškinimuose pripažino, kad jis skolos neieškojo, kadangi žinojo atsakovą vedant netinkamą gyvenimo būdą (b.l. 56 antra pusė), ir nesitikėjo jos atgauti, o kai sužinojo, kad jis susitvarkė – kreipėsi į teismą.
Nors apeliantas J. D. apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas jam nuolat žadėjo skolą grąžinti ir tai patvirtino liudytojai A. S., K. K. ir pats atsakovas, tačiau teismas liudytojos A. S. parodymus įvertino kaip subjektyvius, kadangi ji yra ieškovo gyvenimo draugė ir pati paskatinusi ieškovą ieškoti skolos. Liudytojas K. K. nurodė, kad tik iš paties ieškovo jam yra žinoma, kad jis kreipėsi dėl skolos grąžinimo į atsakovą iki sueinant senaties terminui, pats jis šio fakto nematė. Iš šių įrodymų teismas padarė išvadą, kad objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovas kokiais nors veiksmais būtų reikalavęs iš atsakovo skolos byloje nėra pateikta, todėl ieškovo aiškinimas apie skolos reikalavimą iš atsakovo nėra įrodytas iki 2009 kovo mėnesio, t.y. iki tol kai tą pripažino atsakovas, kad ieškovas jam paskambino, o atsakovas jam pasakė skolos negrąžinsiąs ir nurodė kreiptis į teismą. Todėl niekuo nepagrįstas ieškovo aiškinimas, kad ir pats atsakovas nuolat žadėjo jam grąžinti skolą. Kadangi ieškovas pareikalavo skolą grąžinti 2009 m. kovo mėnesį, kai ieškinio senaties terminas jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovo atsisakymas grąžinti skolą nenutraukia ieškinio senaties termino.
Nors byloje pati 1998 metų kovo 2 d. sudaryta sutartis nebuvo ginčijama, tačiau atsakovas nurodė, kad pagal šią sutartį iš ieškovo pinigų negavo, šia sutartimi ieškovas ketino užsitikrinti žalos atlyginimą iš už savo darbuotojo – atsakovo padarytą žalą. Pasirašydamas ginčo sutartį atsakovas S. K. nesuvokė skirtumo tarp paskolos grąžinimo ir žalos atlyginimo, jam reikšmės turėjo tik piniginė išraiška. Todėl ieškovui žinant apie savo teisės pažeidimą ir per visą ieškinio senaties terminą nesikreipiant į skolininką ir nereiškiant jam ieškinio teisme, skolininkas galėjo tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako skolos arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 12 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2006).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš visų byloje surinktų įrodymų bei paaiškinimų padarė pagrįstą išvadą, kad nors atsakovas ir yra skolingas ieškovui pagal 1998 03 02 paskolos sutartį, tačiau ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo pareikšdamas ieškinį ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie svarbias šio termino praleidimo priežastis arba jo nutraukimą, todėl nurodė, kad yra pagrindas atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. (CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str.). Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad senaties terminą praleido nežymiai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastis reikia nustatinėti ne po jo praleidimo, bet jo praleidimo, t.y. 10 metų termino laikotarpiu, o dėl to, kad 10 metų nesikreipta teisminės gynybos dėl svarbių priežasčių, įrodymų nėra pateikta ((duomenys neskelbtini) 178 str.). Išanalizavus bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje. (CPK 93 str.)
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Juozo D. S. K. 600 (šešis šimtus) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.